- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-1160-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07432-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo atmestas jo prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu E. P. B. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymą paskirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu atmetė E. P. B. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šalies argumentai
Skunde E. P. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-09-24 nutarimą panaikinti, tenkinti jo prašymą ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodoma, kad teismas neįsigilino į pažeidimo faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino aplinkybių taikytinų dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo sutrumpinimo, paviršutiniškai ir formaliai įvertino pareiškėjo prašymą nekviečiant jo į bylos svarstymą. Pažeidimas buvo padarytas tik dėl neatsargumo, realaus pavojaus asmenims nebuvo sukelta. Įvykis įvyko akligatvyje, kur transporto judėjimo nėra. Pareiškėjas tik neženkliai kliudė kitą transporto priemonę, kuri priklausė kaimynystėje gyvenančiam, ir pareiškėją pažįstančiam asmeniui. Po įvykio pareiškėjas nuėjo į kaimyno namus ir informavo kaimynę dėl automobilio apgadinimo. Nurodė, kad per neatsargumą kliudė jų automobilį, atsiprašė ir šalys geranoriškai išsiskyrė. Nukentėjusioji šalis tuo metu jokių pretenzijų nepareiškė. Tačiau po kiek laiko iškvietė į įvykio vietą policiją.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįsigilino į nurodomas faktines aplinkybes, jog jis yra senyvo amžiaus žmogus, pensininkas, dažnai sergantis sąnarių ligomis, kad jo sutuoktinė yra taip pat senyva, pensininkė, serganti onkologe liga, kad yra dispanserizuota (duomenys neskelbtini) ligoninėje onkologiniame dispanseryje. Teismas neįvertino, kad pareiškėjo sutuoktinė yra pripažinta nedarbinga, kad jai išduotas neterminuotas Neįgaliojo pažymėjimas, kad būtina ją nuolat vežioti pas gydytojus, kad jis gyvena Kauno miesto pakraštyje, kur viešasis transportas kursuoja su dideliais laiko intervalais.
Skundo autoriaus nuomone, administracinės nuobaudos uždaviniai bei tikslai jau yra pasiekti, kadangi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apgalvoti apie padarytą pažeidimą ir jo pasekmes, stipriai išgyveno, paskirtą piniginę baudą sumokėjo. 2014-02-18 pilnai padengė draudimo kompanijos išmokėtą 520,35 Lt draudiminę išmoką nukentėjusiajai, nepadarė naujų pažeidimų. Teismas prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nekviesdamas pareiškėjo į bylos nagrinėjimą taip išreiškiant išankstinę nuostatą, kad neketina išklausyti jo paaiškinimų.
Skunde pažymi, kad LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. ir LR Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimų nesilaikė tik iš dalies, o būtent, neiškvietė policijos, tačiau informavo nukentėjusiąją šalį. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus ne kartą akcentavo, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t.y. kad asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai siekdamas už tai išvengti atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr.: NI6-2330/2007, N-575-4060/2009, N63-2972/2010, N62-5002/2010). Pareiškėjas nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, nukentėjusysis atleido jam dėl atsiradusios žalos, ir jis išvyko iš įvykio vietos. Skunde taip pat pažymima, jog pareiškėjas turi daugiau nei 37 metų vairavimo stažą, yra padaręs šį vienintelį autoįvykį, nuoširdžiai gailisi, yra įvykdęs visus įstatymo nustatytus reikalavimus dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo sutrumpinimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
E. P. B. skundas tenkinamas.
Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad E. P. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino), taip pat, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, jam paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytas trumpesnis nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus laikotarpis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi, šioje teisės normoje yra nustatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka, taip pat išsamus sąrašas aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą.
ATPK 329 str. nuostatos numato galimybę įvertinti asmens elgesį nuobaudos vykdymo laikotarpiu ir esant atitinkamoms sąlygoms sutrumpinti nuobaudos laikotarpį. Teismo diskrecijos teisė dėl termino sutrumpinimo nėra absoliuti ir kiekvienu atveju pasisakant dėl jos taikymo turi būti įvertinamos faktinės aplinkybės, asmens elgesys nuobaudos vykdymo laikotarpiu, asmenybė ir kitos reikšmingos aplinkybes, galinčios apibūdinti asmenį ir atskleisti ar paskirtąja administracine nuobauda yra pasiekti nuobaudos taikymo tikslai, todėl apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad švelnesnės nei numatytos straipsnio sankcijoje nuobaudos, paskirtos už padarytą pažeidimą, dydis, negali būti vertintinas kaip sąlyga ATPK 329 str. nuostatų netaikymui.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 329 str. taikymas negali būti sąlygojamas vien tik formalių minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo konstatavimu. Pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra tada, kai be kitų šiame straipsnyje numatytų, sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, jų pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu ir kitas aplinkybes (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. P. B. prašymo pateikimo metu buvo suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, su skundu pareiškėjas pateikė pažymą apie asmens baustumą, kuri įrodo, jog naujų administracinių teisės pažeidimų jis nepadarė. Todėl visi formalūs pagrindai taikyti E. P. B. ATPK 329 str. nuostatas jo prašymo nagrinėjimo metu buvo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. B., turėdamas labai ilgą vairavimo stažą, yra padaręs tik du administracinius teisės pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nelaikomi šiurkščiais. Tai rodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, piktybiškai ignoruoti visuomenės interesus, daryti pavojingus teisės pažeidimus, o paskutinis padarytas pažeidimas daugiau atsitiktinis. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, po nuobaudos skyrimo daugiau teisės pažeidimų nepadarė, todėl spręstina, kad suprato savo elgesio neleistinumą. Jo veiksmais padaryta tik turtinė žala kitam automobiliui, ji nebuvo labai didelė ir yra atlyginta. Teismo paskirta bauda sumokėta. Pareiškėjas tvirtina pasimokęs iš savo padaryto pažeidimo, įvertino galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Be to, jis yra jau garbaus amžiaus, šiuo metu jam 79 metai, yra pensininkas, jo sutuoktinė taip pat pensininkė, neįgali, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui būtinas ir vežti sutuoktinę į gydymo įstaigas.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir teigiamą asmens charakteristiką, sprendžia, kad apeliantui taikytas specialiosios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas, kad jis įvertintų savo elgesį ir nebedarytų naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad jau yra pasiekti administracinės nuobaudos taikymo tikslai, numatyti ATPK 20 str., ir toliau taikyti suvaržymus netikslinga. Todėl apelianto prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą tenkintinas.
Konstatuojama, kad jog Kauno apylinkės teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas naikinamas, dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti.
E. P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams – terminą sutrumpinti nustatant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigia šios nutarties paskelbimo dieną.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.