- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1-63-906/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29694-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra:
2017-05-05, apie 17.00 val., Taikos pr., ties namu Nr. 11, Klaipėdoje, J. K., vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą „MAN NL 263“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, pradėdamas važiuoti iš autobusų stotelės, neįsitikino, kad neuždarė autobuso durų, ir, kad nėra išlipančių keleivių, ko pasėkoje, autobusui pradėjus važiuoti, išlipanti keleivė N. B. iškrito ir buvo sužalota. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 02 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 18 punktą (vairuotojas privalo imtis būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
2018-06-13, apie 13.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) korpuso garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam M. K. į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus kairės speninės ataugos projekcijoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą.
Kaltinamasis J. K. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl pirmojo epizodo parodė, kad 2017-05-05 sustojo stotelėje, kurios pavadinimo nepamena, prie Taikos pr. 11 namo. Eismas buvo intensyvus. Iš autobuso išleido žmones, tai truko apie 1,5 minutės. Žmonės lipo per abejas autobuso duris. Pažiūrėjo per veidrodėlius, iš autobuso išorės žmonių nebuvo, tačiau autobuso viduje buvo labai daug žmonių. Paspaudė durų mygtukus, kurios turėjo kartu užsidaryti. Durys užsidarė, lemputės nedegė. Jis nematė, kad neužsidarė vienos durys, per kurias iškrito moteris. Tos durys užsidarė vėliau. Pripažįsta pradėjęs važiuoti neįsitikinęs, kad autobuso durys neuždarytos. Autobusas buvo praėjęs techninę apžiūrą, tačiau jame buvo labai tvanku. Šeimininkas vardu Artūras buvo atjungęs durų blokavimą, keleivių prašymu. Jis pats asmeniškai pasikvietė policijos pareigūną ir rodė kaip viskas veikia. Po įvykio nuvyko į policiją pasirašyti aktą. Jis viską darė pagal taisykles. Nurodė, jog prieš dešimt metų, apie du metus, dirbo (duomenys neskelbtini), po to, mažiau nei metus, dirbo (duomenys neskelbtini), nes dažnai sirgo. Prieš įvykį jis dirbo apie metus, vėliau sirgo.
Kaltinamasis J. K. dėl antrojo epizodo pripažino padaręs nusikalstamą veiką sudavęs nukentėjusiąjam, tačiau nesutiko su įvykio aprašymo aplinkybėmis, teigia, kad turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad M. K. remontavo jo sutuoktinės automobilį. Vietoje to, kad į automobilį įdėtų naują variklį, M. K. jam įdėjo variklį iš sąvartyno. Su automobiliu nebuvo galima važiuoti. Po to jis dingo apie tris mėnesius. Vėliau jo sutuoktinei paskambino kažkoks vyriškis ir liepė pasiimti raktus, nes meistras išvyko į Norvegiją. Jo sutuoktinė atėjusi į garažą, pamatė ten dirbantį M. K., o jos mašina stovėjo kieme, tolėliau nuo garažo. M. K. neketino remontuoti automobilio. Tada jis nutarė pats nueiti pasišnekėti su M. K.. Atvykęs pas M. K. matė, kad garaže buvo viena moteris. Jis atsistojo priešais tos moters automobilį. Moteris paprašė jo patraukti automobilį. Tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, nes M. K. pasakė, kad neremontuos jo sutuoktinės automobilio. Kuomet M. K. pripuolė prie jo, jis galvojo, kad jis jam nori suduoti. Todėl jis pirmas mostelėjo ranka. Jei būtų norėjęs M. K. sumušti, būtų taip ir padaręs. Šiuo metu jis M. K. jokių pretenzijų neturi dėl automobilio. Jis jo atsiprašė, M. K. atsiprašymą priėmė, paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskyrė.
Kaltinamasis J. K. nurodė ir tai, jog į rankas gauna 500 Eur darbo užmokesčio ir 180 Eur invalidumo pašalpą. Jo darbo užmokestis būtų 620 Eur dydžio, tačiau iš darbo užmokesčio išskaičiuoja antstoliai. Jis jokio nekilnojamojo turto neturi, automobilio neturi, santaupų neturi. Jis gyvena pas buvusią žmoną, nes neturi kur eiti.
Dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo
Nukentėjusioji N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-05, apie 17.00 val., blaivi, važiavo maršrutiniu autobusu Nr. 14. Iš jo lipo autobusų sustojimo stotelėje „Avitela“ per autobuso vidurines duris. Prieš ją lipo moteris. Nuo to momento nieko nebeatsimena. Atsipeikėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Vėliau sužinojo, kad buvo sužalota dėl to, kad, jai dar neišlipus, autobusas pradėjo važiuoti. Vėliau vairuotojas jos atsiprašė, ji J. K. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nes draudimas atlygino padarytą žalą (1 tomas, b. l. 61-65).
Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-05, apie 16.45 val., blaivi, atėjusi į autobusų stotelę, esančią prie parduotuvės „Avitela“, Klaipėdoje, įlipo per priekines duris į autobusą Nr. 14 (markės ir valstybinio numerio ženklo nežino), kad važiuoti į Senamiesčio pusę. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Jai įlipus į autobusą ir tik spėjus, prie vairuotojo esančiame talonėlių žymeklyje, atžymėti talonėlį, vairuotojas, neuždaręs autobusų durų, staigiai pajudėjo iš vietos. Ji vos spėjo įsikibti į turėklus, nes kitaip būtų nukritus, nes autobuso pajudėjimas iš vietos buvo labai staigus. Po tokio autobuso staigaus pajudėjimo iš vietos, iš karto pradėjo rėkti autobuse važiavę keleiviai vairuotojui, kad jis padarė avariją, kad išmetė ir pervažiavo žmogų, kad ji guli ant kelio ir nejuda bei reikalavo, kad autobuso vairuotojas sustotų. Autobuso vairuotojas nesustojo ir toliau važiavo. Tada vienas keleivis-vyriškis gana griežtai liepė autobuso vairuotojui sustoti. Autobuso vairuotojas pakluso ir sustojo netoli prekybos centro „Saturnas“. Minėtas vyriškis, paprašęs autobuso keleivių iškviesti Greitąją medicinos pagalbą, pats nubėgo link minėtos autobusų stotelės, kur, kaip suprato, gulėjo iškritusi iš autobuso moteris. Ar autobuso vairuotojas nuėjo pasižiūrėti iškritusios iš autobuso moters, nežino, nes nematė. Kaip moteris iškrito iš autobuso, nematė, tačiau suprato, kad moteris keleivė galėjo iškristi iš autobuso, šiam staigiai pajudėjus iš vietos, neuždarius autobuso durų. Apie tai kalbėjo ir šiuo autobusu važiavę keleiviai. Vėliau internetinėje svetainėje „Facebook“ perskaitė jaunos moters prašymą atsiliepti minėtą eismo įvykį mačiusius žmones, tad ji su ja susisiekė ir papasakojo tai, ką matė. Papildo, kad minėtą dieną, kai įvyko šis eismo įvykis, pastebėjo, kad praktiškai visi autobusai važiavo atidarytomis durimis. Mano, kad autobusai taip važiavo todėl, nes tą dieną buvo tvanku (1 tomas, b. l. 88-89).
Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. pavasarį, tikslaus laiko ir datos nepamena, važiavo miesto autobusu Nr. 14. Oro ir kelio sąlygos bei matomumas buvo geri. Sėdėjo autobuso kairėje pusėje. Autobuso viduriniosios durys per kurias įlipdavo ir išlipdavo keleiviai, matėsi gerai. Autobusui sustojus prie prekybos centro „Avitela“ išlipinėjo ir įlipinėjo keleiviai. Autobuse buvo daug keleivių. Pamatė kaip senyva moteris ėjo lipti iš autobuso. Tuo metu autobusas pradėjo važiuoti dar neuždaręs durų. Ir autobusui važiuojant, kuomet dar ta senyva moteris nebuvo išlipusi visiškai, užsidarė durys, kurios ją prispaudė ir ji tuo metu iškrito iš autobuso laukan. Ties kurią vietą moteris buvo prispausta, negali pasakyti, nes vyko viskas labai greitai. Moteriai iškritus, autobuso vairuotojas važiavo toliau ir tik visiems keleiviams pradėjus šaukti, vairuotojas sustojo. Išlipę iš autobuso, keleiviai nubėgo prie iškritusios moters, kuri gulėjo be sąmonės. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir moterį išvežė į ligoninę. Autobuso vairuotojas buvo priėjęs prie sužalotos moters, o po to kalbėdamas telefonu nuėjo. Įvykio metu, kada iškrito moteris iš autobuso, pačiame autobuse buvo ne mažai stovinčių keleivių (1 tomas, b. l. 82-84).
2017-05-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, adresu Taikos pr. ties namu Nr. 11 (1 tomas, b. l. 49-50).
2017-09-19 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš mikro kortelės, paimtos 2017-05-05, iš autobuso „MAN“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus, eismo įvykio vietos apžiūros metu. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusiajai N. B. lipant iš autobuso, dar neužsidarius durims, autobusas pradeda važiuoti (1 tomas, b. l. 54-55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad N. B. nustatytas galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties sumušimas ir subarachnoidinė hemoragija (kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu), kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis griūnant, atsitrenkus galva į kietą pagrindą (1 tomas, b. l. 78).
2018-01-05 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu nustatyta, jog J. K. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailis, nukentėjusiosios N. B. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė (1 tomas, b. l. 130-131).
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog maždaug praeitų metų birželio mėnesį, apie vidurdienį, dirbo (duomenys neskelbtini) ir atvažiavo J. K., kuris prieš pusantrų metų, jo garaže, (duomenys neskelbtini), remontavo savo automobilio variklį. J. K. buvo nepatenkintas jo darbu dėl variklio keitimo, nes po pusantrų metų jis sugedo. Atvažiavęs J. K. su juo pradėjo aiškintis dėl automobilio remonto paslaugos. Jis J. K. pasakė, kad automobilio neremontuos, po ko J. K. supyko. Jie apsižodžiavo ir apsistumdė. J. K. jį apsikabino ir norėjo išstumti iš garažo, tačiau jis jam priešinosi ir atstūmė jį. Jo sutuoktinė paklausė J. K., ką jis daro, po ko, J. K. norėjo suduoti jo sutuoktinei, tačiau jis įsikišo ir J. K. su rankos kumščiu sudavė jam į veidą, žandikaulio ausies sritį. Po to J. K. pasakė, kad geruoju taip nepaliks ir išvažiavo. J. K. agresyvumas pasireiškė tuo, kad iš karto atvažiavęs puolė aiškintis. Šiuo metu jie yra susitaikę, pretenzijų jis jam neturi.
Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tikslios datos nepamena, buvo pavasaris, ji vežė vyrui pavalgyti, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Kai ji atvažiavo, tuo metu prie pat garažo privažiavo J. K.. J. K. su jos vyru kalbėjo rusiškai, klausė, kodėl netvarko automobilio. Po to jis pradėjo jos vyrą temtis į lauką. Ji J. K. pasakė, kad paleistų jos vyrą. Tuomet J. K. jai užsimojo, tačiau tarp jų įsikišo jos vyras ir J. K. jam sudavė. Po įvykio jos vyras su J. K. susitaikė.
Specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. K. padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimais kairės speninės ataugos projekcijoje. Sužalojimas padarytas vieno traumuojančio poveikio pasekoje kietu buku daiktu maždaug prieš parą laiko iki objektyvios apžiūros. M. K. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 tomas, b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis J. K., 2017-05-05, apie 17.00 val., Taikos pr., ties namu Nr. 11, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 18 punkto reikalavimus, tuo, kad nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, pradėdamas važiuoti iš autobusų stotelės, neįsitikino, kad neuždarė autobuso durų, ir, kad nėra išlipančių keleivių, dėl ko, autobusui pradėjus važiuoti, išlipanti keleivė N. B. iškrito, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta N. B. sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo, ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta ir tai, kad kaltinamasis J. K. 2018-06-13, apie 13.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) korpuso garaže Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą. Ši kaltinamojo J. K. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis J. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis J. K. anksčiau nebuvo teistas (2 tomas, b. l. 51-53), tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-01-10 nutarimu, patvirtintu 2018-01-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Viktorijos Teišerskienės, J. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdymą nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1 tomas, b. l. 24-27). Nepraėjus metams nuo minėto nutarimo priėmimo J. K. padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl, 2018-08-01 ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas nutarimas atnaujinti nutrauktą tyrimą (1 tomas, b. l. 40-43). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b. l. 54), išsiskyręs, dirbantis.
Kaltinamojo gynėja advokatė prašė J. K. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad dėl J. K. 2018-01-10 ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1 tomas, b. l. 24-27). Tačiau 2018-08-01 ikiteisminio tyrimo byloje buvo priimtas nutarimas atnaujinti nutrauktą tyrimą, nes įtariamasis J. K., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdymą nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 tomas, b. l. 40-43). 2018-08-01 priimtas nutarimas ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-29694-17 pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir Nr. 01-1-28032-18 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sujungti į vieną tyrimą, paliekant bylos Nr. 01-1-29694-17 (1 tomas, b. l. 44-46).
Atsižvelgiant į tai, kad J. K. jau kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, tačiau per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl 38 straipsnyje nurodytais pagrindais negali būti dar kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo gynėja advokatė taip pat prašė pripažinti J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 41–42 punktai).
Nukentėjusysis M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kai jis J. K. pasakė, kad automobilio neremontuos, tuomet J. K. jį apsikabino ir norėjo išstumti iš garažo, tačiau jis jam priešinosi ir atstūmė jį nuo savęs. Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog J. K. pradėjo jos vyrą temtis į lauką, todėl ji J. K. pasakė, kad šis paleistų jos vyrą, po ko, J. K. jai užsimojo, tačiau tarp jų įsikišo M. K. ir tuomet J. K. sudavė jos vyrui. Vien tai, kad nukentėjusysis nesutiko remontuoti kaltinamojo sutuoktinės automobilio ir stojo ginti savo sutuoktinės, nerodo, kad jis atliko neteisėtus veiksmus kaltininko atžvilgiu, sąmoningai skatino jį panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu. Priešingai, nukentėjusysis norėdamas išvengti konflikto priešinosi ir atstūmė J. K., kai šis norėjo jį iš garažo ištempti į lauką. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis sąmoningai ar neatsargiais savo veiksmais ar kitokiu provokuojančiu ir rizikingu elgesiu skatino J. K. padaryti prieš jį nusikalstamą veiką. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskyrus bausmę - baudą, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2011-04-21 įstatymas Nr. XI-1350), o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus bausmę - laisvės apribojimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707, bazinis bausmės ir nuobaudų dydis nustatytas 50 Eur. Šis dydis taikytinas skiriant bausmes ir nuobaudas už veikas, padarytas po 2018-01-01, tuo tarpu už veikas, padarytas iki 2018-01-01 taikytinas bazinis dydis 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimas Nr. 897).
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. J. K. padarė neatsargų nusikaltimą būdamas blaivus, galiojančių nuobaudų už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, duomenų, kad būtų šiurkščiai pažeidinėjęs Kelių eismo taisykles po nusikaltimo padarymo, taip pat nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam J. K. neskirtina.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas – per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
Dėl kitų klausimų
Iki bausmės vykdymo pradžios J. K. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 45-46), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai, kurie saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
- kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, kaltinamajam skirti įpareigojimą – per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir J. K. (J. K.) paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Iki bausmės vykdymo pradžios J. K. (J. K.) palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus, kurie saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.