Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. Z., S. Z. ieškinį atsakovei A. S., dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė J. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl paveldėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovė A. S. paskirta ieškovių R. Z. ir S. Z. nuolatine globėja. Ieškovių motina L. Z. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas G. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po ieškovių tėvų mirties liko jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atnaujino atsakovei terminą nepilnamečių ieškovių vardu priimti palikimą po jų tėvų L. Z. ir G. Z. mirties bei leido priimti palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą. Ieškovės (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono I-ajam notaro biurui pateikė pareiškimus, notarinio reg. Nr. 2721, Nr. 2718, Nr. 2726 ir Nr. 2724, kuriais sutiko priimti po jų tėvų likusį palikimą. Sandorių sudarymo metu ieškovėms buvo 16 ir 17 metų. Atsakovė davė rašytinį sutikimą šiems sandoriams sudaryti. 2020 m. spalio 8 d. antstolė A. K. sudarė palikimo apyrašus, iš kurių paaiškėjo, kad L. Z. turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 3 920 Eur, skolinių pareigų, pagal išduotus vykdomuosius raštus vertė 838,20 Eur, o G. Z. turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 3 920 Eur, sąskaita Swedbank AB, kurios likutis 1,73 Eur, skolinių pareigų, pagal išduotus vykdomuosius raštus vertė 13 587,17 Eur.

Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti, todėl išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. negali atsisakyti priimto palikimo, jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydus sudaryti sandoriai taip pat yra priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Sudariusio sandorį asmens valią tokių atveju lėmė neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios raiška. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Ieškovės įrodinėjo, kad sudarydamos palikimo priėmimo sandorį jos iš esmės suklydo, nes nežinojo, jog palikimą sudaro daugiau įsiskolinimų nei turto, sudaryti sandoriai ieškovėms buvo nenaudingi, šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga. Kaip matyti iš antstolės pateiktų turto apyrašų, G. Z. ir L. Z. turto apyrašai buvo sudaryti jau pateikus pareiškimus dėl palikimo priėmimo notarei. Atsakovė patvirtino, kad apie palikėjų skolas nei ieškovėms, nei atsakovei iki apyrašų sudarymo nebuvo žinoma, todėl yra pagrindas pripažinti, jog sudarant palikimo priėmimo sandorius buvo suklysta. Teismo vertinimu šio atveju suklydimas laikytinas esminiu, kadangi sudarant sandorius buvo siekiama pagerinti nepilnamečių vaikų turtinę padėtį, tačiau paaiškėjus, kad palikimą sudaro įsiskolinimai ir avarinės būklės pastatai, dėl šių sandorių jų turtinė padėtis žymiai pablogėjo. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu ieškovės buvo nepilnametės, jų galimybės tinkamai įvertinti sudaromo sandorio sąlygas bei teisines pasekmes buvo ribotos. Pareiga vertinant sandorių naudingumą elgtis atidžiai ir rūpestingai teko jų nuolatinei globėjai atsakovei, kuri duodama sutikimą šiems sandoriams sudaryti neužtikrino, kad sudaromi sandoriai atitiktų geriausius ieškovių interesus, leisdama palikimą priimti iki turto apyrašų sudarymo.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių atstovės paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono I-ajam notaro biurui pateikdamos pareiškimus, notarinio reg. Nr. 2721, Nr. 2718, Nr. 2726 ir Nr. 2724, kuriais sutiko priimti po jų tėvų likusį palikimą, neteisingai suvokė esmines sandorio aplinkybes ir iš esmės suklydo, todėl šie sandoriai pripažintini negaliojančiais, ieškinys tenkinamas visiškai (CK 1.90 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės sumokėjo po 30 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios 376 Eur žyminio mokesčio dalies teismo nutartimi atleistos, jos bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašė. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, teismo nuomone, yra pagrindas atsakovei tenkančias bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono I-ojo notaro biuro notarės B. Z. patvirtintą R. Z. ir A. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo po L. Z. mirties (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. 2721.

Pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono I-ojo notaro biuro notarės B. Z. patvirtintą R. Z. ir A. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo po G. Z. mirties (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. 2718.

Pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono I-ojo notaro biuro notarės B. Z. patvirtintą S. Z. ir A. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo po L. Z. mirties (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. 2726.

Pripažinti negaliojančiu Alytaus rajono I-ojo notaro biuro notarės B. Z. patvirtintą S. Z. ir A. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo po G. Z. mirties (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. 2724.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.