Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovams G. Z. ir A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas A. K. rašytinio atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau žodinio bylos nagrinėjimo metu prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.

3. Atsakovas G. Z. apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios faktinės aplinkybės:

4.1. Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2004 m. rugsėjo 21 d. iki savininkų mirties lygiomis dalimis (po ½ dalį) bendrosios dalinės nuosavybės priklausė P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

4.2. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirus (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusią ½ ginčo buto paveldėjo sūnus (atsakovas) A. K., priimdamas po tėvo mirties likusį turtą. Palikimo priėmimo faktas registruotas Nekilnojamojo turto registre.

4.3. D. O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirus (duomenys neskelbtini), po jos mirties likusią ½ ginčo buto paveldėjo sūnus (atsakovas) G. Z.. Palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo faktas registruotas Testamentų registre bei Nekilnojamojo turto registre.

4.4. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. susidarė 611,68 Eur skola už į ginčo butą faktiškai patiektą elektros energiją.

5. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja CK 6.383 - 6.391 straipsniai, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (Žin., 2013, Nr. 125-6396; aktuali redakcija) (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas (Žin., 2013, Nr. 9-400; aktuali redakcija) (toliau tekste – Aprašas) ir kiti teisės aktai.

6. CK 6.391 straipsnyje nustatyta, kad CK 6 knygos 4 dalies 13 skyriaus 7 skirsnio „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

7. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

8. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento. Priėmęs palikimą įpėdinis laikomas įgijusiu nuosavybės teises į visą palikimą sudarantį turtą, o esant įpėdinių daugetui – į atitinkamą palikimą sudarančio turto dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

9. Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl skolos už ieškovo patiektą ginčo butui elektros energiją. Atsakovas A. K. žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jo tėvas ginčo bute negyveno dar iki savo mirties, atsakovas po tėvo mirties ginčo butu nesinaudoja ir nežino, kas bute faktiškai gyvena ir naudoja elektros energiją, tačiau neginčijo nei prašomos priteisti skolos dydžio, nei faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio. Šiuo atveju atsakovai tapo ginčo buto bendrasavininkiais jų tėvų mirties momentu, nes tuomet atsirado palikimas (CK 5.3 straipsnis), t. y. atsakovas A. K. yra ½ dalies ginčo buto savininkas nuo savo tėvo mirties momento, o atsakovas G. Z. yra ½ dalies ginčo buto savininkas nuo savo motinos mirties momento. Aplinkybės, ar mirusieji iki mirties naudojosi ginčo butu, ar įpėdiniai (atsakovai) po tėvų mirties faktiškai naudojosi butu, ar nuosavybės teisė į paveldėtą turtą yra registruota viešame registre, yra teisiškai nereikšmingos sprenžiant klausimą dėl atsiskaitymo už faktiškai į ginčo butą patiektą elektros energiją. Teismas pažymi, kad faktinis paveldėto ginčo buto naudojimas gali būti reikšmingas įpėdinių (atsakovų) tarpusavio savarankiškiems reikalavimams bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, kurie nagrinėjamoje byloje nesprendžiami ir šis teismo sprendimas neužkerta kelio tokiam savarankiškam ginčui ateityje.

10. Sprendžiant, kas yra atsakingas ir turi teisinę pareigą padengti susidariusią skolą, atsižvelgtina į tai, kad Taisyklių 100 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, jog pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013). Taigi pagal teismų praktiką kito asmens (ne savininko) faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas kito asmens ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).

11. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas prieina prie išvados, kad teisinę pareigą padengti susidariusią skolą už ginčo bute suvartotą elektros energiją už ginčo laikotarpį turi ginčo buto savininkai, t. y. atsakovai, todėl ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Dėl to iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 7,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto nagrinėjamoje byloje.

14. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamoje byloje yra 24,12 Eur, jos lygiomis dalimis (po 12,06 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 305,84 Eur (tris šimtus penkis eurus ir 84 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 305,84 Eur (tris šimtus penkis eurus ir 84 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo (jo atžvilgiu) teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,06 Eur (dvylika eurų ir 6 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,06 Eur (dvylika eurų ir 6 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.