Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas įspėjimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK) Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimu) R. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas įspėjimu už tai, kad jis 2017 m. spalio 2 d. apie 14.22 val. (duomenys neskelbtini) 14,13 km, vairuodamas vilkiką „SCANIA R560“ su puspriekabe ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių su prikabintu purkštuvu, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė lenkiamą transporto priemonę. Įvykio metu apgadintas vilkikas su puspriekabe bei traktorius su purkštuvu.

II. Skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai ir prašymai

3. 2018 m. spalio 9 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį bei Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.

5.3. Pažymi, kad teismas pagrįstai pripažino A. Č. nukentėjusiuoju bei priteisė iš R. B. nukentėjusiajam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. Č. neteikė byloje ieškinio, nes R. B. sukeltus nuostolius pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį atlygina draudimo bendrovė, tačiau ieškinio nepateikimas neleidžia teigti, kad A. Č. žalos nepatyrė, o ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalies, 106 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikė teisinį pagrindą teismui priteisti nukentėjusiajam A. Č. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl netinkamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio ir

veikos kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 8 punktą

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. nebuvo užtikrintas teisingas bylos tyrimas, kadangi jis viso bylos nagrinėjimo metu nežinojo, kokio konkretaus eismo saugumą reglamentuojančio teisės akto reikalavimų jis nevykdė, kadangi Institucijos nutarime jis aplamai nebuvo nurodytas, o apie šį teisės aktą pirmą kartą R. B. sužinojo tik iš skundžiamos nutarties. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad dėl to, jog Institucijos nutarime nebuvo nurodytas aukščiau teisės aktas, pirmosios instancijos teismo buvo prašoma grąžinti bylą Institucijai, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini), turinys neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog šie Institucijos nutarimo turinio trūkumai nebuvo esminiai, turėję lemti bylos grąžinimą institucijai, kadangi šiuos trūkumus buvo galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ką apylinkės teismas ir padarė.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo A. Č. atstovo advokato Sauliaus Alyso atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 5 lapo 4 ir 6 pastraipoje vietoje skundžiamo Institucijos nutarimo paminėjo sąvoką ,,protokolas“ tik dėl apsirikimo. Apygardos teismas konstatuoja, kad šis rašymo apsirikimas neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad Institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarime netiksliai nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika – R. B. patrauktas atsakomybėn už tai, kad lenkdamas nukentėjusiojo vairuotą traktorių su purkštuvu neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė lenkiamą transporto priemonę ir apgadino vilkiką su puspriekabe bei traktorių su purkštuvu, kai tuo tarpu KET 136 punkto 5 papunktyje suformuluota pareiga vairuotojui prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad ir šis Institucijos nutarimo netikslumas nėra esminis, todėl neturi įtakos nei šio Nutarimo, nei skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apygardos teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad sąvoka ,,lenkimas“ yra platesnė nei sąvoka ,,prieš pradedant lenkti“ ir apimą ne tik patį lenkimo manevrą (išvažiavimą į priešingą eismo juostą kitos judančios transporto priemonės apvažiavimui), tačiau ir pasiruošimą lenkimui, todėl konstatuoja, kad Institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarime, kuris buvo nepakeistas skundžiama nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. veikos faktinės aplinkybės nurodytos iš esmės teisingai.

11. Apeliacinius skundu taip pat nesutinkama su tuo, kad R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tai yra dėl veikos kvalifikavimo, kadangi, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, šis straipsnis nenumato atsakomybės už transporto priemonių susidūrimą ir jų apgadinimą, o atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą numatyta ANK 423 straipsnyje, tačiau tik esant kvalifikuojančioms aplinkybėms. Iš šio apeliacinio skundo argumento darytina išvada, jog R. B. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmai ir nustatytos įvykio aplinkybės neatitinka ANK 423 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėties. Tuo tarpu ANK 417 straipsnio 8 dalis, pagal kurią nubaustas R. B., būtent ir numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nenumatyta atsakomybė kituose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose, ką nurodo ir pats apeliantas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, konstatuoja, jog R. B. veiksmai kelyje atitiko ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai.

Dėl kaltės

12. Apygardos teismas pastebi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje gana detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių apeliaciniame skunde keliamų klausimų apie, apelianto manymu, netinkamą įrodymų vertinimą nagrinėjant R. B. inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo aplinkybes ir darant išvadas dėl jo kaltės. Iš esmės naujų, pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, įgalinančių skundžiamą teismo nutartį bei apskritai pažeidėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo teiseną laikyti neteisėtais apeliaciniame skunde nenurodyta, jų nėra ir teismui pateiktoje medžiagoje.

13. ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar jo atstovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Be to, aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

14. Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, pirmosios instancijos teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išklausė R. B., Institucijos, surašiusios nutarimą – Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK atstovę L. P., apklausė nukentėjusįjį A. Č., liudytojus E. P. ir R. V., išklausė eksperto E. G. paaiškinimų, ištyrė rašytinius dokumentus ir šių įrodymų visumos analizės pagrindu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. veiksmuose konstatavo ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankūs samprotavimai, kurie, kaip minėta, nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi jau įvertinti. Jie pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl apelianto kaltės nekeičia. Aukštesnės instancijos teismas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir jų nekartodamas, tik papildo.

15. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, ginčijant R. B. kaltę, susijęs su tuo, kad, apelianto teigimu, ne R. B., lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, neužtikrino saugus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, o traktorius, vairuojamas nukentėjusiojo A. Č., išvažiavo iš savo eismo juostos ir kontaktavo su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamu vilkiku, taip sukeldamas eismo įvykį. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Taipogi pastebėtina, kad šis klausimas jau buvo keliamas apylinkės teisme ir skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai aptartas, nurodant, kad atlikus ekspertizę ir teisme papildomai apklausus ekspertą buvo nustatyta, jog saugiam 47 km/h greičiu važiuojančiam vilkikui su puspriekabe manevravimui (kitos ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės lenkimui) reikalinga ne mažesnio kaip 5,25 m pločio judėjimo juosta, todėl įvertinus, kad traktoriaus vilkto purkštuvo plotis 2,55 m, o kelio važiuojamoji dalis yra 6 m pločio, kurios nepakanka saugiam transporto priemonių pralenkimui, todėl nagrinėjamojoje situacijoje vilkiko vairuotojas R. B. sukėlė eismo įvykį. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (17) 3 punkte nurodyta, jog vilkiko vairuotojas R. B., pradėjęs lenkimo manevrą, tikėtina, negalėjo užtikrinti tarpo iš šono saugiam transporto priemonių junginių pralenkimui, todėl jo veiksmai šiuo atveju techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tikėtina, sąlygojo pavojingos situacijos kelyje susidarymą ir šio nagrinėjamo eismo įvykio kilimą, taip pat eksperto E. G. paaiškinimai teisme, kad kelio važiuojamos dalies 6 metrų pločio, kai traktoriaus vilkto purkštuvo plotis 2,55 metro, nepakanka saugiam transporto priemonių prasilenkimui, nes saugiam manevravimui važiuojant vilkikui nustatytu greičiu, buvo būtina ne mažesnė kaip 5,25 metro pločio judėjimo juosta. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. Č. teiginius apie tai, kad R. B. vairuojamas vilkikas, norėdamas jį aplenkti, kliudė velkamą traktoriaus purkštuvą, kuris nuo smūgio apvirto ir dėl to sumėtė traktorių, kuris trenkėsi į puspriekabę, patvirtino ir liudytojo R. V. parodymai, kad jis matė, kaip traktorių sumėtė, jis suvinguriavo ir jo priekinis ratas kliudė miškovežį. Ir nors skunde aukštesnės instancijos teismui tvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas vilkikas lenkdamas kliudė traktorių tik dėl to, kad traktorius pirmas kontaktavo su vilkiku, tačiau nesant jokių duomenų apie tai (nustatyta, kad priežasčių išvažiuoti A. Č. vairuojamam traktoriui į priešingą eismo juostą lenkimo metu nebuvo), šie argumentai vertinami kaip pasirinkta gynyba. Vien tai, kad apeliaciniame skunde savaip, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui naudinga linkme, pateikiamas eismo įvykio kilimo mechanizmo vertinimas, neduoda pagrindo surinktus įrodymus vertinti kitaip, nei juos įvertino Institucija, o vėliau ir apylinkės teismas.

16. Ir nors skunde nurodoma, kad pateikus pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus (vaizdo įrašą, foto nuotraukas) buvo prašoma skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, kurią teismas skirti atsisakė, aukštesnės instancijos teismas taip pat tokiam sprendimui pritaria ir mano, kad byloje esant pakankamai pažeidėjo kaltumą pagrindžiančių įrodymų, tokie papildomi procesiniai veiksmai būtų aiškiai pertekliniai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti dėl pažeidėjo kaltės ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dalyko, byloje surinkta pakankamai, todėl papildomai aiškintis eismo įvykio kilimo mechanizmą ir jo priežastį nėra pagrindo. Vėlgi sutiktina su nukentėjusiojo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad papildoma/pakartotinė eismo įvykio ekspertizė šioje situacijoje nieko naujo nenustatytų, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas stabdymo kelias nėra „pririštas“ kelio atžvilgiu, jo neįmanoma identifikuoti, be to, ši nauja aplinkybė niekaip neįtakotu byloje pateikto eismo įvykio ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko dėl to, kad R. B., pradėjęs lenkimo manevrą, negalėjo užtikrinti tarpo iš šono saugiam transporto priemonių pralenkimui, dėl šioje situacijoje aiškiai per siauro kelio.

17. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė nepalieka abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. kaltės.

Dėl A. Č. pripažinimo nukentėjusiuoju

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl A. Č. pripažinimo nukentėjusiuoju ir netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, jog pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nukentėjusiuoju pripažįstama administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. Č. nukentėjusiuoju buvo pripažintas teismo protokoline nutartimi 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje (b. l. 24). Ir nors skunde tvirtinama, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie A. Č. padarytą žalą, todėl teismas be pagrindo jį pripažino nukentėjusiuoju, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas A. Č. vairuotas traktorius ,,Case IH Maxxum 125“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - sugadintas priekinės pusės posūkio žibintas, priekinės kairės pusės posūkio žibintas, prie traktoriaus prikabinto purkštuvo ,,RAU 3800“ sugadinimai nenurodyti (b. l. 8, 51). Ir nors byloje nėra duomenų apie tai, kokia buvo padaryta žala transporto priemonėms dėl R. B. veiksmais sukelto eismo įvykio ir yra pagrindas manyti, kad žalos atlygino klausimą sprendė (ar spręs) kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką tokiose bylose transporto priemonės savininkas/valdytojas yra įtraukiamas į bylą nukentėjusiuoju ir dalyvauja bylos nagrinėjime su visomis nukentėjusiajam suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog A. Č. nagrinėjamu atveju turi nukentėjusio statusą ir juo apylinkės teismo protokoline nutartimi buvo pripažintas pagrįstai.

19. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs su ta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, tai yra BPK 103-106 straipsniais. BPK 104 straipsnyje reglamentuota proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusįjį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą, pagrįstai priteisė nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo A. Č. atstovas advokatas Saulius Alysas prašo A. Č. naudai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylą pateikė 2018 m. spalio 11 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr.94, 2018 m. spalio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18 bei mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis A. Č. advokatui Sauliui Alysui pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 120 eurų. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinį procesą iniciavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas atmestas), tokį prašymą tenkina bei vertina, jog prašoma priteisti patirtų išlaidų suma atitinka advokato Sauliaus Alyso darbo sąnaudas, yra proporcinga jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. nukentėjusiojo A. Č. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu ir 666 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. nukentėjusiojo A. Č. naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) procesinių išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.