- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- AN2-196-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00129-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- R. B.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Saulius Alysas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.2.4Nukentėjusysis (ANK 578 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas įspėjimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK) Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimu) R. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas įspėjimu už tai, kad jis 2017 m. spalio 2 d. apie 14.22 val. (duomenys neskelbtini) 14,13 km, vairuodamas vilkiką „SCANIA R560“ su puspriekabe ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių su prikabintu purkštuvu, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė lenkiamą transporto priemonę. Įvykio metu apgadintas vilkikas su puspriekabe bei traktorius su purkštuvu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas advokatas Dainius Žiedas apskundė Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas buvo atmestas ir 2018 m. balandžio 10 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Nutartimi priteista ir R. B. A. Č. naudai 440 Eur advokato teisiniai pagalbai apmokėti.
II. Skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai ir prašymai
3. 2018 m. spalio 9 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas advokatas Dainius Žiedas pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį bei Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad R. B. inkriminuota norma yra blanketinė, tačiau nutarime, kuriame formuluojamas kaltinimas, nenurodyta jokia teisės norma, kurią pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui įstatymu yra suteikti įgaliojimai tikslinti administracinio nusižengimo požymius ar kvalifikavimą ir šį pažeidimą teismas ištaisė nurodydamas, kad R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136 straipsnio 5 papunkčio, numatančio, kad prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, reikalavimus. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nutarime, nesilaikant ANK nuostatų, nebuvo nurodytas teisės aktas (KET punktas), kurį pažeidė R. B., tačiau sprendė, kad šiuo atveju trūkumai netrukdo bylos nagrinėjimui. Pažymi, jog pirmajame teismo posėdyje jo pareikšto prašymo dėl aptariamo ir kitų pažeidimų grąžinti bylą organui, priėmusiam nutarimą, trūkumų šalinimui teismas netenkino.
3.2. Tvirtina, kad R. B. atžvilgiu teisingas procesas nebuvo užtikrintas, nes nei bylos tyrimo metu, nei jos nagrinėjimo metu jis nežinojo, kokio nusižengimo padarymu yra kaltinamas, nes tyrimo metu nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl asmeniui nesuformuluotas kaltinimas, kokį teisės pažeidimą jis galėjęs įvykdyti, o nutarime, kuriuo R. B. buvo paskirtas įspėjimas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taip pat nenurodyta, kokį teisės aktą jis pažeidė. Ir tik išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad administracinio nusižengimo nutarimas surašytas tinkamai, iš esmės jis atitinka ANK 609 straipsnyje numatytus protokolui keliamus reikalavimus, padaryta veika tinkamai kvalifikuota, ir papildomai nurodyta, kad buvo pažeistas KET 136 punkto 5 papunktis. Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad bylai praėjus dvi stadijas – nusižengimo tyrimą ir skundo teisminį nagrinėjimą, buvo priimtas siurprizinis sprendimas, tai yra juo pripažinta, kad R. B. buvo pagrįstai nubaustas ir skundžiama nutartimi papildomai informuotas už ką, lygiagrečiai teigiant, jog veika tinkamai kvalifikuota. Tai, atstovo nuomone, reiškia, kad R. B. dvejose proceso stadijose nežinojo, kokio nusižengimo padarymu jis įtarimas ir negalėjo nuo to gintis, o reali galimybė ginčyti nubaudimą ir gintis nuo patraukimo administracinėn atsakomybėn jam atsirado tik paskutinėje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje – apeliaciniame procese, kai pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jo skundą, nutartimi informavo, už kokio teisės akto pažeidimą R. B. buvo nubaustas.
3.3. Taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje kelis kartus konstatuojama, jog administracinio nusižengimo protokolas tinkamai surašytas, atitinka ANK keliamus reikalavimus (5 lapo 4 ir 6 pastraipos), todėl nebeaišku, ar nuo R. B. buvo nuslėptas jo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas (nors jis atsakomybėn patrauktas ANK 615 straipsnio 4 dalies tvarka), ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjo ir vertino kito administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2009 pripažino netoleruotina situaciją, kai teismas nenagrinėja bylos, o priima formalų sprendimą.
3.4. Pažymi, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojosi advokato teisine pagalba, tai nebuvo prielaida ar sąlyga sužinoti, už kokio nusižengimo padarymą jis nubaustas, kai procesiniuose dokumentuose, pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Akcentuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas byloje vykdo gynybos funkciją ir negali savo klientui formuluoti kaltinimų – tai institucijos, priimančios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, funkcija, o atstovas nei gali pakeisti instituciją, nei vykdyti kelias (gynybos ir kaltinimo ar net bylos išsprendimo) funkcijas byloje.
3.5. Nurodo, kad R. B. patrauktas atsakomybėn už tai, kad jau vykdydamas lenkimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė lenkiamą transporto priemonę ir apgadino vilkiką su puspriekabe ir traktorių su purkštuvu, kai tuo tarpu KET 136 punkto 5 papunktyje suformuluota pareiga vairuotojui prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Pažymi, kad teismo posėdyje apklaustas R. B. parodė, jog prieš pradėdamas lenkti įsitikino, jog lenkimo manevrą atlikti bus saugu – įvertino kelio plotį, tai, kad kelias numatomo lenkimo vietoje tiesus ir nevingiuotas, paaiškino, kad tokio pločio kelyje visada saugiai atlieka lenkimo manevrą, o susidūrimas įvykęs, nes lenkimo metu traktorius kirto ištisinę liniją ir kliudė jo vairuojamą transporto priemonę. Tvirtina, kad R. B. įvykdžius KET 136 punkto 5 papunkčio reikalavimą, jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Net, pasak atstovo, jei jo įsitikinimas yra klaidingas, ANK 417 straipsnio 8 dalis atsakomybės už KET 136 punkto 5 papunkčio reikalavimo pažeidimą nenumato, o atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą numatyta tik esant kvalifikuojančioms aplinkybėms (ANK 423 straipsnis, BK 281 straipsnis).
3.6. Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad teisme ekspertas paaiškino, jog tinkamas eismo įvykio vietos neužfiksavimas lėmė, kad jis negalėjo pateikti kategoriškos išvados apie eismo įvykio kilimo priežastį ir padarė tik tikėtiną išvadą. Pažymi, kad liudytojas R. V. tiek 2017 m. spalio 18 d. paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme, patvirtino matęs, kad traktorius lenkimo metu užkliudė vilkiką, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir nukentėjusysis išdėstė savo versijas ir tvirtino, jog abu valdė transporto priemones nesukeldami grėsmės eismo saugumui.
3.7. Nurodo, kad byloje yra tik tikėtina eksperto išvada ir kategoriški liudytojo parodymai, jog traktorius lenkimo metu kliudė vilkiką. Tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje nemotyvuota, kodėl atmetami liudytojo R. V. parodymai ir jai nesiremiama. Priešingai, teigiama jog jis patvirtina, kad eismo įvykį sukėlė vilkiko vairuotojas, bet neatskleidžiamas šio įrodymo turinys, kaip jis pagrindžia R. B. kaltumą, o ekspertizės aktas pateikia tik tikėtiną įvykio mechanizmą, todėl, apelianto tvirtinimu, gali būti ir kitas įvykio mechanizmas, nes palieka per daug abejonių dėl tikrųjų įvykio faktinių aplinkybių, todėl remiantis principu in dubia pro reo, tai nėra pakankamas pagrindas asmens patraukimui atsakomybėn.
3.8. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė teismui papildomus įrodymus (vaizdo įrašą, foto nuotraukas), patvirtinančius, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko vilkikui esant priešingoje eismo juostoje - vilkiko stabdymo žymė 2,63 m atstumu nuo 6 m kelio krašto transporto priemonių susidūrimo vietoje, ir šių naujai byloje atsiradusių įrodymų pagrindu prašyta skirti pakartotinę ar papildomą eismo įvykio ekspertizę, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir neužtikrino išsamaus bylos išnagrinėjimo, galimų įrodomų surinkimo. Apelianto nuomone, A. Č. nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju ir jam nepagrįstai priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes byloje jokie žalos klausimai nekelti ir nespręsti, o nutartimi nustatyta, jog R. B. pažeidė KET 136 punkto 5 papunktį, taip padarymas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nors ši norma nenumato atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, nereglamentuoja žalos klausimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) įgaliotas asmuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, labai kruopščiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, teismas pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes, apklausė liudytojus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, R. B. atstovo skundo netenkino.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo A. Č. atstovas advokatas Saulius Alysas prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą ir priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. nukentėjusiajam A. Č. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus mokėjimo dokumentus – 120 eurų.
5.1. Nurodo, kad teismų praktikoje laikoma, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-802/2007). Pažymi, kad tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas, o bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta teismų praktika ir ANK 635 straipsnio 3 dalimi, skundžiamojoje nutartyje ištaisė institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo formalų trūkumą, nustatydamas, kad R. B. savo veiksmais pažeidė KET 136 punkto 6 papunkčio (nutartyje nurodyta 5 papunkčio) reikalavimus. Tvirtina, kad dėl naujai įdiegtų kompiuterinių programų institucija 2018 m. balandžio 10 d. nutarime objektyviai negalėjo nurodyti pažeisto KET punkto ir tai teisme nurodė liudytojas E. P. bei patvirtino institucijos atstovė, todėl bylos grąžinimas Institucijai buvo visiškai betikslis. Atkreipia dėmesį, kad Institucijos nutarimo aprašomojoje dalyje aiškiai suformuluota R. B. padarytų veiksmų seka, atskleista pažeidimo esmė, aiškiai nurodytas ANK straipsnis ir dalis, numatantis jo administracinę atsakomybę. Be to, pasak nukentėjusiojo atstovo, R. B. kartu su advokatu dalyvavo tyrime, priimant nutarimą pastabų neteikė, o nagrinėjant bylą teisme jų teisės nebuvo suvaržytos. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, skundžiamos nutarties 5 lapo 4 ir 6 pastraipoje tik dėl apsirikimo paminėtas žodis ,,protokolas“. Taip pat mano, kad žodis ,,lenkimas“ ir žodžiai ,,prieš pradedant lenkti“ nesukelia dviprasmybių ir yra platesnė sąvoka, apimanti ir pasiruošimą lenkimui ir patį manevrą, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog R. B. įvykdė KET 136 punkto 5 papunkčio reikalavimus, prieštarauja byloje esantiems duomenims.
5.2 Tvirtina, kad nukentėjusiojo A. Č. parodymus byloje patvirtino liudytojas R. V., ekspertizės aktas, eksperto E. G. parodymai, eismo įvykio vietos protokolas su nuotraukomis. Atkreipia dėmesį į liudytojo R. V. parodymus, kad jis iš priekio matė, kaip traktorius susimėtė, suvinguriavo ir tik po to priekiniu kairės pusės ratu kliudė miškovežį, ir nurodė, kad nematė, kaip ir kada miškovežis pradėjo lenkimą. Pažymi, kad ir iš nukentėjusiojo A. Č. bei eksperto E. G. parodymų galima daryti išvadą, jog traktorius susimėtė tik po to, kai R. B. vairuotas miškovežis lenkimo pradžioje šonu kliudė traktoriaus traukiamą purkštuvą. Pažymi, kad ekspertizės akte (7 lapas) buvo modeliuojama eismo įvykio situacija pagal R. B. iškeltą versiją, tačiau ji atmesta kaip neatitinkanti rastų ant transporto priemonių apgadinimų lokalizacijai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiamas teisme ekspertas E. G. patvirtino ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad, įvertinus R. B. teisme duotus parodymus apie tai, jog eismo įvykio metu jis važiavo apie 70 km/h greičiu, ekspertizės akto išvada nesikeistų, o priešingai – būtų kategoriškesnė, nes miškovežiui judant dar didesniu (70 km/h), nei anksčiau manyta (47 km/h) greičiu, buvo reikalingas dar platesnis koridorius saugiam lenkimui atlikti. Taip pat pažymi, kad prieš eismo įvykį traktoriaus vairuotojas neturėjo tikslo staiga sukti kairėn – kelyje priešais nebuvo kliūties, A. Č. buvo blaivus ir pakankamai sąmoningas, kad saugotų brangiai kainuojančią transporto priemonę, o traktoriaus galinis langas galėjo išdužti tik po to, kai vilkiko kliudytas purkštuvas trenkėsi į traktoriaus kabiną iš galo. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Dainiaus Žiedo prašymą skirti papildomą/pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, nes prašyme nebuvo nurodyti motyvai, kodėl reiktų tyrimą pavesti kitiems ekspertams, tai pat nebuvo nurodyti ekspertams pateiktini klausimai, o ir ekspertas E. G. teisme parodė, kad vaizdo įraše matomas stabdymo kelias pokyčių tyrime nesukels, nes šio pėdsako negalima identifikuoti, pririšti kelio atžvilgiu, eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne greitis, o per siauras kelias dviem didelių gabaritų transporto priemonėms prasilenkti.
5.3. Pažymi, kad teismas pagrįstai pripažino A. Č. nukentėjusiuoju bei priteisė iš R. B. nukentėjusiajam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A. Č. neteikė byloje ieškinio, nes R. B. sukeltus nuostolius pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį atlygina draudimo bendrovė, tačiau ieškinio nepateikimas neleidžia teigti, kad A. Č. žalos nepatyrė, o ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalies, 106 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikė teisinį pagrindą teismui priteisti nukentėjusiajam A. Č. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinio skundo matyti, kad jis savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindė iš esmės trimis motyvais: pirma, jog R. B. atžvilgiu nebuvo užtikrintas teisingas procesas, kadangi jis nežinojo, kokio nusižengimo padarymu yra kaltinamas, nes nutarime nebuvo nurodytas KET pažeidimas ir jo veiksmai neteisingai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį; antra, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent R. B. sukėlė eismo įvykį; trečia, teismas nepagrįstai A. Č. pripažino nukentėjusiuoju ir jam priteisė išlaidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti.
Dėl netinkamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio ir
veikos kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 8 punktą
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. nebuvo užtikrintas teisingas bylos tyrimas, kadangi jis viso bylos nagrinėjimo metu nežinojo, kokio konkretaus eismo saugumą reglamentuojančio teisės akto reikalavimų jis nevykdė, kadangi Institucijos nutarime jis aplamai nebuvo nurodytas, o apie šį teisės aktą pirmą kartą R. B. sužinojo tik iš skundžiamos nutarties. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad dėl to, jog Institucijos nutarime nebuvo nurodytas aukščiau teisės aktas, pirmosios instancijos teismo buvo prašoma grąžinti bylą Institucijai, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko E. P. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini), turinys neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog šie Institucijos nutarimo turinio trūkumai nebuvo esminiai, turėję lemti bylos grąžinimą institucijai, kadangi šiuos trūkumus buvo galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ką apylinkės teismas ir padarė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teisė pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, numatyta ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Šioje teisės normoje aiškiai nurodyta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtinais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pirmosios instancijos teismo prašė bylą grąžinti institucijai iš esmės tik dėl to, kad nutarime nebuvo nurodytas specialusis įstatymas (Kelių eismo taisyklių punktas), kurį pažeidė R. B., kai, vairuodamas vilkiką su puspriekabe ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių su prikabintu purkštuvu, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo ir iš šono kliudė lenkiamą transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą, atliko įrodymų tyrimą ir nustatęs, kad anksčiau nurodytais veiksmais R. B. pažeidė KET 136 punkto 5 papunkčio reikalavimus, kuris numato, kad pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, tai nurodė skundžiamoje nutartyje.
9. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad reali galimybė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. ginčyti nubaudimą ir gintis nuo pateikto kaltinimo atsirado tik paskutinėje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje – apeliaciniame procese, kai pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, nutartyje nurodė, kokį konkretų Kelių eismo taisyklių punktą jis pažeidė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog gintis nuo pareikšto kaltinimo galima ir tuomet, kai iš administracinio nusižengimo protokolo arba, kaip šiuo atveju, – nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (ANK 615 straipsnio 2 dalis), galima suvokti, už kokią konkrečią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, suformuluotas kaltinimas turi lemti ir gynybos strategiją. Atsižvelgus į tai, jog R. B. Institucijos nutarimu buvo nubaustas už tai, kad Nutarime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jis, vairuodamas transporto priemonę ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė lenkiamą transporto priemonę, o KET 136 punkto 5 papunktis numato reikalavimą, jog prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, abejonių, jog R. B. Institucijos nutarimu buvo nubaustas būtent už šio specialaus įstatymo reikalavimų nevykdymą, neiškyla. Apibendrinant konstatuotina, kad nors Institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų dėl to, kad jame nebuvo nurodytas specialus įstatymas, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė gintis nuo kaltinimo. Institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarime nusižengimo esmė yra suformuluota labai tiksliomis frazėmis, nurodant kokiais konkrečiais R. B. neteisėtais veiksmais pasireiškė teisės akto pažeidimas, todėl vien formalus įstatymo nuostatų administracinio nusižengimo nutarime pažeidimas neleidžia konstatuoti, kad R. B. bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu galėjo nesuprasti, kokio nusižengimo padarymu yra kaltinamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiojo A. Č. atstovo advokato Sauliaus Alyso atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 5 lapo 4 ir 6 pastraipoje vietoje skundžiamo Institucijos nutarimo paminėjo sąvoką ,,protokolas“ tik dėl apsirikimo. Apygardos teismas konstatuoja, kad šis rašymo apsirikimas neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad Institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarime netiksliai nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika – R. B. patrauktas atsakomybėn už tai, kad lenkdamas nukentėjusiojo vairuotą traktorių su purkštuvu neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė lenkiamą transporto priemonę ir apgadino vilkiką su puspriekabe bei traktorių su purkštuvu, kai tuo tarpu KET 136 punkto 5 papunktyje suformuluota pareiga vairuotojui prieš pradedant lenkti įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad ir šis Institucijos nutarimo netikslumas nėra esminis, todėl neturi įtakos nei šio Nutarimo, nei skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apygardos teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad sąvoka ,,lenkimas“ yra platesnė nei sąvoka ,,prieš pradedant lenkti“ ir apimą ne tik patį lenkimo manevrą (išvažiavimą į priešingą eismo juostą kitos judančios transporto priemonės apvažiavimui), tačiau ir pasiruošimą lenkimui, todėl konstatuoja, kad Institucijos 2018 m. balandžio 10 d. nutarime, kuris buvo nepakeistas skundžiama nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. veikos faktinės aplinkybės nurodytos iš esmės teisingai.
11. Apeliacinius skundu taip pat nesutinkama su tuo, kad R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tai yra dėl veikos kvalifikavimo, kadangi, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, šis straipsnis nenumato atsakomybės už transporto priemonių susidūrimą ir jų apgadinimą, o atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą numatyta ANK 423 straipsnyje, tačiau tik esant kvalifikuojančioms aplinkybėms. Iš šio apeliacinio skundo argumento darytina išvada, jog R. B. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmai ir nustatytos įvykio aplinkybės neatitinka ANK 423 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėties. Tuo tarpu ANK 417 straipsnio 8 dalis, pagal kurią nubaustas R. B., būtent ir numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nenumatyta atsakomybė kituose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose, ką nurodo ir pats apeliantas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, konstatuoja, jog R. B. veiksmai kelyje atitiko ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai.
Dėl kaltės
12. Apygardos teismas pastebi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje gana detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių apeliaciniame skunde keliamų klausimų apie, apelianto manymu, netinkamą įrodymų vertinimą nagrinėjant R. B. inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo aplinkybes ir darant išvadas dėl jo kaltės. Iš esmės naujų, pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, įgalinančių skundžiamą teismo nutartį bei apskritai pažeidėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo teiseną laikyti neteisėtais apeliaciniame skunde nenurodyta, jų nėra ir teismui pateiktoje medžiagoje.
13. ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar jo atstovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Be to, aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
14. Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, pirmosios instancijos teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išklausė R. B., Institucijos, surašiusios nutarimą – Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK atstovę L. P., apklausė nukentėjusįjį A. Č., liudytojus E. P. ir R. V., išklausė eksperto E. G. paaiškinimų, ištyrė rašytinius dokumentus ir šių įrodymų visumos analizės pagrindu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. veiksmuose konstatavo ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankūs samprotavimai, kurie, kaip minėta, nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi jau įvertinti. Jie pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl apelianto kaltės nekeičia. Aukštesnės instancijos teismas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir jų nekartodamas, tik papildo.
15. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, ginčijant R. B. kaltę, susijęs su tuo, kad, apelianto teigimu, ne R. B., lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį traktorių, neužtikrino saugus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, o traktorius, vairuojamas nukentėjusiojo A. Č., išvažiavo iš savo eismo juostos ir kontaktavo su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamu vilkiku, taip sukeldamas eismo įvykį. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Taipogi pastebėtina, kad šis klausimas jau buvo keliamas apylinkės teisme ir skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai aptartas, nurodant, kad atlikus ekspertizę ir teisme papildomai apklausus ekspertą buvo nustatyta, jog saugiam 47 km/h greičiu važiuojančiam vilkikui su puspriekabe manevravimui (kitos ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės lenkimui) reikalinga ne mažesnio kaip 5,25 m pločio judėjimo juosta, todėl įvertinus, kad traktoriaus vilkto purkštuvo plotis 2,55 m, o kelio važiuojamoji dalis yra 6 m pločio, kurios nepakanka saugiam transporto priemonių pralenkimui, todėl nagrinėjamojoje situacijoje vilkiko vairuotojas R. B. sukėlė eismo įvykį. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (17) 3 punkte nurodyta, jog vilkiko vairuotojas R. B., pradėjęs lenkimo manevrą, tikėtina, negalėjo užtikrinti tarpo iš šono saugiam transporto priemonių junginių pralenkimui, todėl jo veiksmai šiuo atveju techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tikėtina, sąlygojo pavojingos situacijos kelyje susidarymą ir šio nagrinėjamo eismo įvykio kilimą, taip pat eksperto E. G. paaiškinimai teisme, kad kelio važiuojamos dalies 6 metrų pločio, kai traktoriaus vilkto purkštuvo plotis 2,55 metro, nepakanka saugiam transporto priemonių prasilenkimui, nes saugiam manevravimui važiuojant vilkikui nustatytu greičiu, buvo būtina ne mažesnė kaip 5,25 metro pločio judėjimo juosta. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. Č. teiginius apie tai, kad R. B. vairuojamas vilkikas, norėdamas jį aplenkti, kliudė velkamą traktoriaus purkštuvą, kuris nuo smūgio apvirto ir dėl to sumėtė traktorių, kuris trenkėsi į puspriekabę, patvirtino ir liudytojo R. V. parodymai, kad jis matė, kaip traktorių sumėtė, jis suvinguriavo ir jo priekinis ratas kliudė miškovežį. Ir nors skunde aukštesnės instancijos teismui tvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas vilkikas lenkdamas kliudė traktorių tik dėl to, kad traktorius pirmas kontaktavo su vilkiku, tačiau nesant jokių duomenų apie tai (nustatyta, kad priežasčių išvažiuoti A. Č. vairuojamam traktoriui į priešingą eismo juostą lenkimo metu nebuvo), šie argumentai vertinami kaip pasirinkta gynyba. Vien tai, kad apeliaciniame skunde savaip, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui naudinga linkme, pateikiamas eismo įvykio kilimo mechanizmo vertinimas, neduoda pagrindo surinktus įrodymus vertinti kitaip, nei juos įvertino Institucija, o vėliau ir apylinkės teismas.
16. Ir nors skunde nurodoma, kad pateikus pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus (vaizdo įrašą, foto nuotraukas) buvo prašoma skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, kurią teismas skirti atsisakė, aukštesnės instancijos teismas taip pat tokiam sprendimui pritaria ir mano, kad byloje esant pakankamai pažeidėjo kaltumą pagrindžiančių įrodymų, tokie papildomi procesiniai veiksmai būtų aiškiai pertekliniai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti dėl pažeidėjo kaltės ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dalyko, byloje surinkta pakankamai, todėl papildomai aiškintis eismo įvykio kilimo mechanizmą ir jo priežastį nėra pagrindo. Vėlgi sutiktina su nukentėjusiojo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad papildoma/pakartotinė eismo įvykio ekspertizė šioje situacijoje nieko naujo nenustatytų, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas stabdymo kelias nėra „pririštas“ kelio atžvilgiu, jo neįmanoma identifikuoti, be to, ši nauja aplinkybė niekaip neįtakotu byloje pateikto eismo įvykio ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko dėl to, kad R. B., pradėjęs lenkimo manevrą, negalėjo užtikrinti tarpo iš šono saugiam transporto priemonių pralenkimui, dėl šioje situacijoje aiškiai per siauro kelio.
17. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė nepalieka abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. kaltės.
Dėl A. Č. pripažinimo nukentėjusiuoju
18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl A. Č. pripažinimo nukentėjusiuoju ir netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, jog pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nukentėjusiuoju pripažįstama administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. Č. nukentėjusiuoju buvo pripažintas teismo protokoline nutartimi 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje (b. l. 24). Ir nors skunde tvirtinama, jog byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie A. Č. padarytą žalą, todėl teismas be pagrindo jį pripažino nukentėjusiuoju, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas A. Č. vairuotas traktorius ,,Case IH Maxxum 125“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - sugadintas priekinės pusės posūkio žibintas, priekinės kairės pusės posūkio žibintas, prie traktoriaus prikabinto purkštuvo ,,RAU 3800“ sugadinimai nenurodyti (b. l. 8, 51). Ir nors byloje nėra duomenų apie tai, kokia buvo padaryta žala transporto priemonėms dėl R. B. veiksmais sukelto eismo įvykio ir yra pagrindas manyti, kad žalos atlygino klausimą sprendė (ar spręs) kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką tokiose bylose transporto priemonės savininkas/valdytojas yra įtraukiamas į bylą nukentėjusiuoju ir dalyvauja bylos nagrinėjime su visomis nukentėjusiajam suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog A. Č. nagrinėjamu atveju turi nukentėjusio statusą ir juo apylinkės teismo protokoline nutartimi buvo pripažintas pagrįstai.
19. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs su ta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, tai yra BPK 103-106 straipsniais. BPK 104 straipsnyje reglamentuota proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusįjį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį ir sudėtingumą, pagrįstai priteisė nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo A. Č. atstovas advokatas Saulius Alysas prašo A. Č. naudai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylą pateikė 2018 m. spalio 11 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr.94, 2018 m. spalio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18 bei mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis A. Č. advokatui Sauliui Alysui pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 120 eurų. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinį procesą iniciavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B., į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas atmestas), tokį prašymą tenkina bei vertina, jog prašoma priteisti patirtų išlaidų suma atitinka advokato Sauliaus Alyso darbo sąnaudas, yra proporcinga jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. nukentėjusiojo A. Č. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu ir 666 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. nukentėjusiojo A. Č. naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) procesinių išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.