Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.E. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimo V.E. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2008 m. gruodžio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V.E. už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 13 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje, t. y. Utenos mieste, prie alaus baro, esančio Taikos g. 6, įžeidžiamai kibo prie T.M. ir be priežasties iš dujų balionėlio jam į akis papurškė dujų, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

II.

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. nutarimu V.E. pripažino kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 150,00 Lt baudą.

Teismas konstatavo, jog V.E. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, įrodyta: 2008 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, T.M. pareiškimu ir paaiškinimu, teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo T.M. bei liudytojų A.B., G.J. parodymais. Teismas pabrėžė, jog V.E. pripažino, kad jis pirmas priėjo prie nukentėjusiojo T.M. neva norėdamas išsiaiškinti dėl jo (V.E.) atleidimo iš darbo. Liudytojas A.B. taip pat patvirtino, kad būtent V.E. nuėjo kažko aiškintis prie T.M.. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam V.E. pradėjo reikšti pretenzijas dėl atleidimo iš darbo ir išsitraukęs dujų balionėlį papurškė ant rūbų. Jis nusivilko rūbus ir bandė iš V.E. atimti balionėlį, tačiau šis papurškė dar kartą.

Teismo vertinimu, V.E. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi, nes jis pats prikibo prie nukentėjusiojo. Nukentėjęs T.M. jam jokios žalos nepadarė ir V.E. neturėjo nuo ko gintis. Iš surinktų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad V.E. viešoje vietoje – gatvėje, matant kitiems asmenims, dėl menkavertės dingsties prikibo prie darbines pareigas atlikusio nukentėjusiojo, kelis kartus papurškė jam į akis dujų, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas pažymėjo, jog šiais veiksmais V.E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Skirdamas V.E. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė į V.E. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba. Įvertinęs V.E. asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas jam skirtinos baudos dydį sumažino nuo vidurkio iki minimumo (ATPK 30² straipsnis).

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.E. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti nutarimą nutraukti jo atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, neatsižvelgė į liudytojo A.B. paaiškinime išdėstytus T.M. veiksmus jo atžvilgiu, nes, anot apelianto, T.M. puolė jį mosuodamas rankomis ir kilnodamas kojas bei šaukdamas „užmušiu“. Pasak apelianto, jis, būdamas II gr. invalidas (po širdies operacijos), privalėjo apsiginti, panaudodamas dujų balionėlį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolas, b. l. 4 – 5; T.M. pareiškimas ir paaiškinimas, b. l. 8 – 9; pirmosios instancijos teisme apklausto nukentėjusiojo T.M. bei liudytojų A.B. ir G.J. parodymai, b. l. 20, 24 – 26, 31) patvirtina, jog V.E. 2008 m. lapkričio 13 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje, t. y. Utenos mieste, prie alaus baro, esančio Taikos g. 6, įžeidžiamai kibo prie T.M. ir be priežasties iš dujų balionėlio jam į akis papurškė dujų, tuo akivaizdžiai pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nurodytų aplinkybių iš esmės neginčija ir pats V.E., tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai iš esmės laikytini tik gynyba (būtinąja gintimi) nuo neteisėtų T.M. veiksmų, kuomet jis puolė apeliantą mosuodamas rankomis ir kilnodamas kojas bei šaukdamas „užmušiu“. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir laikytini tik jo pasirinkta gynybos pozicija. Tai patvirtina paties V.E. 2008 m. gruodžio 4 d. pateiktas pirminis paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių, kuriame jis pripažino, jog savo iniciatyva viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiojo T.M., pavadino jį „piemeniu“. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo V.E. veiksmus kvalifikuoti kaip būtinąją gintį nuo priešingo teisei kėsinimosi pažeisti jo teises ir laisves (ATPK 18 straipsnis), kadangi pradiniai V.E. veiksmai nukentėjusiojo T.M. atžvilgiu buvo visiškai nesusiję su būtinybe gintis nuo gresiančio užpuolimo, kilusio objektyvaus pavojaus apelianto teisėms ir laisvėms ir pan.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas V.E. teisėtai ir pagrįstai buvo nubaustas administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnio 1 dalyje (nedidelis chuliganizmas) padarymą. Todėl V.E. apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, o V.E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.