Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-59-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
T-59-2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00460-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-59/2014
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00460-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 9999 Lt neturtinės žalos.

Nurodė, jog teisės aktuose nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra būtinas gydytojo psichiatro etatas, tačiau nuo 2008 m. kovo 7 d. iki šiol gydytojas psichiatras Šiaulių tardymo izoliatoriuje nedirba. Gydytojo psichiatro konsultacija suteikiama siunčiant suimtuosius (nuteistuosius) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad padaryta neturtinė žala būtų sietina ir su tuo, jog pareiškėjui prašant psichiatro konsultacijos, jis nebuvo pristatomas į Šiaulių miesto savivaldybės polikliniką, nebuvo iškviečiamas psichiatras į Šiaulių tardymo izoliatorių bei dėl to, kad psichiatro konsultacijai pareiškėjas buvo siunčiamas į Laisvės atėmimų vietų ligoninę, o tai „trukdydavo teismams“ arba nebuvo siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl vykstančių posėdžių.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nesant gydytojo psichiatro suimtieji (nuteistieji), tarp jų ir pareiškėjas, dėl pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų buvo ir yra nukreipiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atsižvelgiant į tai, suimtųjų (nuteistųjų) teisės į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą yra užtikrinamos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prieš tai kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių su reikalavimu atlyginti žalą bei į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kaip privalomą ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra kildinamas iš šios institucijos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu/neteikimu. Nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Teismo vertinimu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl teismui kilo klausimas, ar yra teisiškai pagrįsta laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veiklą organizuojant bausmę atliekančių asmenų medicininę priežiūrą savo pobūdžiu vertinti kaip administravimo veiklą.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nedirba gydytojas psichiatras, prašant suteikti jam psichiatro konsultacijas, nebuvo pristatomas į Šiaulių miesto savivaldybės polikliniką, nebūdavo iškviečiamas psichiatras, o pareiškėjas būdavo siunčiamas į Vilnių. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kaip suėmimo ir bausmių vykdymo institucijos, veiklos, susijusios su institucijos organizacinės struktūros nustatymu bei nuteistųjų pristatymu į sveikatos priežiūros įstaigą, o ne dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo. Nagrinėjamu atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus veikla, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra viešasis administravimas, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo grąžinti Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys