Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" traktorininku, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2022-04-29 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje, prie sandėliuko Nr. x, tyčia kumščiais sudavė mažiausiai keturis smūgius D. P. į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejų skruostų srityse, abipusius skruostikaulių lankų įspaustinius lūžius, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu kairėje, taip sukėlė nukentėjusiajam D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, jis nuo 2021 m. rudens daužė bokso kriaušę rūsyje. Kaimynui tas nepatiko, bandė su juo tartis, nepavyko. 2022 m. balandžio 28 d. atėjęs į sandėliuką pamatė, kad sugadinta jo spyna, mano, kad ją sugadino nukentėjęs. 2022-04-29 nuėjo į rūsį apie 5 valandą daužyti kriaušę. Netikėtai atplėšė duris D. P. ir pasakė, kad su juo susidoros, kad išsikvies banditus narkomanus. Įvyko žodinis konfliktas, D. P. daužė su ramentu jam per kojas. Kalbėjo apie sugadintą spyną. Norėjo kviesti policiją, tuomet D. P. jį apspjovė, kažko pradėjo ieškoti į kišenėje. Tada jam sudavė 3-4 kartus į veidą. Dėl to gailisi. Turtinę žalą, sutiktų apmokėti iki 1500 eurų neturtinės žalos. Atsiprašė nukentėjusiojo, prašo nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais :

pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022-04-29 apie 15:00-16:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jis ėjo į savo sandėliuką pasiimti replių, kadangi norėjo susiremontuoti klozetą savo bute. Eidamas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio (kuris yra prie antros laiptinės durų) koridoriumi, kuriame yra daugiabučio namo gyventojams priklausantys sandėliukai, prie sandėliuko durų Nr. x (neprisimena ar yra numeris ant sandėliuko durų) prie jo priėjo iš matymo jam pažįstamas kaimynas (vardo, pavardės, gimimo metų ir telefono numerio nežino), kiek jam žinoma, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo žodžiu konfliktuoti su juo, esą jis vakar (2022-04-28) dieną sugadino jo sandėliuko duris, tačiau jis jam pasakė, kad sandėliuko durų negadino. Po žodinio konflikto jis (minėtas kaimynas) priėjo prie jo ir tyčia abejų rankų kumščiais jam sudavė apie 4-6 smūgius į veido sritį, t. y. į kairės ir dešinės pusės skruostikaulius. Po smūgių jis ant žemės nenukrito, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau jam buvo apsvaigusi galva. Tokiais savo veiksmais minėtas kaimynas jam sukėlė fizinį skausmą. Tada kaimynas savo mobiliuoju telefonu kažkam paskambino, nukentėjusysis mano, kad kvietėsi pagalbos, ir jis išėjo iš daugiabučio rūsio į lauką bei uždarė rūsio duris, kad jis neišeitų. Rūsio duris minėtas kaimynas atidarė tada, kai atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus. Prašo nubausti kaltą asmenį įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 8-11);

2022-07-01 papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. P. parodė, kad su kaimynais nepalaiko artimų santykių, pasisveikina ir tiek. 2022-04-29 laikotarpyje nuo 15 iki 16 val. ėjo į savo namo rūsio sandėliuką, pažymėtą numeriu x, pasiimti įrankių. Priėjęs netoli savo rūsio sandėliuko iš kažkur atsirado asmuo, kuris pakeltu tonu jam pasakė „tu sugadinai mano spyną“. Iš šių jo pasakytų žodžių jis suprato, kad tai kaimynas, kurio asmens duomenų nežino, tačiau žino, kad jis gyvena jo namo laiptinėje, x bute. Tuomet jis nieko nelaukęs jam smogė 4-6 kartus kumščiais į veido sritį. Po minėtų smūgių asmuo sudavęs jam smūgius pasišalino iš rūsio. Jis pasijautė blogai, jį pradėjo pykinti, apsvaigo galva ir norėjo išeiti į lauką pasikviesti pagalbos. Priėjęs prie rūsio durų per durų groteles pamatė, kad už šių durų iš lauko pusės stovi asmuo. Atpažino, kad tai tas pats vyras, kuris jį sumušė, kuris laikė koja prispaudęs duris, dėl ko jis negalėjo išeiti. Telefonu bandė skambinti savo mamai ir bendrojo pagalbos centro numeriu „112“, tačiau priskambinti jam nepavyko. Taip pat nori patikslinti, kad tą dieną, kai buvo sumuštas, t.y 2022-04-29, tarp jo ir įtariamojo jokio žodinio konflikto nebuvo, jam nusileidus į rūsį jis jam iš karto smūgiavo, įtariamajam jis netrenkė ar kaip kitaip jo neprovokavo, nes jo nusileidęs į rūsį jis net nematė (1 t., b. l. 71-73);

2022-07-11 papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. P. parodė, kad tyrėjai davus jam išklausyti garso įrašą, pavadinimu "Balsas 005", jį girdėjo. Jis lieka prie savo ankstesnių parodymų, kad 2022-04-29, t. y. įvykio dieną, kai kaimynas E. G. jį sužalojo, smūgiai buvo suduoti iškart po to, kai jis nusileido į rūsį. Jokio žodinio konflikto tarp jų tą kartą nebuvo, jis jo neprovokavo, tikrai jo nespardė. Dieną prieš, t. y. 2022-04-28, apie 14-15 val. jų namo rūsyje, prie jo sandėliuko tarp jo ir E. G. buvo kilęs žodinis konfliktas dėl spynos, tuomet jis nukentėjusįjį kaltino, kad jis jam sugadino spyną, tą dieną jis prieš jį fizinio smurto nenaudojo (1 t., b. l. 77-79);

liudytojo A. M. parodymais apie tai, kad 2022-04-29 dienos metu, tikslios valandos neatsimena, ėjo į savo namo rūsį, norėjo pasiimti atsuktuvą. Nusileidęs laiptais žemyn, rūsyje pamatė kaimyną E.. E. jam pasakė, kad kažkas sugadino jo rūsio sandėliuko durų spyną. Tuomet jis jam patarė, kad reikia išimti tą spyną. Iš savo sandėliuko atsinešė grąžtą ir padėjo kaimynui E. sutvarkyti jo spyną, kurioje į vidų buvo įkištas kažkoks metalo gabaliukas. Padėjus išimti jam spyną, jis grįžo į savo butą. Tuo metu kol jis buvo rūsyje kitų asmenų nematė, visą laiką bendravo tik su kaimynu E.. Jokių konfliktų tarp kaimynų niekada negirdėjo ir nematė (1 t., b. l. 83-84);

liudytojo Ž. Ž. parodymais apie tai, kad gyvena tame pačiame name kaip ir E. G. ir D. P.. Su E. G. nepalaiko artimų santykių, pasisveikina, kartais pakalba, tiesiog palaiko kaimyniškus santykius, jis gyvena antrame aukšte. E. G. atrodo geras žmogus, ramus, niekada jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. 2022-04-29 jis buvo darbe, kai apie 16 val. jam paskambino dukra E. T., kuri papasakojo, kad kaimynas iš antro aukšto apstumdė D. P., kadangi šis atėjęs į rūsį jį apspjaudė ir, kad šiuo metu atvykusi policija. Jo tai visai nenustebino, kadangi su D. P. ir pats yra turėjęs reikalų, jis yra konfliktiška asmenybė. Prieš maždaug 5 metus tarp jų buvo konfliktas, kurio metu jis jį apspjaudė, grasino ir išvadino necenzūriniais žodžiais, kadangi jam jo pagailo tą kartą, jis nieko nedarė ir nuėjo namo, nors šis akivaizdžiai provokavo. Kitą kartą, kada tiksliai neatsimena, bet pamena, kad buvo žiemos metas, grįžo namo, kai prie laiptinės durų pamatė D. P., kuris stovėjo su ramentais. Norėdamas jam padėti atidarė laiptinės duris ir pasiūlė įeiti, tačiau šis pradėjo ant jo šaukti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Jų namo laiptinėje ne jis vienas yra turėjęs su D. konfliktų, kiek žino, vienas kaimynas net išsikraustė iš buto, kadangi neišsikentė D. ir jo motinos priekaištavimų (1 t., b. l. 88-90);

liudytojo T. O. parodymais apie tai, kad kaimyną E. pažįsta tik iš matymo, iš išvaizdos atrodo ramus, nekonfliktiškas žmogus. D. P. taip pat pažįsta, su juo ne vieną kartą yra žodiškai konfliktavę. Prieš kelis metus, tikslios datos neatsimena rašė pareiškimą dėl to, kad D. su savo ramentais spardė jų buto duris. Tą pačią dieną, kai dėl jo veiksmų rašė pareiškimą, jis jį laiptinėje apspjovė, ne kartą yra išvadinęs įvairiais necenzūriniais žodžiais. 2022-04-29 jam paskambino mama, kuri informavo, jog pas ją buvo atėjęs kaimynas E., kuris papasakojo, kad D. P. jį apspjovė, vadino jį necenzūriniais žodžiais, provokavo, dėl ko jis neiškentęs jam trenkė. Dėl to visai nenustebo, nes dauguma kaimynų žino, koks yra D. (1 t., b. l. 94-95);

2022-04-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta - rūsys, adresu (duomenys neskelbtini). Objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui įvykio vietoje nepastebėta (1 t., b. l. 17-27);

2022-04-30 LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2022-0262813/ 570000-2022-476061 užfiksuota, kad pacientas D. P. 2022-04-29 17:34 val. atvyko į skubios pagalbos skyrių, pacientas nurodė, kad apie 16 val. kaimynas kumščiais trenkė į veidą skruostikaulių srityje. Buvo apsvaigusi galva, pykino. Kitų kūno dalių sumušimus neigia. Apžiūros rezultatai - sąmoningas, kontaktiškas. Abipus skruostikaulių srityse matomas audinių patinimas, palpuojant skausminga. Kitų skausmingų taškų nečiuopia. Neurologiškai - be pakitimų. Diagnozė, S06.6 trauminė subarachnoidinė hemoragija (1 t., b. l. 100);

2022-05-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 828/2022 (02) nurodyta, kad D. P. konstatuota poodinės kraujosruvos abipus skruostų srityse, abipusiai skruostikaulių lankų įspaustiniai lūžiai, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu kairėje. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abipusių skruostikaulių lankų įspaustinių lūžių, pakraujavimo po voratinkliniu dangalu kairėje D. P. sveikata bus sutrikdyta daugiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti kumštis, koja ar panašaus pobūdžio daiktas ne mažiau nei trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-04-29. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Vertinant sužalojimus atskirai poodines kraujosruvas abiejų skruostų srityse atitinka nežymų sveikatos surikdymą, abipusiai skruostikaulių lankų įspaustiniai lūžiai, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu kairėje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 113-115);

2022-07-07 teismo medicinos specialistė S. B. parodė, kad su jos surašyta 2022-05-09 išvada dėl D. P. sužalojimų susipažino, ją atsimena. Taip pat susipažino su medicininiais dokumentais, t. y. 2022-05-06 LA 2022-0278401/570000-2022-504431; 2022-05-18 LA 2022-0305609/ 260000-554283; 2022-05-20 LA 2022-0311371/ 570000-2022-564957; 2022-05-24 LA 2022-0318769/ 260000-2022-578552, gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2022-0318826, 2022-0263015. Daro išvadą, kad naujų sužalojimų D. P. nekonstatuota, sutrikdymo mastas nesikeičia, lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 118);

2022-05-19 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas policijos registruojamų įvykių sistemoje išimtas garso įrašas, iš kurio stenogramos matyti, kad E. G. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą nurodo, kad (duomenys neskelbtini), ką tik jį užpuolė kaimynas, bandė įsilaužti į jo rūsį, pradėjo grasinti. Kaimynas yra rūsyje, jis šio neišleidžia. Kaimynas jį sužalojo, pradėjo spardytis, jis yra su ramentais, invalidukas, bet nepilno proto. Pradėjo spardytis, spjaudytis, spyrė jam į tarpukojį (1 t., b. l. 120-121);

2022-05-24 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų "Body" kamera padarytas vaizdo įrašas. Protokole užfiksuota, kad vaizdo filmavimo data ir laikas: 2022-04-29, 16:02:14 val. Nukentėjusysis D. P. pareigūnams nurodo, kad jam atėjus į savo sandėliuką, šitas žmogus, t. y. E. G., priėjo ir 4-6 kartus smogė jam per veidą. Įtariamasis E. G. atsako, kad trenkė dėl to, kad jis bandė į jo rūsį patekti, pradėjo jį spardyti, pradėjo su tom lazdom daužyti, bandė atidaryti. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip į namo laiptinę įeina vyras ir moteris. Policijos pareigūnui pasiteiravus apie D. P., vyras atsako: "visi žinom kas čia per produktas vyrai, žinom kas čia per daiktas". Moteris sako: "nu čia su visa laiptine jis, nėr su kuo nesusipykęs". E. G. paaiškina, kad yra parašyti pareiškimai, kokius 4-5 kartus. Policijos pareigūnui nurodžius, kad D. P. teigia, kad E. G. jį spardė, vyras atsako, kad nieks jo nespardė, o jeigu ten ir pastūmė su pečiu ar ką, jis žinokit ant tokio baisumo žmogus, Jūs neįsivaizduojat", moteris paaiškina, kad jau daug kaimynų išsikraustė. Vyras rodo į kaimynų duris ir paaiškina, kad iš jų pareiškimas yra, kad ant jų užpuolė, jie čia skundė, po to rašė pareiškimą. Moteris sako, kad penktam aukšte gyvena jauna šeima ir čia po langais padarė vaikui smėlio dėžę, žinokit ką padarė tų bambioškių, žinokit čia yra problema ir jis visus skundžia. Policijos pareigūnas grįžo atgal prie laiptinės ir rūsio durų ir paprašo D. P. papasakoti kaip iš tikrųjų yra, kodėl jis pykstasi su kaimynais, kodėl terorizuoja kaimynų vaikus. D. P. atsako, kad nėra prie jokio vaiko lindęs, jokių pareiškimų neturi. Antrajame vaizdo įraše užfiksuota kada policijos pareigūnui paklausus D. P. ar jam iš tikrųjų reikia medikų, pastarasis atsako, kad medikų jam reikia. Toliau vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų ir D. P. motinos pokalbis apie jos sūnų, policijos pareigūnų prašymai pateikti D. P. asmens duomenis (1 t., b. l. 123-126);

2022-05-31 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti įtariamojo E. G. elektroniniu paštu pateikti 2 garso įrašai, iš kurių stenogramos matyti, kad, kaip D. P. grasina E. G., kad juo bus pasirūpinta, kad yra banditai, narkomanai, kurie juo pasirūpins. E. G. pasiteiravus, kodėl D. P. sugadino jo spyną, D. P. neigia gadinęs spyną. Toliau tarp E. G. ir D. P. vyksta žodinis konfliktas dėl sugadintos spynos. Konflikto metu E. G. klausia D. P., ko jis spardosi, ko provokuoja. D. P. atsako, kad jis nesispardo, tai jo nevalingi judesiai. Toliau vykstant konfliktui girdisi garsas panašus į spjūvio, vėliau girdisi triukšmas, garsas panašus į grumtynių. Antrame garso įraše girdisi kaip tarp E. G. ir D. P. toliau aiškinasi tarpusavio santykius (1 t., b. l. 128-132).

Įrodymų vertinimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas E. G., jog jis 2022-04-29 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje, prie sandėliuko Nr. x, tyčia kumščiais sudavė mažiausiai keturis smūgius D. P. į veidą, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejų skruostų srityse, abipusius skruostikaulių lankų įspaustinius lūžius, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu kairėje, taip sukėlė nukentėjusiajam D. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, pasitvirtino.

Abejoti kaltinimo pagrįstumu nėra pagrindo, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvada. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie E. G. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. ir jo žmona O. G. pateikė teismui prašymą atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos O. G. atsakomybėn.

O. G. teisiamojo posėdžio metu prašė vyrą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir parodė, kad jis nėra konfliktiškas žmogus, sunku jį išvesti iš kantrybės. Įvykio metu jie dar nebuvo susituokę, ji buvo darbe. Pasižada vyrui daryti teigiamą įtaką. Po šio įvykio E. G. nepadarė pažeidimų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Įstatymų leidėjas BK 40 straipsnio 3 dalyje kelia reikalavimus laiduotojui ir pagal šią teisės normą laiduotojas gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir kuris pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismo nuomone, laidavimo institutas kaltinamajam gali būti taikomas dėl aplinkybių, kurios charakterizuoja kaltinamąjį.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis praeityje neteistas (2 t., b. l. 5), administracinėmis nuobaudomis baustas (2 t., b. l. 7-9). Kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino turtinę žalą bei dalį neturinės, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Šios aplinkybės pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad E. G. savo elgesiu kelia pasitikėjimą, manytina, kad pritaikius laidavimo institutą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam E. G. laidavimas šioje byloje gali būti taikomas.

D. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 4210,69 eurų sumai, iš jų 210,69 Eur turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl padarytų sužalojimų jautė skausmą, pablogėjo psichinė būsena (2 t., b. l. 84-107).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sužalotas veidas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Kita vertus, kaltinamojo pateikti garso įrašai patvirtina, kad nukentėjęs provokavo kaltinamąjį grasinimais, spardymu bei spjūviu. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, kaltinamojo turtine padėtimi (dirba, išlaiko šeimą) teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti teisingas neturtinės žalos dydis būtų 2000 eurų. Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam visą jo prašomą turtinę žalą (210,69 eur) bei dalį neturtinės žalos (1400 eur), iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 600 eur.

Daiktas - CD su BPC skambučio įrašu, Body Cam vaizdo įrašais ir E. G. pateiktais garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. G., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti jį laiduotojos O. G. atsakomybei be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. G. D. P. naudai 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. G. 368,33 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 33 cnt) valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiąjam D. P., išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti E. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai O. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus – CD su BPC skambučio įrašu, Body Cam vaizdo įrašais ir E. G. pateiktais garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.