- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- N2-850-793/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01129-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 1997 metais, o po kelių mėnesių pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. M., tačiau atsakovas nesutiko, kad dukra turėtų jo pavardę, todėl Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo liudijime tėvu įrašytas ne atsakovas. Pažymėjo, jog po dukros gimimo ieškovė ir toliau artimai bendravo su atsakovu, o 2000 metais kartu su juo išvyko į JAV, kur (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus D. S.. Nurodė, jog po sūnaus gimimo santykiai su atsakovu labai pablogėjo, todėl ieškovė su vaikais 2007 metais grįžo į Lietuvą. 2008-08-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ieškovei išduotas D. S. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta atsakovo pavardė, tačiau grafoje apie tėvą nėra jokių įrašų, kadangi atsakovas kategoriškai atsisakė pripažinti sūnų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas E. S. yra dukros O. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams nuo 2010-01-31 iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir išlaikymą po 450,00 Lt mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui bei priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės.
Atsakovas E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. M. nurodė, kad kartu su atsakovu pradėjo gyventi 1998 metais ir po kelių mėnesių pastojo, tuo metu gyveno pas atsakovo tėvus. Atsakovo tėvams pardavus butą, E. S. išvyko į JAV uždarbiauti. Nurodė, kad atsakovui išvykus į JAV, ieškovė kartu su dukra kelis mėnesius gyveno pas savo seserį. Po to ieškovė susitvarkiusi dokumentus išvyko į JAV pas atsakovą, o dukrą paliko pas jo tėvus. 2004 metais, kai ieškovė laukėsi antro vaiko D. S., atsakovo pusbrolis atvykdamas į JAV atvežė dukrą O. M.. Gimus sūnui D. S. į jo gimimo liudijimą ieškovė negalėjo įrašyti tėvo atsakovo E. S. duomenų, kadangi atsakovo pasas buvo negaliojantis, tačiau pažymėjo, jog gyvenant kartu su atsakovu jam nebuvo kilę dvejonių, kad D. S. ir O. M. yra ne jo vaikai. Nurodė, kad 2007 metais itin pablogėjus santykiams su atsakovu, ieškovė kartu su vaikais grįžo atgal į Lietuvą. Pažymėjo, jog atsakovas kartais bendrauja su vaikais internetu, taip pat yra atsiuntęs vaikams pinigų.
Liudytojas Pranas Jokubauskas nurodė, kad pažįsta E. S. ir patvirtino, jog atsakovas kartu su ieškove gyveno kaip šeima. Patvirtino tai, kad atsakovui ir ieškovei gimė dukra O. M.. Pažymėjo, jog liudytojas važiuodavo pas atsakovo tėvus ir matydavo, kad atsakovo tėvai su O. M. bendrauja kaip su artimu žmogumi, giminaičiu. Pažiūrėjęs fotonuotraukas patvirtino, kad jose yra E. S. su A. M. ir jų vaikais O. M. bei D. S.
Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės pusseserė. Pažymėjo, jog gimus O. M. buvo atėjusi aplankyti ieškovę ir tada pirmą kartą pamatė E. S. Teigė, kad kai ieškovė buvo J. A. Valstijose susiskambindavo su ieškove ir ji sakydavo, kad su atsakovu nesutaria.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima bei augino du vaikus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pripažino vaikus, tačiau nėra įrašytas vaiko gimimo liudijimuose kaip jų tėvas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas neatlieka savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl sutinka, jog iš atsakovo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas bei nepilnamečių vaikų išlaikymas iki jų nepilnametystės po 500,00 Lt mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad atsakovas E. S. yra O. M. ir D. S. biologinis tėvas. Mano, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-01-31 iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 500,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų nepilnametystės.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
LR CK 3.146 str. 1 d. nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995-09-17 įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės dukros O. M. gimimo liudijime AG Nr. 070973 pažymėta, kad O. M. tėvas yra E. M. (b. l. 6), o ieškovės sūnaus D. S. gimimo liudijime AA Nr. 603098 tėvas apskritai nėra nurodytas (b. l. 7). Vadovaujantis teismo posėdžio metu pateiktais ieškovės A. M. paaiškinimais bei liudytojų P. J. bei S. T. parodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 1998 metų gyveno kartu pas atsakovo tėvus. Šalims dar gyvenant pas atsakovo tėvus, jiems gimė dukra O. M. Po dukros gimimo praėjus kuriam laikui, atsakovas siekdamas geresnio uždarbio išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ieškovė tuo tarpu su dukra O. M. apsigyveno pas savo seserį. Atsakovui įsikūrus J. A. Valstijose, jis pasikvietė ieškovę pas save. Ieškovė palikusi dukrą O. M. pas atsakovo tėvus išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu gimė sūnus D. S. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog 2004 metais į Jungtines Amerikos Valstijas buvo atvežta ir dukra O. M.. Iki 2007 metų ieškovė ir atsakovas kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno kartu J. A. Valstijose, tačiau itin pablogėjus ieškovės ir atsakovo santykiams ieškovė su nepilnamečiais vaikais grįžo į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovas yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas. Nustatyta, kad atsakovas E. S. dar 2014 metų rugpjūčio mėnesį bendravo su sūnumi D. S. elektroninio ryšio priemonėmis (b. l. 140-141). Iš elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovas su vaiku bendravo kaip su savo sūnumi. Taip pat matyti, jog E. S. 2014-08-18 ieškovei pervedė 500,00 USD (b. l. 144). Apie minėtų pinigų pervedimą atsakovas elektroninio susirašinėjimo metu minėjo ir D. S., nurodydamas, kad tie pinigai skirti D. ir O. per pusę. Ieškovė teismui pateikė nuotraukas, kurios darytos įvairiu laikotarpiu šalims gyvenant kartu, iš kurių matyti atsakovas su dukra O., atsakovas su sūnumi D., atsakovas ir ieškovė kartu su vaikais – dukra O. ir sūnumi D. (b. l. 136-139). Liudytojai patvirtino, jog minėtose nuotraukose yra ieškovė ir atsakovas su savo vaikais.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga bei pateiktas nuotraukas, teismas konstatuoja, jog laikytinas įrodytu faktas, kad atsakovas E. S. yra vaikų – O. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 str., CPK 178 str., 185 str., 187 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu patikslino, jog prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 500,00 Lt kiekvienam mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties nustatoma ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametei dukrai O. M. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Tai patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 0028157 (b. l. 15). Apie nepilnamečio sūnaus D. S. sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius duomenų nėra. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9) bei 1/8 dalis garažo, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 13). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), kadangi iš gaunamų pajamų ieškovė nesugebėtų nuomotis ar tuo labiau įsigyti savo būstą. Ieškovė niekur nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro tik išmokos gaunamos už nepilnamečius vaikus 740,00 Lt ir 280,00 Lt neįgalumo pašalpa, kitokių pajamų ieškovė negauna (b. l. 145). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis. Tai patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0810172 (b. l. 151-154). Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jau nuo 2013 metų kovo mėnesio niekur nedirba, o išlaikyti vaikus ir būstą padeda ieškovės mama, kuri šiuo metu negyvena Lietuvoje. Ieškovė pateikė sąrašą apie savo išlaidas, susijusias su nepilnamečių vaikų ir būsto išlaikymu (b. l. 145). Iš pateiktis išlaidų sąmatos matyti, kad kas mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga 1120,00 Lt suma.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2014-10-01 minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1035,00 Lt. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo.
Iš vaikų poreikių paskaičiavimo pažymos, matyti, jog abiems vaikams išlaikyti ieškovei reikalinga 1120,00 Lt suma. Tuo tarpu jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1020,00 Lt. Kaip matyti iš ieškovės gaunamų pajamų pakaktų patenkinti tik vieno vaiko būtinuosius poreikius, tačiau ieškovė nurodė, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda jos mama. Taip pat pažymėjo, jog ieškovei gyvenant kartu su atsakovu Jungtinėse Amerikos Valstijose, atsakovas dirbo ir gaudavo pakankamas pajamas, todėl atsižvelgiant į tai, kad jis yra jaunas ir darbino amžiaus, mano, jog būtų pajėgus mokėti po 500,00 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, t. y. O. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (nuo 2015-01-01 po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur, 81 euro ct) (500,00 : 3,4528 = 144,81)) kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t. y. nuo 2013-02-04, iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. M. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo po 450,00 Lt kiekvieno vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-31.
Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai). Pažymėtina, kad šalių vaikai gimė ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo ieškovės grįžimo į Lietuvą neteikia vaikams jokio išlaikymo. Per visą laikotarpį, kurį ieškovė gyvena viena su nepilnamečiais vaikais, atsakovas tik vieną kartą pervedė 500,00 USD.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės materialinė padėtis yra sudėtinga, į tai, kad jos nedarbingumas siekia 50 procentų, kas lemia tai, jog ji negali gauti darbo, kuris patenkintų visus būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, į tai kad ji pateikė vaikų poreikių paskaičiavimo pažymą, ieškovės reikalavimas priteisti kiekvienam vaikui po 450,00 Lt per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-01-31 tenkintinas. Iš atsakovo E. S. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-01-31 priteistinas nepilnamečių vaikų sūnaus D. S. ir dukros O. M. išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 450,00 Lt per mėnesį, iš viso už 36 mėnesius – 32400,00 Lt, po 16200,00 Lt kiekvienam vaikui.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei pareiškiant ieškinį žyminio mokesčio – 286,00 Lt sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 17). Patenkinus ieškinį šis žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo. 2014-06-12 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 122). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1618,00 Lt žyminio mokesčio (286,00 Lt (2 x143,00 Lt = 286,00 Lt) už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 360,00 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, 972,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už dokumentų įteikimą atsakovui patyrė 95,00 JAV dolerių (ekvivalentas litais – 258,55 Lt (95 x 2,7216 = 258,55 Lt)) išlaidas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra O. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o O. M. yra E. S. dukra.
Pripažinti, kad atsakovas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. S. yra E. S. sūnus.
Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. 1296), jog E. M. yra O. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo E. S. nepilnametės dukros O. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį (nuo 2015-01-01 po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur, 81 euro ct) (500,00 : 3,4528 = 144,81)) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo - 2013-02-04 iki O. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo E. S. nepilnamečio sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį (nuo 2015-01-01 po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur, 81 euro ct) (500,00 : 3,4528 = 144,81)) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinė bylos iškėlimo - 2013-02-04 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo E. S. 16200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui O. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. S. 16200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių vaikų O.ir D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. S. 1618,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Priteisti ieškovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. S. 258,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei nuotraukų originalus bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 0028157 originalą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.