- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- I-2693-422/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 63).
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b.l. 4-8, 63) nurodė, jog 2014-01-07 Alytaus pataisos namų drausminė komisija už vidaus taisyklių pažeidimą jam skyrė drausminę nuobaudą – patalpinimą į baudos izoliatorių 15-ai parų. Kadangi pareiškėjas yra nerūkantis, prieš jį patalpinant į baudos izoliatorių, pateikė prašymą pataisos namų administracijai nuobaudą leisti atlikti su nerūkančiais nuteistaisiais. Apie tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis, pareigūnai įrašė į kameros kortelę. Toje pačioje kortelėje pareiškėjas savo ranka įrašė, jog yra nerūkantis ir nori būti patalpintas į kamerą kartu su nerūkančiais asmenimis. Pataisos namų pareigūnai išsityčiojo iš tokio prašymo ir pareiškėją patalpino į kamerą kartu su rūkančiais nuteistaisiais, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti užterštu oru, skaudėjo galvą, negalėjo normaliai išsimiegoti, atsirado emocinė depresija, jautėsi pažemintas, buvo pažeista jo teisė į orumą. Nurodė, jog Tabako kontrolės įstatymo nuostatos įtvirtina draudimą rūkyti bendrose gyvenamosiose patalpose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, o taip pat numatyta juridinio asmens pareiga užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujami klientai ar lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, turi būti iškabinti įspėjami užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji vieta, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Alytaus pataisos namų administracija, nevykdydama minėtų teisės aktų reikalavimų, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose nebūtų rūkančių asmenų ir nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, o taip pat konstitucinę teisę į orumą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 23-25) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog Alytaus pataisos namuose rūkančiųjų asmenų apskaita nevedama. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, taigi nuteistieji jose ir nerūko. Vieta rūkymui įrengta kiemuose. Kadangi nuteistieji laikomi ne kamerose, o bendrabučio tipo nerakinamuose miegamuosiuose, tai jie bet kuriuo metu gali išeiti parūkyti į nustatytą vietą rūkymui. Nuteistųjų rūkymą uždarojoje zonoje bei bendro naudojimo patalpose numato Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013-08-20 įsakymas Nr. 1-175 „Dėl nuteistųjų laikymo uždarojoje zonoje bei rūkymo bendro naudojimo patalpose“. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu yra paskirtos kameros nerūkantiems uždarojoje zonoje. Pagal CK nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėtas atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veikimas ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jas, nepateikė. Pareiškėjas neįrodė Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 68-70) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, kad Alytaus pataisos namai būtų sąmoningai siekę nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas dėl laikymo baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiais asmenimis į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, skundu kreipėsi tik 2014-02-17. Išnagrinėjus su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatyta, kad 2014-01-07 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Pareiškėjas pataisos namų administracijos neinformavo, kad yra nerūkantis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei su prašymu į kitą kamerą, nei su skundu, kad kiti asmenys kameroje nesilaiko Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. nustatyto draudimo, į įstaigos administraciją, būdamas baudos izoliatoriuje nesikreipė, nors tokią teisę turėjo, todėl nenustatyta faktinių aplinkybių ir duomenų, įrodančių, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nenustato privalomojo ar papildomo kriterijaus atskirai laikyti rūkančius asmenis nuo nerūkančių. Asmenų rūkymas ar nerūkymas gali būti vertinamas tik kaip papildomas nuteistų ar suimtų asmenų suskirstymo laisvės atėmimo vietų įstaigose į atitinkamas apgyvendinimo grupes kriterijus. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovai, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) pareigūnų veiksmais, patalpinus jį 15 parų į baudos izoliatorių kartu su rūkančiais asmenimis. Dėl to jis patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, buvo pažeista pareiškėjo teisė į orumą.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus PN direktoriaus 2014 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 49-61 pareiškėjui už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių (b.l. 29). Pareiškėjas jam paskirtos nuobaudos šioje byloje neginčija, tačiau mano, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis baudos izoliatoriuje jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 3000 litų.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2013-08-20 buvo priimtas Alytaus PN direktoriaus įsakymas „Dėl nuteistųjų laikymo uždarojoje zonoje bei rūkymo bendro naudojimo patalpose“ Nr. 1-275 ( b.l. 34), kurio 1.2 punkte buvo nurodyta skirstant nuteistuosius į kameras uždarojoje zonoje, atsižvelgti į nuteistojo rašytinį pageidavimą skirti į nerūkančiųjų kamerą, tame pačiame punkte numatyta, jog nuteistojo pageidavimas įforminamas nuteistojo kratos protokole <...>. Minėto įsakymo 1.3. punkte reglamentuota, jog nerūkantieji nuteistieji laikomi uždarosios zonos kamerose Nr. 9, 31, 10.
Alytaus PN nuteistojo asmens kratos 2014-01-07 protokole Nr. 239 pareiškėjas nurodė, jog sutinka būti nerūkančių kameroje (b.l. 30), tačiau nuobaudą atlikti 2014-01-07 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus 2 kamerą ( b.l. 2., 32). Pareiškėjui atsisakius atlikti nuobaudą toje kameroje, jis buvo perkeltas į 1 kamerą (b.l. 32). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam atsisakius būti 1 kameroje, jis buvo perkeltas į 15 kamerą, kurioje su rūkančiais asmenimis išbuvo likusias 13 parų. Kad pareiškėjas baudos izoliatoriuje buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais, patvirtino ir atsakovo atstovas 2014-09-01 vykusio teismo posėdžio metu, pripažino, jog tuo metu nerūkančių nuteistųjų kamerose vietų nebuvo, todėl pareiškėjas buvo patalpintas į rūkančiųjų kameras. Taigi, įvertinus byloje esamus duomenimis, darytina išvada, jog pareiškėjas 15 parų buvo laikomas baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiais asmenimis. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti Alytaus PN administracijos veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą laikyti kartu su nerūkančiais asmenimis, kuris atitiko 2013-08-20 Alytaus PN direktoriaus įsakymo „Dėl nuteistųjų laikymo uždarojoje zonoje bei rūkymo bendro naudojimo patalpose“ Nr. 1-275 (b.l. 34) 1.2 punkte numatytą turinį ir formą, todėl atskiro tokio pobūdžio prašymo pateikti nebeprivalėjo, taigi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodyti argumentai, jog pareiškėjas pataisos namų administracijos neinformavo (ar netinkamai informavo), kad yra nerūkantis, atmestini. Be to, 2014-01-07 pareiškėjo paaiškinimas patvirtina, jog pataisos namų administracija 2014-01-07 buvo dar kartą informuota apie tai, kad pareiškėjas yra nerūkantis (b.l. 32).
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio ketvirtoji dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2010-04-11), kurios 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Alytaus PN administracija, neužtikrinusi pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu sąlygų, kad jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkto reikalavimų vykdymo, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal teismų suformuotą praktiką neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Nerūkančio asmens buvimas vienoje patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis sukelia jam nepatogumų, diskomfortą, gali pakenkti sveikatai, nes nerūkantis asmuo yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme patiria neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje šio pobūdžio bylose, yra ne kartą konstatuota, jog asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką ir orumą, pabrėžta, jog valstybė turi pareigą organizuoti kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, todėl negalėjimas tokių sąlygų užtikrinti neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti dėl to padarytą neturtinę žalą ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartys: 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2701/2012, 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012, nutartys administracinėse bylose: Nr. A822-513/2013, Nr. A556-859/2013).
Byloje nustačius aplinkybę, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Alytaus PN baudos izoliatoriuje kartu su rūkančiaisiais, atsižvelgiant į LVAT praktiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės būti patalpintam į nerūkančiųjų kamerą pažeidimą ir atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Darytina išvada, jog pareiškėjas patyrė diskomfortą ir nepatogumus būdamas vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas Alytaus PN tinkamomis sąlygomis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje E. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, jog būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, nenulėmusiomis objektyviai pamatuojamą kalinio fizinės ar psichinės būklės pablogėjimą. Nerūkančio asmens kalinimas kartu su rūkančiais kaliniais ir dėlto jo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais Teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti žalos dydžio nustatymo kriterijai.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę. Pareiškėjas baudos izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis (kartu su rūkančiais asmenimis) buvo laikomas 15 parų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - protokolai, pareiškėjo paaiškinimai (b.l. 32-33) patvirtina, jog atsakovas, tenkindamas pareiškėjo prašymus ir perkeldamas į kitas kameras (iš 2-os į 1-ą , po to – į 15-ą) dėjo pastangas, kad pareiškėjas nebūtų laikomas netinkamomis sąlygomis, nes nerūkančių kameros buvo užimtos. Tačiau, ši aplinkybė, kaip jau minėta, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, tik turi įtakos nustatant priteisiamos žalos dydį.
Nors pareiškėjas nurodė, jog iš jo buvo tyčiojamasi, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nesurinkta, todėl pripažintina, jog minėti argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, jog po buvimo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, jis būtų kreipęsis į medikus dėl psichologinių problemų, miego sutrikimų, kvėpavimo ar panašaus pobūdžio susirgimų (b.l. 93-94).
2014 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais yra fiksuoti medikų įrašai jo sveikatos istorijoje apie tai, kad pareiškėjas minėtu laiku kreipėsi dėl blogo miego, prastos nuotaikos, dirglumo, tačiau kreipimosi priežastimis įvardytos aplinkybės, susijusios su jo atleidimu iš darbo pataisos namuose, perkėlimu į kitą lokalinį sektorių, pervedimu į kitą darbą (b.l. 96-98), todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, suformuotą teismo praktiką šio pobūdžio bylose, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertina 800 litų, todėl minėta suma priteistina iš atsakovo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 20 Lt teismo išlaidų, kurias sudaro išlaidos popieriui, rašomosioms priemonėms, vokams, pašto ženklams (b.l. 48).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1-2 dalis pareiškėjas, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę iš kitos šalies gauti išlaidų, susijusių su skundo padavimu, atlyginimą.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad, nagrinėjant šią administracinę bylą, R. G. pateikė teismui šiuos procesinius dokumentus: 2014-03-25 skundą ir jo priedus (b.l. 4-11), 2014-04-08 patikslintą skundą (b.l.15-16), 2014-06-13 prašymus, atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą (b.l. 48-55), 2014-07-01 skundo patikslinimą (b.l. 63), 2014-09-09 prašymus (b.l. 88).
2014-03-25 skundo padavimas (išsiuntimas paštu) pareiškėjui kainavo 1,55 Lt (b.l.12), kitų procesinių dokumentų padavimas (išsiuntimas paštu) teismui pareiškėjui kainavo 6,40 Lt (b.l. 17, 56, 64, 88). Atsižvelgus į byloje esamus duomenis, pareiškėjo pašto išlaidos sudaro 7,95 Lt, įvertinus, jog skundas patenkintas iš dalies, iš atsakovo pareiškėjui priteistina 3,45 Lt pašto išlaidų.
Kadangi pareiškėjo dukra I. G. šioje byloje nėra šalimi, pareiškėjo prašymas dėl turtinės teisės perleidimo šiam asmeniui teismo sprendimu prieštarautų įstatymui (ABTĮ 23 str., 48 str., 87str.- 88 str.), todėl negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 44, 45 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) (231,70 eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 3,45 Lt (1 eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.