- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-573-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02346-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- D. N., I. N.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-573-227/2018
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02346-2017-5
2018 m. spalio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-675-839/2018 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams D. N. ir I. N. dėl negautų pajamų atlyginimo atliekant palikėjos slaugymą ir priežiūrą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė D. L. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovų D. N. ir I. N. po 8450 EUR negautų pajamų atlyginimą dėl palikėjos A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), slaugymo ir priežiūros bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 2015-07-01 savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuolat prižiūrėjo ir slaugė savo mamą ir atsakovų senelę iki jos mirties. Nuo 2015-11-02 ieškovės mamai ir atsakovų senelei buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, 2017-02-13 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, 2017-03-17 teismo nutartimi ieškovė buvo paskirta jos globėja ir rūpintoja. Nuo 2015-07-01 iki mirties jokio dėmesio A. N. iš atsakovų nesulaukė, jie neprisidėjo prie jos slaugymo ir priežiūros nei materialiai, nei fiziškai, nei dvasiškai ar emociškai. Atsakovai per šį laikotarpį nei karto nepasidomėjo senelės sveikata, nepasidomėjo ar reikalinga kažkokia pagalba jos priežiūrai, nepaskambino ar kitokiu būdu su ja nesusiekė. Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki A. N. mirties (mirė (duomenys neskelbtini))ieškovė dėl mamos priežiūros vykdymo neturėjo galimybės dirbti, teikti slaugos paslaugas už atlygį (4 Eur x 10 val. x 30 d.= 1200 Eur; 1200 Eur x 26 mėn. = 31200 Eur), taip pat negalėjo gauti pajamų už būsto nuomą (100 Eur x 26 mėn. = 2600 Eur). Už visą laikotarpį negautos pajamos sudaro 33 800 EUR, todėl jų ½ dalis priteistina iš atsakovų, nes jie nevykdė pareigos prižiūrėti senelę (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 str., 5.12 str.), o jiems tenkanti paveldimo turto dalis sudaro pusę paveldimo turto. Ieškovė atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo dėl 799,99 Eur laidojimo išlaidų bei dalies reikalavimų, t.y. 1931,86 Eur, negautų pajamų už nuomą bei slaugymo ir priežiūros išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės 1744 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. N., taip pat priėmė ieškovės ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą ir civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl 799,99 EUR laidojimo išlaidų bei dėl 1931,86 EUR negautų pajamų už nuomą bei slaugymo ir priežiūros išlaidas priteisimo nutraukė, grąžino ieškovei 208,95 EUR žyminio mokesčio.
4. Nustatė, kad ieškovė yra A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra, o atsakovai -vaikaičiai, kurių tėvas ir ieškovės brolis K. N. mirė (duomenys neskelbtini). A. N. iki 2015 m. vidurio gyveno Utenoje, jai priklausančiame bute, vėliau gyveno pas ieškovę.
5. Teismas vadovavosi CK 3.237 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog A. N. reikėjo išlaikymo, pati nurodė, jog A. N. gaunamų lėšų (pensija, kitos išmokos, santaupos) bei turėto turto, kuris buvo parduotas, pakako jai išlaikyti bei sprendė, kad A. N. išlaikymas nebuvo reikalingas. Įvertino ieškovės paaiškinimus, jog iš A. N. sąskaitos su jos sutikimu kaip dovanos buvo atlikti piniginių lėšų pervedimai. Nesutiko, kad ieškovės reikalavimas bent iš dalies galėtų būti pagrįstas kaip prašymas priteisti išlaikymą, nes nėra jokių objektyvių duomenų nei kad atsakovai turėjo galimybę teikti išlaikymą, nei kad išlaikymo teikimas buvo reikalingas.
Šalies argumentai
6. Ieškovei teigiant, kad ji laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki A. N. mirties dėl mamos priežiūros vykdymo neturėjo galimybės dirbti, teikti slaugos paslaugas už atlygį, taip pat negalėjo gauti pajamų už būsto nuomą dėl ko ji negavo 16 900 EUR pajamų, teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius reikalinga įrodyti, kad šalis patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Sprendė, kad ieškovės paaiškinimai ir nekilnojamojo turto registro išrašas apie nuosavybės teise turimą būstą nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė iki motinos pasiėmimo gyventi pas save gavo kokias nors pajamas iš būsto nuomos ar teikiamų slaugymo paslaugų. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog anksčiau pagal verslo liudijimą ar kitu pagrindu vykdė kokią nors veiklą, koks buvo užmokestis ar gaunamos pajamos iš vykdytos veiklos, ji patvirtino, kad jos turimas išsilavinimas ir kvalifikacija nesuteikia teisės vykdyti slaugos paslaugų teikimo. Teismas sprendė, kad gautos nepastovaus dydžio lėšos už suteiktą pagalbą labiau vertintinos kaip padėka ir atsitiktinis atsilyginimas, bet ne nuolatinį pobūdį turinčiomis konkretaus dydžio pajamomis už vykdomą veiklą, o pateikta internetinio tinklalapio informacija nepatvirtina, jog būtent tokias pajamas ieškovė būtų gavusi, nes pati nurodė, jog gaunamas atsilyginimas svyruodavo apie 30-50 EUR per mėnesį. Taip pat teismas nematė pagrindo konstatuoti, jog atsakovai yra kalti dėl ieškovės nurodytų pajamų negavimo, nes ieškovė pati pasiėmė mamą pas save, o iki tol ja rūpinosi atsakovų tėvas, nėra duomenų, jog ji kreipėsi į atsakovus ar į brolį iki jo mirties, nurodydama, jog ji negali pasiimti prižiūrėti mamos ar į kitas institucijas, jog dėl objektyvių priežasčių negali atlikti globėjos ir rūpintojos pareigų. Sprendė, kad tokios aplinkybės neleidžia konstatuoti atsakovų kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir ieškovės nurodytų pasekmių (negautos naudos). Teismas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų atmetė kaip neįrodytą, priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dėl 799,99 EUR laidojimo išlaidų bei dalies reikalavimų, t.y. 1931,86 EUR dėl negautų pajamų už nuomą bei slaugymo ir priežiūros išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Įvertino, kad už atsakovų atstovo teisinę pagalbą patirta 1987 EUR išlaidų bei 46,08 EUR kitų išlaidų dėl duomenų bylai rinkimo, tačiau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis sprendė, kad išlaidos nustatytus dydžius iš dalies viršija, nėra pakankamai proporcingos bylos sudėtingumui ir nėra pakankamai pagrįstos advokato darbo ir laiko sąnaudomis. Atstovavimo išlaidas sumažino iki 1713 EUR, taip pat prašymą priteisti kitas patirtas išlaidas dėl įrodymų rinkimo tenkino iš dalies, viso priteisiant atsakovei 1744 EUR bylinėjimosi išlaidas.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė D. L. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir jos patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovės naudai iš atsakovų po 8450 Eur A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), slaugymo, priežiūros ir negautų pajamų atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad teismas netinkamai interpretavo teisinius terminus, numatytus CK 3.205, 3.237 straipsniuose, nepagrįstai susiaurino terminų reikšmes, t.y. visas žodžių parama, išlaikymas, rūpinimąsis ir paramos reikalingumas reikšmes paversdamas piniginėmis reikšmėmis, todėl savo išvadomis pažeidė minėtas materialines teisės normas.
10. Ieškinio teisiniu pagrindu buvo nurodytas CK 5.12 straipsnis, kuris suteikia vaikaičiams teisę paveldėti atstovavimo teise kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Teisiniu pagrindu taip pat buvo nurodytas ir CK 3.205 straipsnis, pagal kurį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Ieškinyje buvo teigiama, kad sutinkamai su CK 5.12 straipsniu, numatančiu paveldėjimą atstovavimo teise, atsakovams tenka ne tik teisė paveldėti, bet ir ta pačia atstovavimo teise tenka pareiga vykdyti savo mirusio tėvo pareigas: išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus jo tėvus ir jais rūpintis. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl netaikė CK 3.205 straipsnio, sąryšyje su CK 5.12 straipsniu.
11. Teismas pažeidė CK 6.246 – 6.248 straipsnio nuostatas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos, o šiuo atveju atsakovai nevykdė CK 3.205, 3.237 straipsniuose nustatytų savo pareigų. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neveikimu, nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko neveikimo rezultatu. Akivaizdu, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymo, pati įvykdydama savo pareigas ir jų pareigas, patyrė nuostolius – negautas pajamas. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Akivaizdu, kad atsakovai žinojo, kad ieškovė išsiveža mamą savo priežiūrai į Šiaulius, jie neginčijo teisme, kad visiškai nesidomėjo močiutės sveikata ir visiškai ja nesirūpino iki pat jos mirties, tačiau teismas kažkodėl laikė šias aplinkybes nepakankamomis jų kaltei konstatuoti. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovei pareigą informuoti atsakovus apie savo galimybes prižiūrėti mamą ir prašyti atsakovų pagalbos ir įvertino ieškovės nesikreipimą į atsakovus dėl pagalbos kaip šalinančią atsakovų civilinę atsakomybę aplinkybę.
12. Teismas paneigė konstitucinius asmenų lygių teisių ir lygybės prieš įstatymą ir teismą principus, perkėlė jai pareigą reikalauti iš atsakovų tinkamo savo pareigų vykdymo ignoruodamas įstatyminę atsakovų pareigą prižiūrėti A. N. ir ja rūpintis, nors įstatymas atsakovų neatleidžia nuo savo pareigų vykdymo esant paskirtam globėjui ar rūpintojui. Asmenų lygių teisių ir lygybės prieš įstatymą ir teismą principai turėjo būti taikomi šioje byloje, nepriklausomai nuo to, ar asmuo, reikalingas globos, būtų slaugomas slaugos ligoninėje, kur už slaugymą yra mokamas apie 1000 Eur mėnesinis mokestis, ar jį slaugė vienas iš pagal įstatymą turinčių tokias pareigas asmenų (ieškovė). Patalpinus A. N. į slaugos ligoninę visi būsimi paveldėtojai: ir ieškovė, ir atsakovai būtų turėję pareigą dengti po ½ slaugos ligoninės išlaidų. Tačiau, kai ieškovė slaugė, globojo ir prižiūrėjo savo mamą ir atsakovų močiutę pas save namuose, kiti paveldėtojai, turintys pareigą dengti ½ slaugymo išlaidų, teismo sprendimu nuo šios pareigos nepagrįstai buvo atleisti.
13. Teismo samprotavimai apie tai, kad ieškovė neturėjo pastovių pajamų iš asmenų priežiūros, ar tinkamos kvalifikacijos, kad slaugyti ir prižiūrėti savo mamą, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti įstatymu, nes asmenų slaugai nereikalingos jokios licencijos ar specialus išsilavinimas, pagal Konstitucijos 48 straipsnį asmuo turi teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, nepriklausomai nuo to, ar jis anksčiau prieš šį darbą dirbo, ar nedirbo, ar vertėsi individualia veikla prieš tai, ar nesivertė.
Atsiliepimas
14. Atsakovai I. N. ir D. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad daugiau nei keturiasdešimt metų A. N. rūpinosi atsakovų tėvas K. N., ieškovė šį laiką ignoruoja, nurodydama tik savo pačios motinos priežiūra, kuri truko mažiau nei dvejus metus. Apeliantė neteisingai interpretuoja CK 3.205 ir 3.237 straipsniuose įtvirtintas teisės normas. Aplinkybė, kad galimai iš anūkų nebuvo moralinės paramos, nepagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos ar slaugymo išlaidų, kurių ieškovė nesukonkretino, kompensavimo ir nėra susijusi su prašoma priteisti suma. Anūkai nepaveldėjo pareigos išlaikyti savo tėvų tėvus, nes tokio poreikio nebuvo nustatyta, be to, egzistuoja atskira teisės norma dėl anūkų pareigos išlaikyti paramos reikalingus senelius. Be to, pirmenybė išlaikyti savo tėvus taikoma vaikams, ir tik tada vaikaičiams (subsidiarumas). Ieškovė turėjo įrodyti, kad A. N. buvo reikalinga išlaikymo, ir kad šią pareigą įvykdė viena ieškovė savo lėšomis, tačiau buvo nustatyta, kad A. N. turėjo pakankamai lėšų, turto ir nebuvo reikalinga išlaikymo. Ieškovė disponavo savo motinos lėšomis ir turtu, darė pavedimus savo sūnui kaip dovanas, todėl yra aišku, kad išlaikymo poreikio ieškovės motina neturėjo, buvo pilnai finansiškai apsirūpinusi - iki mirties gaudavo senatvės pensiją ir šalpos išmoką (apie 404 Eur per mėnesį), turėjo vertybinių popierių, santaupų, automobilį, nekilnojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini), kol ieškovė jo nepardavė). Ieškovė reikalauja priteisti negautas pajamas, apskaičiuotas profesionalios slaugos paslaugų kainomis, tačiau įrodymų apie tokių pajamų iki mamos priežiūros buvimą ir netekimą nepateikė. Teismas nenurodė, kad nesikreipimas į atsakovus pagalbos šalina jų civilinę atsakomybę, o tik rėmėsi šia papildoma aplinkybe kaip vienu iš argumentų, paneigiančių ieškinio pagristuma. Skunde nurodomas naujas argumentas, kad neva tektų mokėti 1000 Eur už slaugos ligoninę, jei ieškovė neprižiūrėtų savo pačios motinos. Tačiau įvertintina, kad yra ir nemokamos slaugos ligoninės, ieškovė reikalauja pinigų ieškovei už jos „darbą“ slaugant savo pačios motiną, kiek kainuotų ir prabangesnė slaugos ligoninė, ieškovės motina turėjo nemažai kilnojamojo ir kilnojamojo turto, santaupų, todėl iš to būtų galima apmokėti ir už mokamą slaugos ligoninę. Ieškinyje buvo prašoma pusės 600 Eur neva negautų pajamų už slaugymą (nors ieškovė yra senatvės pensininkė ir 20 metų niekur nedirbo dar iki savo motinos slaugymo), bei 100 Eur neva negautų nuomos pajamų. Ieškovei buvo siūlyta pateikti daugiau įrodomų dėl jos nurodomų aplinkybių patvirtinimo, tačiau tokių duomenų pateikta nebuvo. Ieškovė slaugė savo pačios motiną, savo noru sutiko būti paskirta jos globėja, net nepranešusi apie močiutės pripažinimą neveiksnia savo brolio vaikams. Ši ieškovės pareiga rūpintis savo motina taipogi yra įtvirtinta CK 3.205 straipsnyje. Rūpinimasis savo priežiūros reikalinga motiną yra neapmokamas, todėl vaikaičiai neturėjo mokėti savo tetai vidutinio darbo užmokesčio už tai, kad ji prižiūrėjo savo pačios motiną. Toks reikalavimas iš moralinės pusės apskritai nesuprantamas, iš teisinės - nepagrįstas ir neįrodytas. Pagal CK 3.243 straipsnį globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Ieškovė yra senatvės pensininkė, pradėjusi slaugyti savo motiną jau nedirbo, todėl nesuprantama, kokių darbinių pajamų ji negavo. Nebuvo įrodyta, kad ieškovė nuomavo savo gyvenamąjį namą ar jo dalį jame iki prižiūrint atsakovų močiutę, kiek jai buvo mokama už nuomą, ar buvo poreikis močiutei skirti nuomojamą namo dalį, kodėl nurodoma būtent 100 Eur suma. Mirusioji A. N. turėjo butą Utenoje, kuris buvo ieškovės parduotas 2017 m. birželio mėnesį, pripažinus jos motiną neveiksnia tam tikrose srityse, taigi, ieškovės motina turėjo nuosavą būstą. Verstis slaugytojo profesija galima tik su atitinkamu išsilavinimu ir su licencija, kurių ieškovė neturėjo, o negautas pajamas ieškovė įrodinėjo remdamasi skelbimais, kuriuose reklamuojamos teikiamos profesionalios slaugos paslaugos. Asmens teisė į apmokėjimą už darbą šiam ginčui nėra aktuali, nes ieškovė su savo motina arba su atsakovais nebuvo sudariusi darbo sutarties ir jų nesiejo darbo teisiniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra, o atsakovai -vaikaičiai, kurių tėvas ir ieškovės brolis K. N. mirė (duomenys neskelbtini). A. N. iki 2015 m. vidurio gyveno Utenoje, jai priklausančiame bute, vėliau gyveno pas ieškovę. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovams, kurie paveldėjo pusė mirusiosios turto, prašė priteisti 16900 Eur negautų pajamų atlyginimą dėl palikėjos A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), slaugymo ir priežiūros. Ieškovė nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki A. N. mirties dėl mamos priežiūros vykdymo neturėjo galimybės dirbti, teikti slaugos paslaugas už atlygį (4 Eur x 10 val. x 30 d.= 1200 Eur; 1200 Eur x 26 mėn. = 31200 Eur), taip pat negalėjo gauti pajamų už būsto nuomą (100 Eur x 26 mėn. = 2600 Eur), viso negautos pajamos sudaro 33 800 EUR, todėl jų ½ dalis priteistina iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pripažinęs, kad nenustatyta, jog atsakovų senelei būtų buvęs reikalingas išlaikymas, ieškovė neįrodė, kad iki motinos pasiėmimo gyventi pas save gavo kokias nors pajamas iš būsto nuomos ar teikiamų slaugymo paslaugų, negalima pripažinti, jog atsakovai yra kalti dėl pajamų negavimo, nes ieškovė pati pasiėmė mamą pas save. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.
18. Nors apeliantė teigia, kad teismas netinkamai interpretavo teisinius terminus, numatytus CK 3.205, 3.237 straipsniuose, nepagrįstai susiaurino terminų reikšmes, t.y. visas žodžių parama, išlaikymas, rūpinimasis ir paramos reikalingumas reikšmes paversdamas piniginėmis reikšmėmis, su tuo sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal CK 3.205 straipsnio 3 dalį išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį, o CK 3.237 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad senelių ir vaikaičių tarpusavio išlaikymo prievolei atitinkamai taikomi CK 3 knygos XII skyriaus II skirsnio normos (CK 3.192-3.208 str.), t.y. išlaikymas priteisiamas nurodytu būdu. Todėl apeliantės pasvarstymai apie tai, kad parama turėtų būti suprantama ne vien tik kaip piniginė išraiška, pasisakant dėl materialinio išlaikymo tėvams (seneliams) teikimo, niekaip nesusiję su minėtų straipsnių nuostatų aiškinimu.
19. Apeliantės nuomone, mirus jos broliui pareigą išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą A. N. iš dalies perėmė mirusio brolio vaikai, paveldėję A. N. turto dalį atstovavimo teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 3.205 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nurodė, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas. Kai ši pareiga nevykdoma savanoriškai, išlaikymas priteisiamas teismo keliu. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t.y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Konstitucinės pareigos turinį sudaranti prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą apima išlaikymo teikimą maistui, vaistams įsigyti, bei kitų būtinų poreikių tenkinimui. Taigi konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą. Be to, pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus tėvus yra asmeninė, todėl pareigos išlaikyti tėvus negalima perleisti kitiems asmenims. Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 3.237 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad pilnamečiai vaikaičiai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius, ši vaikaičių pareiga yra tik subsidiarioji, t.y. atsiranda, jeigu nėra vaikų, iš kurių nedarbingi tėvai galėtų prisiteisti išlaikymą ir išlaikymo senelis ar senelė negali prisiteisti iš kito sutuoktinio ar šie neturi galimybės jį teikti.
20. Apeliantė neginčijama aplinkybių, kad A. N. gavo pensiją, kitas išmokas, turėjo santaupų, savo vardu turėjo būstą, kuris buvo parduotas. Ieškovė pati pripažino, kad iš A. N. sąskaitos su jos sutikimu kaip dovanos buvo atlikti piniginių lėšų pervedimai. Taip pat apeliantė ir apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad A. N. buvo reikalinga materialinė parama. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo svarstyti, ar vaikaičiai turėjo pareigą išlaikyti savo močiutę, kuomet pastarosios materialinė padėtis buvo pakankamai gera ir ji nebuvo reikalinga materialios paramos, kas yra viena iš būtinųjų sąlygų sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo. Be to, kaip minėta aukščiau, senelių išlaikymo pareiga yra tik subsidiarioji, todėl ieškovė, A. N. dukra, esant išlaikymo poreikiui, būtų turėjusi ją vykdyti ir, kaip minėta, pareigos išlaikyti savo mamą negalėtų perleisti kitiems asmenims. Paminėtina, kad pagal bendras įstatymo nuostatas kreditorius pirmiausia iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pirmiausia pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui. Jeigu pagrindinis skolininkas arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Todėl ieškovės mama tuo atveju, jeigu jai būtų buvęs reikalingas išlaikymas, pirmiausia būtų turėjusi kreiptis dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės, o ne atsakovų, kurie atsakytų tik subsidiariai. Pripažintina, kad pasiimdama pas save slaugyti mamą, ieškovė vykdė savo, kaip dukters pareigą, globoti mamą senatvėje. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimu pripažinus jos motiną A. N. neveiksnia tam tikrose srityse, ji 2017-03-17 teismo nutartimi buvo paskirta mamos globėja ir rūpintoja, o pagal CK 3.243 straipsnį globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, šias pareigas atlieka neatlygintinai. Kadangi būtent ieškovė, kaip dukra, o vėliau ir kaip globėja, turėjo pareigą rūpintis savo mama senatvėje, taip pat, esant tokiam poreikiui, būtent ji būtų turėjusi teikti mamai išlaikymą, negalima pripažinti, jog apeliantė turi teisę reikšti ieškinį atsakovams dėl, jos nuomone, už juos įvykdytą pareigą išlaikyti močiutę.
21. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovai nepažeidė įstatyme numatytos pareigos išlaikyti močiutę, šią pareigą turėjo būtent apeliantė, todėl nebuvo teismui pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų, kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kritiškai vertintini apeliantės pasvarstymai, kad tuo atveju, jeigu jos mama būtų buvusi slaugos ligoninėje, ieškovė ir atsakovai, paveldintys atstovavimo teise už savo tėvą, būtų turėję mokėti mokesčius, kadangi, kaip nustatyta byloje, A. N. nebuvo reikalinga materialinės paramos, mokesčiai galėjo būti dengiami būtent iš jos gaunamų pajamų, turto, be to, kaip minėta, esant išlaikymo poreikiui pareiga A. N. išlaikyti būtų kilusi pirmiausia pačiai ieškovei.
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako, kadangi jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
24. Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovės priteistinos atsakovės I. N. turėtos 690 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 690 Eur bylinėjimosi išlaidų I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)