- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- eI3-1090-764/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00236-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- L. O.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. O. komercinė firma kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2024 m. sausio 9 d. Nr. 1AE-10 sprendimą (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą nagrinėti L. O. komercinės firmos skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 4 d. Nr. 3KM190687S supaprastinto patikrinimo ataskaitos ir jos išvadų.
Teigia, jog Departamento Sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas. Departamentas formaliai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalį. Departamentas turi pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą sustabdyti mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą. Departamento Sprendimas yra visiškai nepagrįstas. Mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių pareiškėjos skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų. Departamentas Sprendime mini ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 ir jame ateityje nustatytinas svarbias faktines aplinkybes mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių faktinių aplinkybių Sprendime nenurodo. Mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija stabdydama mokestinio ginčo nagrinėjimą negali remtis tik abstrakčiomis frazėmis ir nenurodyti tiksliai, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti. Tokie veiksmai pažeistų mokesčių mokėtojo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkintų mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju, Departamento Sprendime tokie motyvai apskritai nebuvo nurodyti. Atsižvelgiant į tai, laikytina jog Departamento Sprendimas stabdyti skundo nagrinėjimą yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Kriminalinės policijos 2020 m. gruodžio 30 d. užduotyje Nr. 38-3-11313, kuri buvo pateikta Departamentui, nurodoma, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Minėtame Kriminalinės policijos dokumente, be kita ko, nurodoma, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę. Vadovaujantis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, Pareiškėjos skundo nagrinėjimas Muitinės departamento 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 1AE-10 sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Tokiu būdu, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Departamentas turėjo diskreciją nustatyti visas būtinas faktines aplinkybes, turinčias įtakos mokestinės nepriemokos, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3KM190687S, teisingumui patvirtinti ar paneigti. Departamentas taip pat palaiko ir nekartoja motyvų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas taikyti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 103 straipsnio 1 bei 2 dalių bei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies normas bei stabdyti skundo nagrinėjimą.
Pažymi, jog teismas, išnagrinėjęs analogišką teisinėmis aplinkybėmis administracinę bylą Nr. eI3-1683-816/2023, 2023 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo stabdyti skundo nagrinėjimą bei konstatavo, jog „būtent ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų kompetencijai priskirta nusikalstamų veikų tyrimas, o aptariamos skolos muitinei atsiradimui reikšminga nustatyti naudotų transporto priemonių importavimo į Lietuvą procedūroje dalyvavusius subjektus ir asmenis, jų atliktus veiksmus bei šioje procedūroje naudotų dokumentų tikrumą (autentiškumą), kurie, be kita ko, gali būti reikšmingi prekių muitinei vertei apskaičiuoti. Būtent dėl šių veikų ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio sustabdytas pareiškėjos skundo ikiteismine tvarka nagrinėjimas.“. Be to, kaip konstatavo Teismas pirmiau minėtame sprendime, „stabdant ikiteismine tvarka pareiškėjo skundo nagrinėjimą Muitinės departamentas ir neprivalėjo iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundą ar pasisakyti dėl skundžiamos ikiteismine tvarka Ataskaitos teisėtumo ir/ar pagrįstumo.“ Akcentuotina tai, kad pirmiau minėtoje administracinėje byloje pagrindas stabdyti skundo nagrinėjimą taip pat buvo ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01- 1- 14041-20.
Teigia, kad LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl pirmiau minėto Teismo sprendimo, 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus į tai, kad ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, yra pareikšti ir pareiškėjos darbuotojams, skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190687S nagrinėjimą, yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja, susipažinus su Patikrinimo ataskaita, nesutiko su išvadomis, laikė, kad Patikrinimo ataskaita yra nepagrįsta, dėl ko pateikė skundą Departamentui.
Departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.
Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja MAĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ).
Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant MAĮ 156 straipsnio 1 dalies turinį, nurodyta, kad: skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) sustabdymas yra galimas, kai, nagrinėjant skundą dėl mokestinio ginčo (jo dalies), yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (žr., pvz., 2006 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-442/2019); šioje teisės normoje minimas juridinio fakto nustatymas reiškia tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais; šios teisės normos taikymui yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti mokestinę reikšmę turintį juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (žr., pvz., 2006 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006; 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1214/2013; 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-273-261/2019; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024); teismas, vertindamas ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimo sustabdymo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, negali priimti sprendimo už ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją (žr. 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024).
Teismas pažymi, kad Kriminalinės policijos 2020 m. gruodžio 30 d. užduotyje Nr. 38-3-11313, kuri buvo pateikta Departamentui, nurodoma, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Kriminalinės policijos dokumente, be kita ko, nurodoma, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo – pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo/eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę. Vadovaujantis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, pareiškėjos skundo nagrinėjimas Muitinės departamento 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 1AE-10 sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje Nr. 01-1-14041-20 ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Tokiu būdu, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Departamentas turėjo diskreciją nustatyti visas būtinas faktines aplinkybes, turinčias įtakos mokestinės nepriemokos, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3KM190687S, teisingumui patvirtinti ar paneigti. Departamentas taip pat palaiko ir nekartoja motyvų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas taikyti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 103 straipsnio 1 bei 2 dalių bei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies normas bei stabdyti skundo nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija nurodo, jog teismas, išnagrinėjęs analogišką teisinėmis aplinkybėmis administracinę bylą Nr. eI3-1683-816/2023, 2023 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento sprendimo stabdyti skundo nagrinėjimą bei konstatavo, jog „būtent ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų kompetencijai priskirta nusikalstamų veikų tyrimas, o aptariamos skolos muitinei atsiradimui reikšminga nustatyti naudotų transporto priemonių importavimo į Lietuvą procedūroje dalyvavusius subjektus ir asmenis, jų atliktus veiksmus bei šioje procedūroje naudotų dokumentų tikrumą (autentiškumą), kurie, be kita ko, gali būti reikšmingi prekių muitinei vertei apskaičiuoti. Būtent dėl šių veikų ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio sustabdytas pareiškėjos skundo ikiteismine tvarka nagrinėjimas.“. Be to, kaip konstatavo Teismas pirmiau minėtame sprendime, „stabdant ikiteismine tvarka pareiškėjo skundo nagrinėjimą Muitinės departamentas ir neprivalėjo iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundą ar pasisakyti dėl skundžiamos ikiteismine tvarka Ataskaitos teisėtumo ir/ar pagrįstumo.“ Akcentuotina tai, kad pirmiau minėtoje administracinėje byloje pagrindas stabdyti skundo nagrinėjimą taip pat buvo ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01- 1- 14041-20.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl pirmiau minėto Teismo sprendimo, 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024 pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus į tai, kad ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, yra pareikšti ir pareiškėjos darbuotojams, skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti skundo dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190687S nagrinėjimą, yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.
Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniuose sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas savo kompetencijos ribose, pagrįstai ir pakankamai motyvuotai sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Muitinės departamento skundžiamame sprendime pateikti pakankamai aiškūs motyvai, lėmę mokestinio ginčo sustabdymą. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Muitinės departamento sprendimas nepakankamai motyvuotas, atmetami.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.