Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Kauno teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) pateikė pareiškėjai L. O. komercinei firmai 2023 m. spalio 26 d. Nr. 3KM190687S supaprastinto patikrinimo ataskaitą (toliau – Patikrinimo ataskaita) ir pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Muitinė įtraukė į apskaitą Patikrinimo ataskaita apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. Muitinė įpareigojo pareiškėją įvykdyti 86 911,00 Eur mokestinę prievolę. Patikrinimo ataskaitos pagrindu taip pat buvo apskaičiuota importo PVM 143 098,00 EUR mokestinė nepriemoka siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog Muitinė atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų atskiromis elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – EID), muitinės vertės teisingumo. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (1.13 Mr) 3BE-6578 buvo gautas Departamento nurodymas atlikti tyrimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu importuotų naudotų transporto priemonių muitinės vertės teisingumo, dėl kurios Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 - osios valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Departamentas taip pat perdavė Muitinei iš JAV Vidaus saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnybos (toliau – JAV muitinės tarnyba) informaciją apie tikrinamų automobilių eksporto duomenis (JAV eksporto vertes). To pasekoje, remiantis gauta informacija ir Departamento sprendimu, Muitinė padarė supaprastintą patikrinimą ir padarė išvadą, jog nagrinėjamose EID yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių įsigijimo aplinkybes ir vertę, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai ir muitinis vertinimas turi būti atliktas iš naujo. Buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, kurią sudaro importo muitas – 62 477,00 Eur, apsaugos muitas – 10106,00 Eur ir importo PVM – 6069,00 Eur. Taip pat buvo apskaičiuota importo PVM 143 098,00 Eur mokestinė nepriemoka kaip padaryta žala valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Pareiškėja, susipažinus su Patikrinimo ataskaita, nesutiko su išvadomis, laikė, kad Patikrinimo ataskaita yra nepagrįsta, dėl ko pateikė skundą Departamentui. Departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

Nurodo, kad nėra jokių kliūčių nagrinėti mokestinį ginčą iš esmės. Šiuo atveju, Departamentas Sprendime nesugebėjo nurodyti ir tiksliai įvardinti juridinių faktų ir aplinkybių, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija. Įvertinus Patikrinimo ataskaitą, laikytina, jog net ir nėra juridinių faktų ir aplinkybių, kurias dar reikėtų nustatyti, kad pareiškėjos skundas būtų tinkamai išnagrinėtas. Atliekant mokestinį patikrinimą ir parengiant Patikrinimo ataskaitą, Muitinė savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Muitinė savarankiškai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Muitinė, kartu su Departamentu, taip pat savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto vertę, įsigijimo aukcionuose kainas ir kt. Galiausiai, Muitinė savarankiškai padarė išvadą ir apskaičiavo naują ginčo automobilių muitinę vertę, papildomai apskaičiavo mokestinę prievolę pareiškėjai. Ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija nei buvo įtraukta, nei pati davė nurodymus dėl konkrečių ginčo automobilių muitinės vertės ir papildomų mokestinių prievolių sukūrimo ir jų dydžio. Taigi, neegzistuoja kliūtys dėl kurių reikėtų stabdyti pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Pareiškėja skundžia Patikrinimo ataskaitą, kuri buvo parengta Muitinės savarankiško mokestinio patikrinimo pagrindu. Laikytina, kad Departamento Sprendimas yra nepagrįstas. Net ir tokiu atveju, jei egzistuotų faktinės aplinkybės, kurias dar reiktų nustatyti, skirtingai nei nurodė Departamentas, bet kurios faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjos skundo nagrinėjimu ir pačiu mokestiniu patikrinimu, nustatymas yra mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos kompetencija, dėl ko Departamentas vietoje to, kad sustabdyti pareiškėjos skundo nagrinėjimą, turėjo pareiškėjos skundą išnagrinėti iš esmės. Muitinė jau atlikdama mokestinį patikrinimą ir parengusi Patikrinimo ataskaitą turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė. Kitu atveju, darytina išvada, jog pats mokestinis tyrimas buvo atliktas prielaidų pagrindu ir yra visiškai nepagrįstas. Tokiu atveju, kai pati Muitinė turėjo diskrecijos teisę ir ja pasinaudojo nustatant neteisingai apskaičiuotą mokestį, laikytina, jog ir mokestinį ginčą nagrinėjanti ikiteisminė ginčo institucija turi teisę nustatyti / nenustatyti visus būtinus mokestiniam ginčui išspręsti juridinius faktus ir aplinkybes. Net ir tokiu atveju, jei pati Muitinė nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje. Taigi, Muitinės departamentas Sprendimu nepagrįstai sustabdė mokestinio ginčo nagrinėjimą. Nebuvo jokių kliūčių, kurios neleistų Departamentui nagrinėti pareiškėjos skundo. Net ir tokiu atveju, jei tokios kliūtys būtų, Departamentas turi kompetenciją nustatyti visų juridinių faktų buvimo / nebuvimo faktą, kadangi šie juridiniai faktai yra susiję su papildomų mokestinių prievolių sukūrimu / nesukūrimu pareiškėjos atžvilgiu.

Pažymi, jog Departamentas turėjo teisę sustabdyti tik dalies pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Net ir tokiu atveju, jei laikytume, jog apskritai Departamentas pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą, t. y. ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija gali nustatyti svarbių mokestiniam ginčui juridinių faktų buvimą / nebuvimą, neegzistavo joks poreikis stabdyti pareiškėjos skundo nagrinėjimo pilna apimtimi. Aukščiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra nurodyta, kad mokestinio ginčo metu gali būti stabdomas skundo ar jo dalies nagrinėjimas. Jau buvo nurodyta, kad Muitinė kartu su Departamentu savarankiškai surinko ir vertino JAV muitinės tarnybos pateiktus duomenis, vertino elektroninėmis importo deklaracijomis pateiktus duomenis. Pareiškėjo skunde yra ne vienas teiginys, susijęs su šių duomenų ir dokumentų Muitinės įvertinimu ir išvados. Muitinė galėjo ir turėjo įvertinti pareiškėjos skundo teiginius net ir nepasibaigus minėtam ikiteisminiam tyrimui. Šių pareiškėjos skundo teiginių įvertinimas galėjo lemti ir tai, kad apskritai pripažinus pareiškėjos skundą pagrįstu šioje dalyje, pati Patikrinimo ataskaita pilna apimtimi būtų nepagrįsta, dėl ko ir net nereikėtų laukti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20 išvadų. Pavyzdžiui, pripažinus pagrįstais pareiškėjos teiginius dėl JAV institucijų duomenų naudojimo automobilių naujai muitinei vertei nustatyti neteisėtumo, nesvarbu, ką nustatytų ikiteisminio tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija, Patikrinimo ataskaita pilna apimtimi būtų nepagrįsta.Tačiau pareiškėjos dalies skundo nagrinėjimo galimybė net nebuvo svarstyta ir Departamentas pasirinko formaliai sustabdyti pareiškėjos skundo nagrinėjimą, tokiu būtų perkeldama visą atsakomybę ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdančiai institucijai, kas vėl sukelia abejones dėl mokestinio tyrimo savarankiškumo.

Nurodo, kad Departamentas piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis. Muitinė atlikusi supaprastintą patikrinimą ir paruošusi Patikrinimo ataskaitą, Departamentas sustabdydamas pareiškėjos skundo nagrinėjimą, iš esmės piktnaudžiavo valstybės institucijoms suteiktomis teisėmis.Muitinė net nebando sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo proceso, nepaisant to, kad pareiškėjos skundas nebus nagrinėjamas, o pats supaprastintas patikrinimas atliktas prielaidų pagrindu.Net pačiame skundžiamame sprendime, akivaizdžiai matyti, kaip Departamentas be jokio pagrindimo siekia „pagrįsti“ savo sprendimą. Net ir dalyje dėl pranešimo apie skolą muitinei senaties, Departamentas be jokių motyvų nurodo, kad šiuo atveju galioja ilgesnis pranešimo mokesčiui mokėtojo senaties terminas.O toje dalyje, kur nepavyksta „pagrįsti“ ir „pritraukti“, jog senaties terminas pranešti apie mokestinę nepriemoką nesuėjo, Departamentas, kaip ir Muitinė, patogiai apskaičiuoja mokesčių dydį kaip padarytą žalą valstybei neva pareiškėjos veiksmai, ikiteisminiame tyrime, kuriame pareiškėja net nedalyvauja ir nėra įtrauktas. Kitaip sakant, vienu ar kitu būdu valstybė savo tikslus pasieks, o, ar tai, jog pareiškėjos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, nėra aktualu. Tokiais veiksmai yra sukuriama paradoksali situacija, kai pareiškėja ar kiti asmenys minėtame ikiteisminiame tyrime pasinaudoja su pamatine nekaltumo prezumpcijos teise susijusią išvestine teise neduoti parodymų prieš save, mokestinio ginčo metu yra priversti teikti skundus, pateikti motyvus savo skundams pagrįsti, nes kitu valstybės institucija vadovaujantis to pačio ikiteisminio tyrimo nepatvirtintais duomenimis apskaičiuoja mokestinę prievolę ir pradeda jos išieškojimo procesą. Dėl šių priežasčių, susiklosčiusi situacija leidžia pagrįstai kelti abejonę dėl tikrųjų supaprastinto patikrinimo tikslų, t. y. leidžia pagrįstai abejoti, ar Muitinė tikrai siekė atlikti supaprastintą patikrinimą ir nustatyti mokestinę nepriemoką, ar visgi veikė siekdama labiau padėti ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai surinkti naujus duomenis ikiteisminio tyrimo byloje, surinkti pinigines lėšas. Departamentas, sustabdydamas pareiškėjos skundo nagrinėjimą, iš esmės prisideda prie šių veiksmų ir pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Byloje nustatyta, kad Muitinė pateikė pareiškėjai L. O. komercinei firmai 2023 m. spalio 26 d. Nr. 3KM190687S supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Muitinė įtraukė į apskaitą Patikrinimo ataskaita apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. Muitinė įpareigojo pareiškėją įvykdyti 86 911,00 Eur mokestinę prievolę. Patikrinimo ataskaitos pagrindu taip pat buvo apskaičiuota importo PVM 143 098,00 EUR mokestinė nepriemoka siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog Muitinė atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu importuotų naudotų apgadintų transporto priemonių, deklaruotų atskiromis elektroninėmis importo deklaracijomis, muitinės vertės teisingumo. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (1.13 Mr) 3BE-6578 buvo gautas Departamento nurodymas atlikti tyrimą dėl Kipro įmonės SANTFORCE AUTO LIMITED vardu importuotų naudotų transporto priemonių muitinės vertės teisingumo, dėl kurios Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4 - osios valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Departamentas taip pat perdavė Muitinei iš JAV Vidaus saugumo departamento Imigracijos ir muitinės tarnybos informaciją apie tikrinamų automobilių eksporto duomenis (JAV eksporto vertes). To pasekoje, remiantis gauta informacija ir Departamento sprendimu, Muitinė padarė supaprastintą patikrinimą ir padarė išvadą, jog nagrinėjamose EID yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių įsigijimo aplinkybes ir vertę, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai ir muitinis vertinimas turi būti atliktas iš naujo. Buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, kurią sudaro importo muitas – 62 477,00 Eur, apsaugos muitas – 10106,00 Eur ir importo PVM – 6069,00 Eur. Taip pat buvo apskaičiuota importo PVM 143 098,00 Eur mokestinė nepriemoka kaip padaryta žala valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.