Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1187-1072/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-06
Bylos Nr.
e1-1187-1072/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02766-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1187-1072/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02766-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) pareigose, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį. Paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis, 2023 m. sausio 21 d. apie 14.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.14 promilių neblaivumas, įvykusio žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. C.-P.: rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį pusės antakį, bei ranka sudavė vieną kartą į veido sritį. Nukentėjusiajai bandant bėgti iš buto, jis koridoriaus patalpoje su dešine ranka sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, po ko leido nukentėjusiajai išbėgti į laiptinę, o vėliau jai grįžus į butą, jis vėl sudavė ranka vieną smūgį į nosį ir vieną smūgį į kairįjį skruostą. Tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. C.-P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. sausio 21 d. apie 14.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos J. C.-P. kylo žodinis konfliktas. Konflikto metu žmona norėjo jį išvaryti iš namų. Vienu metu konfliktas peraugo į fizinį smurtą, jis tuomet buvo stipriai išgėręs, todėl visų smulkmenų nepamena, tačiau tikrai keletą kartą (apie 4 kartus) sudavė jai į veido sritį, delnu ar kumščiu, tikrai nepamena, neneigia, kad buvo taip, kai nurodyta pranešime apie įtarimą. Galimai žmoną ir smaugė. Pamena, kad konfliktavo ir miegamajame kambaryje, ir koridoriuje. Bute tuomet buvo žmonos brolis G., tačiau jis nieko nematė. Jų bendro vaiko nebuvo, vaikas buvo pas kaimynus. Su žmona konfliktavo ir ankščiau, reikalai buvo link skyrybų, tačiau šiuo metu bando gyventi taikiai dėl jų abiejų ir jų vaiko gerovės. Jis labai gailisi dėl savo poelgio ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 85-88).

Nukentėjusioji J. C.-P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. apie 12:00 val. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo jos sutuoktinis A. P. ir jo draugas O. D., kurie buvo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Abiem ji pasakė, kad O. D. važiuotų namo ir kad sutuoktinis susirinktų savo daiktus, nes jie susitarę jog sutuoktinis tą dieną išvažiuos iš namų, kadangi jie skiriasi. O. ji iškvietė taksi ir šis apie 13:00 val. išvažiavo. Tada ji su sutuoktiniu kalbėjosi, viskas buvo gerai ir laukė, kad pastarasis pradės ruoštis išeiti. Sutuoktinis nuėjo miegoti, atsigulė svetainėje ant lovos. Maždaug po 10 min. priėjusi prie miegančio sutuoktinio pradėjo jį žadinti. Ji atsisėdo ant lovos ir pradėjo rankomis jį purtyti, kad pabustų. A. P. staiga pabudo, atsistojo ir jai sėdinčiai rankos kumščiu trenkė į galvos sritį pataikydamas į dešinės pusės antakį, ko pasėkoje iškilo guzas, ji jautė fizinį skausmą. Kuria ranka jai trenkė - negali pasakyti. Tada jų prasidėjo žodinis konfliktas. Vėliau žodinio konflikto metu A. koridoriuje ranka jai trenkė į galvos sritį virš kaktos, vėl iškilo guzas ir ji jautė fizinį skausmą. Kuria ranka jai trenkė - negali pasakyti. Tuomet jai bandant išbėgti iš buto, A. tarpduryje sugriebė už drabužių ir laiptinėje pradėjo tampyti. Vėliau buto koridoriuje jis dešine ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, ji jautė fizinį skausmą ir atsirado raudonos žymės. A. paleidus, ji išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Po to grįžus į butą A. trenkė jai ranka į nosį, pradėjo bėgti kraujas ir ji jautė fizinį skausmą. Kuria ranka jai trenkė - negali pasakyti. Taip pat A. jai ranka trenkė į kairės pusės žandą, iškilo guzas, ir jautė fizinį skausmą, bet kuriuo momentu jis trenkė - dabar negali pasakyti. Dėl šių visų išvardintų A. P. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Bute taip pat buvo jo brolis G. C., kuris dalį incidento girdėjo, bet nematė. Tarp jo ir sutuoktinio žodinių konfliktų nebūna dažnai. Anksčiau jis buvo smurtavęs, bet policijos ji nekvietė. Susituokę yra pusantrų metų, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką A. P., gim. (duomenys neskelbtini), incidento metu vaiko bute nebuvo, nes dukra tuo metu buvo pas kaimynę bute. Dukrą pas kaimynę nunešė po to, kai su sutuoktiniu prasidėjo žodinis konfliktas (el. b. l. 7-21).

Liudytojas G. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. C. yra jo sesuo. Jis kartu su seserimi, jos vaiku ir jos vyru gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, 2023 m. sausio 21 d. apie pietus, į namus atvyko policijos pareigūnai. Kas juos kvietė - nežino, atrodo, kad jo sesė. Pareigūnai klausė, ar jis matė konfliktą tarp sesės ir jos vyro A. Jis pasakė, kad buvo užsidaręs kitame kambaryje, buvo su ausinėmis prie kompiuterio, girdėjo, kad sesė ir jos vyras konfliktuoja, šūkauja vienas ant kito, tačiau jam buvo neįdomu, apie ką buvo jų konfliktas nežino. Ar buvo konflikto metu sesės vaikas bute nežino. Apie sesės ir jos vyro santykius nieko negali pakomentuoti, nes jie su sese mažai bendrauja. Po policijos kvietimo su sese J. jos konflikto su vyru neaptarinėjo (el. b. l. 149-150).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 265/2023 (01) nurodyta, kad J. C.-P. kūne nustatytos kraujosruvos vokuose ir nosies nugarėlėje, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, nėra būdingi griuvinėjimui (el. b. l. 153-156).

2023 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti „Body“ kameros 1101 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matoma nukentėjusioji J. C.-P., kuri teigia, kad buvo sumušta. Matoma, kad jos nosis yra prakirsta, yra kraujo (el. b. l. 132-135).

2023 m. sausio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrimas butas Nr. 6, kuris yra (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame daugiabučio namo aukšte. Buto durys medinės ant durų yra skaičius 6. Už jų patenkama į buto koridorių, kur tiesiai yra sudėti maišai su drabužiais, darbo įrankiai, kairėje yra praėjimas, kurio dešinėje yra sanitarinio mazgo patalpa. Toliau dešinėje yra praėjimas į virtuvę. Tiesiai yra matoma svetainė, kurioje tiesiai yra matomas kambarys Nr. 1. Tiesiai dešinėje yra matomas kambarys Nr. 2. Sanitarinio mazgo patalpoje kairėje yra tualetas, tiesiai yra vonia, kurios dešinėje buitinė technika. Virtuvėje tiesiai yra matomas suoliukas, už jo kampinis staliukas, dešinėje prie lango yra vaiko kėdutė. Lango dešinėje yra buitinė technika, kurios dešinėje yra krosnis. Priešais krosnį yra kriauklė. Virtuvėje netvarka. Sudėti nešvarūs indai ir kiti namų apyvokos daiktai. Apžiūrima svetainė, kurios kairėje prie sienos yra spintelės su įvairias daiktais. Dešinėje yra vaiko lovytė, kurios dešinėje yra lova. Prieš lova yra spintelė su televizoriumi, lova netvarkinga išmėtyti drabužiai. Apžiūrimas kambarys Nr. 1 kurio kairėje yra spinta, už jos yra lova, kambario dešinėje yra stalas su kompiuteriu. Apžiūrimas kambarys Nr. 2, kurio kairėje yra lova, kambario viduryje yra kėdės, ant lovos yra sumesti netvarkingai daiktai. Kambario dešinėje yra komoda su stalčiais. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nepaimta (el. b. l. 7-21).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimieji giminaičiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. 2023 m. sausio 21 d. apie 14.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. C.-P., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2023 m. sausio 21 d. apie 14.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo stipriai išgėręs, tikrai keletą kartą (apie 4 kartus) sudavė nukentėjusiajai į veido sritį. Galimai žmoną smaugė. Jis labai gailisi dėl savo poelgio. Tai, jog jo veiksmai sukėlė J. C.-P. fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai, liudytojo G. C. duoti parodymai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.

Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. savo tyčiniais veiksmais savo šeimos narei – sutuoktinei J. C.-P., sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. P. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusioji apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 2023 m. vasario 20 d. registro duomenimis, per paskutinius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, dirbantis.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką skiriant prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant bausmės dydį artimą sankcijos vidurkiui. Intensyvi priežiūra neskirtina.

A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. A. P. nusikalstamą veiką padarė prieš artimą šeimos narį – sutuoktinę, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 21 d., 15.05 val. iki 2023 m. sausio 22 d., 09.28 val., t. y. viena diena, įskaitytinas į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per visą bausmės laikotarpį:

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą programos kursą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į A. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 21 d., 15.05 val. iki 2023 m. sausio 22 d., 09.28 val., t. y. viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. P., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė