Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

2009 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei D. D., ieškovės atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, atsakovui L. D., atsakovo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui L. D., tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, AB DnB NORD bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo L. D. priešieškinį ieškovei D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog santuoka iširo tik dėl ieškovės ar tik dėl atsakovo kaltės, todėl nustatė, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, neturtinės žalos klausimo netenkino. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Teismas atsakovo priešieškinį šioje dalyje tenkino, nes ieškovė su atsakovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka sutiko. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintą galiojantį 800 Lt MMA dydį, kuris teismo įsitikinimu atitinka nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių apskaičiavimą, atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jo alga nepadidėjo, be to jis moka kreditą, teismas ieškovės prašomą priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo 450 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sumą sumažino iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Taip pat teismas įvertino tai, kad atsakovas ir ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Dėl santuokinio turto padalijimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad šalys ir iki antros santuokos įregistravimo bendromis lėšomis ruošėsi namo statybai. Ieškovė pirko žemės sklypą 2002-10-28 už 28 000 Lt. (1t.,b.l. 34-36), žemės sklypo vertė nustatyta ekspertų sudaro 210 000 Lt, todėl darė išvadą kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas šalims esant santuokoje bei kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir vieno sutuoktinio (atsakovo) asmeninėmis lėšomis, darbu. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo priešieškinį šioje dalyje tenkintino ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Kaune pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi ieškovė žemės sklypą buvo įsigijusi už 28 000 Lt, todėl šios lėšos laikytinos jos asmeninėmis ir atsakovą įpareigojo šią sumą ieškovei kompensuoti. Ieškovės prašymo dėl namo dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe teismas netenkino. Nurodė, jog atsakovas iki 1999-09-24 turėjo butą (duomenys neskelbtini) , Kaune ir jį pardavė už 40 701 Lt, o 1999-09-30 buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini) , Kaune. Netikėti, jog buto įgijimui nebuvo panaudotos atsakovo lėšos pagrindo nėra. Butas 2004-07-15 parduotas už 99 000 Lt (1t., b.l.38-43). Dėl teismo leidimo kreipėsi abu tėvai (prij. c.b. (duomenys neskelbtini) ). Kadangi ½ dalis buto priklausė ieškovei, todėl ½ dalis šių pinigų laikytini jos asmeninėmis lėšomis ir atsakovas privalo jas kompensuoti. Ginčo tarp šalių dėl automobilio padalinimo nėra – automobilis priteistinas atsakovui, o atsakovas įpareigotinas išmokėti 3 500 Lt kompensaciją ieškovei. Teismas konstatavo, jog pagrindo nukrypti nuo lygių dalių sutuoktinių bendro turto principo nėra. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, darė išvadą, kad nekilnojamas turtas turi būti dalinamas natūra ir lygiomis dalimis.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Mano, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters padidintą išlaikymą nuo 2008-01-01, nes ieškovė prašė, kad 2002-04-30 priteistas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai būtų pakeistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Prašymą grindė CK 3.201 straipsniu. Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Nurodo, jog įsigydama ginčo žemės sklypą su atsakovu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, nebuvo santuokoje bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnį, nes jokių įrodymų, kad žemės sklypas būtų iš esmės pagerintas, o tuo labiau iš atsakovo lėšų, teismui pateikta nebuvo. Nurodo, jog žemės sklypo vertė svyruoja dėl žemės vertės rinkoje, o ne dėl atsakovo lėšų ar darbo, ir jokio esminio žemės sklypo pagerinimo fakto įrodymo nepateikė teismui nei atsakovas nei teismas nurodo sprendime. Dėl ½ dalies gyvenamojo namo priteisimo atsakovui. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą pripažinti 49,5/100 dalis ginčo gyvenamojo namo ieškovės asmenine nuosavybe, nes teismas be jokių įrodymų sprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo nupirktas už atsakovo lėšas, kai tuo tarpu jis buvo įsigytas už ieškovės, ieškovės mamos ir senolio dovanotas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nagrinėdamas bylą iš naujo patikrina tiek faktinį, tiek ir teisinį ieškinio pagrindą (CPK 320 straipsnis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei dėl išlaikymo vaikui priteisimo momento.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir nurodyti kriterijai išlaikymo dydžiui nustatyti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nekyla, nesutinkama tik su sprendimo dalimi, kuria išlaikymo dydis pakeistas nuo 2008-01-01. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu (b.l. 30, 1 t.). Teismas, spręsdamas priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, aiškinosi nepilnamečio vaiko poreikius, nustatinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, nuo kurio momento padidėjo vaiko poreikiai, taip pat sprendė, kad atsakovas geranoriškai ginčo laikotarpiu teikė vaikui išlaikymą mokėdamas teismo sprendimu priteistas sumas, taip pat prisidėdamas prie vaiko išlaikymo kitokia parama. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra paneigti, todėl spręsti, kad egzistuoja išlaikymo įsiskolinimas, pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo, esančio Prūsų g. 37, Kaune, teisinio rėžimo. Priešieškiniu atsakovas įrodinėjo, kad šis turtas yra įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės sklypas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, todėl pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija turto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, teisinį rėžimą, nors atsakovas nustatyto ginčo turto teisinio rėžimo neginčija, tačiau kolegija dėl šio turto teisinio rėžimo, peržengdama apeliacinio skundo ribas pasisako. Kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti iš esmės pagerintu ir pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo žemės sklype įrengtos komunikacijos, įrenginiai skirti tarnauti statinio poreikiams bei, kad yra padidėjusi sklypo vertė, nesudaro pagrindo ginčo žemės sklypui taikyti CK 3.90 straipsnio nuostatas.

Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad žemės sklypas yra įgytas 2002-10-28, t.y. prieš šalių santuokos sudarymą. Jeigu gyvenant įregistruotoje santuokoje, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Vienas iš nuosavybės atsiradimo būdų yra daikto sukūrimas ar įgijimas teisės aktų nustatyta tvarka, šiuo atveju žemės sklypas, kaip nuosavybės teisės objektas, atsirado įstatymams neprieštaraujančiu pagrindu – sandorio pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip jau minėta, ginčas iškilo dėl to, ar šis turtas buvo sukurtas kaip vieno asmens nuosavybė, ar kaip bendroji kelių asmenų nuosavybė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad šalys pirmą kartą susituokė 1990-03-20, šią santuoką nutraukė 1993-09-30, po santuokos nutraukimo, jiems 1995-10-27 gimė dukra M.. Ginčo žemės sklypo įforminimas atliktas atsakovės vardu. Rašytinė sutartis ar kitoks sandoris dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo nebuvo pateiktas. Įstatymo nuostatos nustato, kad bendras turtas galėjo būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tame tarpe gautos iš kartu vedamo ūkio. Dalyvavimas savo darbu ne visada turi būti suprantamas kaip betarpiškas dalyvavimas daikto, kaip nuosavybės objekto, kūrime. Kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas bendro ūkinio tikslo siekime gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-37/2004 m. pagal ieškovės N.Š. ieškinį atsakovui K.Š. konstatavo, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė iš esmės pripažino, kad po santuokos nutraukimo gyveno su ieškovu, tačiau, anot jos, jų santykiai buvę epizodiniais, nuolat nutrūkdavę, apeliantės teigimu, prie ginčo turto įsigijimo atsakovas neprisidėjęs. Byloje nustatytos aplinkybės, jog po santuokos nutraukimo šalims gimė dukra, kad praėjus vos keliems mėnesiams po ginčo sklypo įsigijimo šalys pakartotinai sudarė santuoką, iš banko gavo kreditą namo ginčo sklype statybai, kolegijos vertinimu, patvirtina šalių gyvenimą kartu. Neabejotina, kad nustatyta aplinkybė dėl dukros gimimo negali patvirtinti apie šalių gyvenimo nepertraukiamumą, apie jų buvimą kartu kiekvieną dieną ir pan., nes tai būtų nerealu. Minėtos nustatytos aplinkybės – kad atsakovas ginčo turto įsigijimo metu gyveno ieškovei priklausančiame bute, santuokos sudarymas, kreipimasis į teismą dėl dukrai priklausančio turto pardavimo, tikslinio kredito gavimas, leidžia daryti išvadą apie atsakovo bendrą gyvenimą kartu su ieškove, bendro ūkio kūrimą. Nuosavybės teisių objektas – žemės sklypas įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Byloje nustatyta, kad sudarant minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaitymas buvo vykdomas sumokant kainą pinigais. Kadangi ginčo sklypo įsigijimo laikotarpiu ieškovė neturėjo savarankiškų pajamų (nedirbo), pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad gyvenant kartu, bendro ūkio vedimui, turto įgijimui buvo panaudotos jo - atsakovo lėšos. Spręstina, kad byloje įrodyta, jog kartu gyvenę ir tvarkę bendrą ūkį asmenys bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, todėl yra teisinis pagrindas šį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe. Pripažinus šį turtą bendrąja daline nuosavybe, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis turtas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, keistina. Kadangi dalijant šį turtą nustatytos lygios bendrasavininkių dalys, todėl revizuoti sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia ir turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus minėtą prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę nepatenka. Turtas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai turtas įgytas po santuokos sudarymo už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas) gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nustatyti reikšmingi faktai, kad ginčo turtas įgytas statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), statybai panaudojant iš AB banko NORD/LB gautą kreditą (b.l. 110, 1 t.). Tai, kad po santuokos sudarymo ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausančio buto dalį, nelemia išvados, kad gauti pinigai buvo panaudoti ginčo namo statybai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas dalies namo ieškovės asmenine nuosavybe, įstatymo nuostatų nepažeidė. Įrodymais nepagrindus išvados apie gautų piniginių lėšų panaudojimą namo statybai, apeliacinis skundas, kolegijos vertinimu, grindžiamas tik prielaida, kuria grįsti sprendimą yra draudžiama.

Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą iš ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (iš dalies patenkintas reikalavimas dėl žemės sklypo teisinio rėžimo) atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe pakeisti, pripažinti šį turtą D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. D. 1000 t atstovavimo išlaidų L. D..