Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Galinai Levickienei, Kristinai ˇigelytei, Renatai Kvaraciejutei, Vitai Jurgaitienei,

viešame teisiamajame posedyje privataus kaltinimo bylu proceso tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, vedes, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dali, 154 straipsnio 2 dali, 155 straipsnio 1 dali,

Aprašomoji dalis

nustate:

jis 2009 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios spaudos konferencijos metu, viešai sakydamas K. R. „jus laviruojate teise kaip nešvariu irankiu“, „jums nereikejo gilintis i bylos med˛iaga, P. jusu, matyt, labai gra˛iai papraše su politiniu, kaip sakant, potekstu, kad ateity mes bendradarbiausim ir panašiai“ u˛gauliai pa˛emino nukentejusiji K. R..

jis 2009 m. baland˛io 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje sakydamas, kad „kreipiausi i prokuratura del dvieju teiseju, kurie išteisino P. nebendradarbiavus, patraukimo baud˛iamojon atsakomyben. Tai yra Seimo narys, ta ka aš ir sakiau, R., kur galiu pasakyti šviesiai tiesiai, duomenys senai budavo ir STT del jo kyšininkavimo plataus“, paskleide tikroves neatitinkancia informacija apie tai, kad nukentejusysis K. R. išteisino K. D. P. ir apie tai, kad Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyboje seniai buvo duomenys apie platu nukentejusiojo K. R. kyšininkavima. Ši ˛inomai neteisinga informacija nukentejusiji K. R. paniekino, pa˛emino ir pakirto pasitikejima juo.

Apklaustas teisiamajame posedyje kaltinamasis A. U. kaltu neprisipa˛ino ir 2010 m. liepos 2 d. posedyje paaiškino, kad kiekvienas asmuo socialine tikrove supranta subjektyviai. Jis, kaip liustracijos komisijos pirmininkas, turi igaliojimus viešai atstovauti liustracijos komisija, teikti komisijos nuomone ˛iniasklaidai. Ši teise u˛fiksuota komisijos darbo reglamente. Tik jis gali reikšti komisijos nuomone. Situacija kilo del to, kad visuomene pastoviai buvo pasipiktinusi ankstesniu K. D. P. bylos sprendimu, ir visuomene turi teise kritikuoti bet koki priimta sprendima. Kritika nereiškia, kad nesilaikoma teismo sprendimo, tai – konstitucine teise. Nei komisija, nei jis pats, naudodamiesi šia teise, neper˛enge nustatytu ribu. I liustracijos komisija oficialiai kreipesi Sajudis, atskiri ˛mones, prašydami per˛iureti K. D. P. bylos epizodus. Jie iš prad˛iu buvo atsisake tai daryti, veliau pradejo dometis archyvine med˛iaga, tiksliau, darbo grupe pateike daug naujos med˛iagos. Jie pradejo lyginti priimtus sprendimus: 1992 metu teismo sprendima ir 2003 metu teismo sprendima. Iš tu duomenu, net paciu sprendimu matesi, kad iš pirmos bylos visi juridiniai faktai nebuvo aptarti, tai dave pagrinda detaliau ˛iureti archyvine med˛iaga. Kiekvienas komisijos narys susipa˛ino su med˛iaga, turejo teise išreikšti savaji faktu vertinima, taip pat buvo vertinama ˛iniasklaidos informacija apie ta procesa. Galima sakyti, kad ˛iniasklaidoje pastoviai buvo abejojama teismo sprendimu, buvo keliamos ivairios versijos. Komisija, apibendrinusi visus duomenis, prieme sprendima kreiptis i generaline prokuratura, nes iš disponuojamos informacijos komisijos nariams kilo itarimas, kad galimai toje byloje galejo buti piktnaud˛iavimo. Del objektyvaus ištyrimo ir analizes komisija kreipesi i generaline prokuratura – kreipesi ne jis, bet komisija. Taciau parašo teise turejo tik jis. Kiti komisijos nariai ji palaike ir netgi panoro pasirašyti kreipimasi i prokuratura, nors tai nebuvo butina. Prokuratura ju prašyma atmete, jie nebuvo pateike visu faktu, galvojo, kad kuomet prasides tyrimas, pateiks visus faktus, pareiškime buvo nurodyti tik kai kurie faktai. Komisija neskunde neigiamo prokuraturos sprendimo, jis pats tai pasiule, nes jie nebuvo nusiteike radikaliai, mane, kad „istorija išsiaiškins, kaip cia kas buvo“. Nors nuo 2000 metu pasikeite Liustracijos istatymas, taciau mineta byla buvo nagrinejama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, buvo matyti teisine kolizija. Todel teise abejoti del tokio proceso turejo ne tik komisija, bet ir kiekvienas teisine praktika besidomintis ˛mogus. Komisija atkreipe demesi i procesinius dalykus, kad procesas vyko keiciantis teisejams, pirmininkaujanciam teisejui susirgus, buvo pakeistas pirmininkaujanciu kitas teisejas, ir po pirmininkaujancio teisejo pasikeitimo, nors byla buvo sudetinga, priimti greiti sprendimai, del kuriu kilo tam tikros abejones. Del komisijos nuomones apie K. R. poveiki bylai, jis ˛ino, kad teisejas K. R., kaip civiliniu bylu skyriaus pirmininkas, turi teise legaliai daryti poveiki. Tas legalus poveikis buvo, be abejo, vyko susirašinejimas su Lietuvos Aukšciausiuoju Teismu prašant ivairiu dokumentu ir sekamosios bylos, kuri buvo skirta tiek P., tiek K.. Ten buvo daug duomenu apie puco rengima, apie tu asmenu vaidmeni puco metu. Šiuos prašymus teisme pasirašydavo K. R.. Tai legalu, bet susirašinejimas buvo labai idomus, teismas nenorejo gra˛inti tu bylu atgal, jis pats paeme tas bylas iš Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, jam paskambino ˛mones, kuriems irgi buvo neaišku, kaip esant tokiems faktams, aiškiant matant, kad informacija teismui buvo ˛inoma, teismo skyriaus pirmininkas šia informacija ˛inojo ir buvo priimami tokie sprendimai. Nors K. R. aiškina, kad teisejas G. B. tuo metu nebuvo susikompromitaves, viešai internete buvo prieinami sprendimai, bylinejimasis su M., kai G. B. 1994 metais u˛ 9 tukstancius litu isigijo iš ligotu pensininku buta, kuri veliau pardave u˛ 120 tukstanciu litu. Šios aplinkybes buvo aprašytos ir spaudoje, ir sprendime. Aišku, G. B. laimejo del to, kad senukai kai kuriu procesiniu aplinkybiu nesuprato, paskui isigaliojo senaties terminas. Šios civilines bylos aplinkybes negalejo buti ne˛inomos, del to komisija ir abejojo G. B. paskyrimu pirmininkauti. Jis Pasaulio lietuviu bendruomenes konferencijoje dare ilga pranešima. Tai buvo pranešimas apie liustracijos igyvendinimo galimybes Lietuvoje, jame nebuvo minimos jokios pavardes, pasibaigus konferencijai, buvo paklausta, ka komisija daro toje K. D. P. byloje, kad teisejai piktnaud˛iavo savo padetimi. Jis atsake, kad komisija kreipesi i prokuratura, o koks bus jos sprendimas, nera ˛inoma. Jis išsake tokia nuomone, ten buvo platesnis kontekstas, kad šiuo atveju gali buti tai kyšininkavimo atvejai, o prokuratura išsiaiškins, kad ir nieko ponui R. nebus, nors padus pakutens. Juokauti neu˛drausta, tai buvo nuomones išsakymas. Tai išsakymas ne konkrecios bylos atveju, o apskritai. Pereinant prie šio epizodo genezes, galima pasakyti, kad nuo 1993 metu iki 2001 metu jis dirbo VRM strateginio vystymo skyriaus viršininku, vadovavo ministru patareju grupei. Jiems pagal funkcines pareigybes tekdavo rengti istatymu projektus, kovos su nusikalstamumu programas. Jie renge ir kovos su korupcija programas, jas rengiant reikia tureti informacijos, ta informacija vienaip ar kitaip redaguojant buvo prieinama ir teikiama ministrui u˛daruose pasitarimuose, taip pat, kadangi jo skyrius kuravo viešojo saugumo institucijas, tiek policija, tiek STT, tai suplaukdavo tam tikra informacija, rengiant kovos su korupcija priemones jie aptardavo, ka galima padaryti, kadangi korupcija ir tuomet, ir dabar kele visuomenes demesi. Buvo skyriuje suformuluotas vienas iš pasiulymu, kad butu ivestas civilinis nedeklaruoto ir be irodymu gauto turto konfiskavimas, analogiškai, kaip yra JAV. Jis turejo teise dirbti su slaptais dokumentais, patardavo ir pasitarimuose, ir rengiant u˛duotis, kaip geriau kovoti su korupcija. Tai buvo ne viena karta, tiek STT direktoriumi dirbant V. J., tiek veliau. Gri˛es i universiteta, nesinaudojo šia informacija. Informacija buvo ir del korupciniu santykiu, del poveikiu, ir, jo ˛iniomis, prieš išeinant K. R. i pensija, buvo nutarta tos informacijos nerealizuoti, kadangi ˛mogus išeina i pensija. Reikia pasakyti, kad spaudoje pastoviai buvo ivairiais aspektais informacijos apie K. R., jam stebetina, kad K. R. tarsi to ne˛inojo ir niekur nesikreipe. 2006 m. kovo 13 d. leidinyje „Lietuvos Rytas“ yra straipsnis „Prezidentas teiseju klano intrigu sukuryje“. Yra citata: „gincijama suma siekia milijonus, ginco šalys negaili pastangu paveikti teisejus, kad jie priimtu trokštama sprendima“. „Ekstra“ konsultave ekspertai nurode ˛inomus teisejus J. ir R., darancius daugiausiai itakos civilinems byloms. Toliau, Seimo nare, antikorupcijos komisijos pirmininke N. S. abejoja teiseju sa˛iningumu, kreipesi i teiseju tarybos narius del teiseju ivertinimo. Jo manymu, ir K. R., ir teiseju veiksmai nesuderinami su teiseju etikos normomis. Anot „Ekstros“, K. R. kontroliuoja pirmos, antros instancijos bylas, kuriose paskutinis taškas dedamas civiliniu bylu skyriuje. 2009 m. gegu˛es 29 d. leidinyje „Tremtinys“ del galimos korupcijos teisesaugoje sprend˛iant ivairias valstybes bylas, minimas K. R. ir galimai neteisetu budu gautos pajamos. Tokia jo nuomone suformavo tiek spauda, tiek tos ˛inios, kurios buvo. Kai vyko spaudos konferencija, liustracijos komisija atstovavo jis ir komisijos nare J. M., jie pateike informacija apie duomenis, K. D. P. duomenu dokumentine analize. Iki tol jis K. R. asmeniškai nepa˛inojo, jo domejimasis replikuojant buvo idomus tik del K. D. P. duomenu. Jo nedomina K. R. bylos su kaimynais, tos bylos vyksta, velgi panašiais aspektais. Jis pirmakart K. R. pamate spaudos konferencijoje, tuomet vyko Seimo plenarinis posedis, K. R. viska mete ir atejo i spaudos konferencija, ji viešai pavadino melagiu. Jis pasiule K. R. sesti prie kavos puoduko ir pasikalbeti, butu pastarajam viska pasakes. K. R. to nenorejo, tai – pastarojo teise. Jis nebendravo su V. S., ji aprašinejo spaudos konferencijos epizodus. Nuomone, kad gali galva deti ant ešafoto, jis, kaip komisijos narys, esant itarimui, kad K. D. P. bendradarbiavo, pagal esancius dokumentus, gali išsakyti ir išsake. Jis asmeniškai niekada neeskalavo priešingos K. R. nuomones. Tuo tarpu K. R. ji vadino Seimo klapciuku, kad tai jo ir Valstybes saugumo departamento bendras suokalbis, nors VSD niekada nebuvo pavaldus Vidaus reikalu ministerijai, jis jokiu sasaju su VSD neturi. Toje aukštojoje mokykloje, kurioje jis deste, niekada nebuvo ruošiami KGB darbuotojai. Jis u˛ darba ministerijoje yra apdovanotas visais galimais ministro apdovanojimais, taip pat vardiniu šaunamuoju ginklu. Jo disertacija yra apie vagies asmenybe, ja gynesi Maskvoje, nes kitur nebuvo galima gintis. Nors K. R. aiškina, kad jis buvo aukštas vidaus reikalu represiniu strukturu karininkas, taciau jis niekuomet nedirbo tarybiniais metais jokiose praktinese VRM strukturose, jo del sveikatos bukles nepaeme i armija. Jis buvo destytoju. Jis nesijaudina del to, ka apie ji prišnekejo K. R., tai pastarojo subjektyvus bendro po˛iurio mastymai, kurie neatitinka tikroves. Jei jam pateikiami faktai, tai jis juos priima vyriškai, jei faktai neatitinka tikroves, tuomet jis diskuotuoja, galbut šie ne taip suprasti. Kalba eina del faktu interpretavimo, teises interpretavimo ir diskusijos tais klausimais galimos. Atsakydamas i teismo klausimus kaltinamasis A. U. paaiškino, kad del spaudos konferencijos epizodo, jis negincija, kad pasake vaizdo iraše irašytus sakinius. Tai – jo nuomone. Del V. S. straipsnio – tai jis pastarosios ne˛ino, nepa˛inojo ir nepa˛ista. Ji paraše, kaip pati supranta, tai – teiginiai iš jo spaudos konferencijos. 2009-02-20, 2009-03-19 laidu neprisimena, jis buvo kvieciams i laidas, apskritai apie K. R. tose laidose nešnekejo, buvo kalbeta apie K. D. P.. Pamena, kad dalyvavo ˛urnalistas T. D., ka˛koks Seimo narys. Del ˛iniu laidos, nepamena. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posed˛io protokolas teisingai u˛rašytas. Del bendros narystes partijoje, tai jis turi laikrašti „ˇeimena“, kuriame ideta K. D. P. ir K. R. nuotrauka, ten yra u˛sakyta politine reklama, kurioje rašoma, kad tai – ju partijos nariai ir kvieciama u˛ juos balsuoti. Komisijos nuomone, K. R. dare poveiki K. D. P. bylai, kad kaip pirmininkas jis turejo teise legaliai daryti poveiki. Legalus poveikis – tai jo funkcijos, kreipimasis dokumentuose, kuriuos pasirašo, pirmininkaujancio teisejo paskyrimas, tai, kas numatyta procese, yra legalu. Tas legalumas turi ir tam tikra šešelini dalyka, del to komisijos nariai abejojo tokiu priimtu sprendimu skaidrumu. Apie sakini del kyšininkavimo jis gali pasakyti, kad tuo metu ˛inojo, kad tie duomenys buvo STT, kitaip nebutu kalbejes. Pas ji ateidavo ˛mones, buvo atejes buves prokuroras K. M., del K. R. poveikio kitose bylose, ne tik K. D. P.. Apie tuos STT duomenis jis ˛inojo pagal tarnybines funkcijas, jis vidaus reikalu ministerijoje dirbo nuo 1993 metu iki išejimo i pensija 2003 metais. Jis dirbo skyriaus viršininku, yra prisidejes rengiant planus kovai su korupcija ir pan. Tai buvo nusikalstamumo kontroles programos, ju buvo ivairiu, kuriu atskiri epizodai skiriami ir korupcijai. Jos buvo ruošiamos ir patekdavo i STT per ju skyriu, buvo STT siulymai. Jis da˛nai buvo kvieciamas konsultuoti tais klausimais, pareikšti nuomones, kadangi buvo laikomas tos srities ekspertu. Tuo metu jo nedomino K. R. pavarde, pastarojo pavarde ˛inojo iš bendro pobud˛io bendravimo su STT darbuotojais, kuomet jo klause, ka daryti, kad butu u˛kirstas kelias teiseju korupcijai. Tie pokalbiai budavo STT pastate, arba jo paties atskirame kabinete. Tie pokalbiai su STT darbuotojais vyko pagal tarnybines funkcijas, jis neturejo teises konkreciose bylose imtis veiksmu, nei procesiniu, nei kitokiu sprendimu nepriiminejo. Darbuotoju, su kuriais vyko tokie pokalbiai, nepamena. Atsakydamas i nukentejusiojo K. R. klausimus kaltinamasis A. U. paaiškino, kad analizuojant Pasaulio lietuviu bendruomenes konferencijos stenograma reikalingas sisteminis po˛iuris. K. R. asmeniškai neišteisino K. D. P.. K. R. atlikti procesiniai veiksmai K. D. P. byloje jam ˛inomi, K. R., kaip skyriaus pirmininkas, turejo suprasti, kad šia byla reikejo nagrineti administracinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Buvo ispudis, kad nagrinejant teisejai G., byla bus išnagrineta teisingai, nes komisija analizavo procesinius dokumentus, susirašinejima tarp Lietuvos Aukšciausiojo ir Vilniaus apygardos teismu. Tolesne bylos eiga rodo, kad nesilaikoma tam tikru teisetumo standartu, buvo nagrinejama be kitos šalies dalyvavimo procese. Buvo akcentuojama ir spaudoje, kad pasikeite bylos nagrinejimo pobudis. Ta pati akcentavo buves komisijos pirmininkas, taip pat ir K. M.. Kad K. R. itakojo neteisinga bylos eiga, jis remesi spaudos teiginiais. Vertinant retrospektyviai, pirmininkaujancio pakeitimas nauju, kuris neisigilines i byla ir pradeda priimineti sprendimus, kelia susidomejima. Pats K. D. P. pareiškimo priemimas buvo neaiškus, naujai paaiškejusios aplinkybes keistai vadinamos, tai, kad byloje nerastas pasi˛adejimas, nera naujai paaiškejusi aplinkybe. Šiuos dalykus pasirašydamas teismo skyriaus pirmininkas mate. Jis teisejos G. nepa˛ista ir pas ja nesilanke. Jis pastarajai skambino ir klause, ar galetu ateiti paaiškinti aplinkybiu, ji sake, kad jai nepatogu. Vininingai kreipimuisi i prokuratura pritare tie liustracijos komisijos nariai, kurie skaite byla. Komisijos narys P. R. nedalyvaudavo komisijos posed˛iuose ir neskaite ne vienos bylos, pastarasis ragino buti atsargesniems iš savo patirties, nes komisija pastoviai teismuose pralaiminedavo bylas, neva neu˛tekdavo irodymu. Jis neieškojo K. D. P. pasia˛dejimo archyve, pasi˛adejimo originala atneše darbo grupe, tai, jog per televizija buvo paskelbta, kad jis rado mineta pasi˛adejima, tera ˛urnalistu interpretavimas. Jis buvo paemes sekamaja byla iš Lietuvos Aukšciausiojo Teismo. Jam, kaip destytojui niekas informacijos neteike, kad K. R. pavarde siejama su kyšininkavimu. „Kyšininko“ savoka yra apibendrinanti, „kyšininkas“ konkrecioje byloje yra tas, kuris daro itaka. Jis apie konkrecias bylas nekalbejo, išsake apibendrinta nuomone pagal spauda. Jam teko girdeti iš prezidentes, kad beveik visi teisejai yra kyšininkai. Del kurios konkrecios bylos K. R. kyšininkavo, jis ne˛ino, jam tik budavo išdestomi faktai. Jis operatyviniu veiksmu neatliko. „Kyšininkas“ yra konkrecioje byloje, tokiam asmeniui taikomos BPK numatytos priemones. K. R. ˛inojo, kad šios priemones jam nebuvo taikytos, visa informacija yra STT. Jam niekas neteike informacijos, kad buvo nutarta realizuoti operatyvine informacija. Jam duomenys ˛inomi iš to, kad jis yra teisininkas, yra dirbes toje srityje, bendraujant buityje prieidavo ˛mones, pasakydavo neatskleisdami, kad yra arba nera tos med˛iagos. Jis apie K. R. darbo pobudi, nagrinetas bylas nesidomejo. Jis domejosi konkrecia byla, kuri buvo rezonansine. Jis tiesiog negerai pasake, tai atsitiko polemikos ikarštyje. Faktai niekur neišnyks. Savo iniciatyva konferencijoje apie K. R. jis nekalbejo. Padu pakutenti nereikia. K. R. tai kitaip interpretuoja. Jis K. R. pavarde paminejo, nes jo paklause, ka jie daro K. D. P. byloje. Tai buvo pasakyta, paaiškinant, kad jie kreipesi i prokuratura, kad butu atliktas tyrimas, nustatant, ar tai piktnaud˛iavimas, ar kyšininkavimas, ar kiti dalykai. Jis nediskredituoja K. R. vardo, kad pastarasis buvo puikus teisejas, klausimu kyla tik tuomet, kodel taip buvo nagrinejama byla. Skyriaus pirmininkai bendrai neatsakingi u˛ bylos baigti, taciau reikia ˛inoti valdyma. K. R. ˛inojo G. B. savybes. Pirmininkaujantis teisejas turi tam tirka informacini pranašuma prieš kitus teisejus, esant tokiems darbo kruviams, teisejai nesidomi atskirom detalem. Praktika nera sterili. Mineta spaudos konferencija buvo skirta del kreipimosi i prokuratura del dvieju teiseju, o ne del blogo sprendimo. Konferencija surengta kovo menesi, o kreiptasi baland˛io menesi, spaudos konferencijos metu jau buvo parengtas kreipimosi tekstas. Jis komentavo jau priimta komisijos sprendima. Atsakydamas i nukentejusiojo K. R. atstoves advokates L. Gui˛auskienes klausimus kaltinamasis A. U. paaiškino, kad tai, jog K. R. dare poveiki G. B., yra dokumentu analizes reikalas. Tai prielaidos, kurias reikia aiškintis. Rašydamas prašyma prokuraturai jis remesi prielaidomis. Jis nesake, kad G. B. pradejus nagrineti byla ne viskas buvo fiksuojama protokole, prasidejo kitoks interpretavimas, yra tam tikri faktai, teismas visiškai nevertino epizodo del to, kad i Rusija buvo išsiustas fiktyvus K. D. P. pasi˛adejimas, o Lietuvoje liko originalas. Jis teismo posed˛io protokolo nekomentavo, tiesiog lygino abu teismo sprendimus. Tai, kad ka˛kas nebuvo fiksuojama, matesi pagal bylos eigos ivertinimus, jis kalbejo ne apie protokola, bet apie galutine nutarti, i kurios destomaja dali nebuvo viskas itraukta. Kad K. R. vizavo G. B. sprendimus, jis kalbejo netiesiogine prasme, kad obuolys nuo obels netoli rieda. G. B. paskyrimas yra daugiau kaip metafora. Kai skyriaus pirmininkas paskiria byla nagrineti kolegijai ar teisejui, toje aplinkoje ne viskas yra formalu. Teismas kreipiasi ir i aukštesnius teismus, konsultuojasi. Jeigu toks faktas butu neigiamas, butu veidmainiaujama. Po to, kai jis baige dirbti VRM, nedisponavo informacija apie K. R., tik ˛mones jam pasakydavo, jog informacija likusi. Del padu pakutenimo jis pajuokavo. Kad K. D. P. bendradarbiavo su KGB, jis išsake teigini, nes buvo dokumentai, tai irodantys – susirašinejimas tarp KGB padalinio Lietuvoje ir Maskvoje, K. D. P. teikiamu u˛duociu išklotine ir kt. 2010 m. lapkricio 29 d. teismo posedyje kaltinamasis A. U. paaiškino, kad jis K. R. konkreciu kyšininkavimu neitare ir neturi duomenu. Jis ruošdavo kalbas ir ministrams, kolegijoms, buvo pateikiami slapti duomenys. Itarimai budavo apie atskirus asmenis, bet tai nera irodymas. Jis neturejo duomenu apie K. R. kyšininkavima.

Apklaustas teisiamajame posedyje nukentejusysis K. R. paaiškino, kad kaltinamasis A. U. ji viešai dergia, meluoja, kad jis, budamas Civiliniu bylu kolegijos pirmininku, išteisino K. D. P., itakojo K. D. P. bylos baigti, neva su pastaraja susitare del dalyvavimo politikoje. Nuo minetos bylos nagrinejimo iki Seimo rinkimu, kuriuose jis dalyvavo, praejo šešeri metai, ir tuo metu jis neturejo jokiu minciu apie dalyvavima politikoje. Jam, kaip Seimo nariui, negali buti didesnio pa˛eminimo u˛ tai, kad A. U. viešai Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje ji išvadino plataus masto kyšininku ir, kad apie tai esa duomenys STT. A. U. sistemingai ji šmei˛ia, netgi teismo posedyje teigdamas, kad jis bylinejasi su kaimynais, renka visokias med˛iagas, nenurimsta. K. D. P. byloje jis atliko vieninteli veiksma – pakeite kolegija, susirgus teisejai, kuri praneše, kad tuo metu yra ligonineje. Tai – jo pareiga, numatyta bylu skirstymo nuostatuose. Jis ieškinyje atsi˛velge i tai, kad A. U. yra teises profesorius, taciau vis delto u˛siima šmei˛tu, nors, iš tikruju jam susidare ispudis, kad A. U. turi dideli ˛iniu trukuma. A. U. ji šmei˛e ne viena karta, placiu mastu, per spauda, televizija, del to kilo didelis rezonansas ir taip jam padare didele moraline ˛ala. Jis asmeniškai nenori pasipelnyti iš A. U., priteista pinigu suma paaukos labdarai, globos namams ir Labanoro ba˛nycios atstatymui, išskyrus bylinejimosi išlaidas. Atsakydamas i kaltinamojo A. U. ir jo gynejo advokato N. Strazdo klausimus nukentejusysis K. R. paaiškino, kad jis jokio susirašinejimo su Lietuvos Aukšciausiuoju Teismu nevede, neseke, kaip teisejai ruošesi nagrineti byla, nedraude išsireikalauti sekamosios bylos. Jis balotiravosi Seimo rinkimuose apskaiciaves ir ivertines savo galimybes laimeti, jo ˛mona ukininke, Ignalinos, Švencioniu rajonuose yra stiprios valstieciu liaudininku pozicijos. A. U. ji šmei˛e sistemingai, nes dar 2009 m. vasario menesi melavo, kad nuejo i archyva ir rado K. D. P. rašteli, kad jam bus blogai, nes jis buvo nuslepes ši rašteli. Jam neturtine ˛ala pasireiškia ir tuo, kad jis kaip Seimo narys reguliariai dalyvauja susitikimuose su rinkejais, jam del to keliami klausimai ir tenka aiškintis ir itikineti, kad nera tas, kuris išteisino K. D. P., taip pat aiškintis, ar jis pateko i rinkimu saraša, del plataus masto kyšininkavimo. Kuomet dirbo teiseju, buvo apdovanotas u˛ tai, kad per dešimt metu nebuvo panaikintas nei vienas sprendimas baud˛iamojoje ir civilineje byloje, tai buvo jo darbo ivertinimas. Jis teise ˛agintojus, vagis, nagrinejo turto padalinimo, ištuokos ir kitas bylas, nenagrinejo ne vienos politines bylos, gyne ˛moniu interesus.

Apklausta teisiamajame posedyje liudytoja E. J. M. paaiškino, kad liustracijos komisija nutare kreiptis i generaline prokuratura del ikiteisminio tyrimo pradejimo. Ji nori pirmiausia pasakyti savo nuomone. Ji idemiai analizavo K. D. P. abi bylas, keturis tomus ir tiek ji, tiek kiti komisijos nariai, išskyrus P. R., priejo prie nuomones, kad byloje akivaizd˛iai matosi neteisybe, korupcijos reiškiniai, buvo keista, kad du teismai 1992 ir 2003 metais prieme priešingus sprendimus. Pirmasis teismas nagrinejo byla atsi˛velgdamas i visuma, atliko tris rašto ir tušo tyrimus, ˛iurejo med˛iaga. Antrasis teismas nagrinejo tik K. D. P. pasi˛adejimo reikalus, susidare ispudis, kad sudarytas modelis, pagal kuri K. D. P. galima išteisinti, pagal ta modeli destomi ivykiai. Liudytojai, KGB kadriniai darbuotojai, 1992 metais buvo išsigande, stengesi liudyti teisingai, o 2003 metais jie liudijo visiškai priešingai. Jos nuomone, buvo sudarytas toks modelis, byla padaryta nevieša, taciau tokia byla turi buti vieša ir visiems prieinama, juk asmuo kandidatuoja i Lietuvos Respublikos prezidentus. Ji nera teisininke, bet megsta analizuoti, domisi teismais, juose matosi korupciniai dalykai. Tuomet Civiliniu bylu skyriaus pirmininku buvo K. R., tai iš to ji ir masto, kaip galejo buti. Iš prad˛iu teiseja G. del ligos pakeiciama, sudaryta kita kolegija, kurios du teisejai susikompromitave. Korupcijos irodyti neimanoma, bet ne paslaptis, kad K. R. toliau K. D. P. partijos saraše kandidatavo i Seima. Atsakydama i teismo klausimus liudytoja E. J. M. paaiškino, kad jos išsilavinimas aukštasis in˛inierinis. Ji turi iš praktikos ˛iniu apie teismo procesa, proceso tvarka, nes stebi genocido bylas, turi ryšiu su buvusiais politiniais kaliniais. Komisijoje vyko balsavimas del kreipimosi i prokuratura, visa tai yra u˛protokoluota, vienintelis P. R. nebalsavo. Ji nedalyvavo kreipimosi surašyme, tik perskaite turini ir pasiraše, nes jam pritare. Ji 2009 m. kovo menesi dalyvavo spaudos konferencijoje kartu su A. U., konferencijos tikslas buvo prieš Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus pareikšti, kad K. D. P. bendradarbiavo su KGB. Buvo Seimo nario R. K. kreipimasis, del K. D. P. bylos i ju komisija kreipesi Sajudis. Ji su A. U. buvo spaudos konferencijos organizatoriai, pastarasis yra komisijos pirmininkas, jis turejo pasisakyti, spaudos konferencija buvo butina. Ji pati ˛urnalistams sake, kad „spreskit patys, kas vyksta su teismais“. Jai kartu su A. U. eiti i spaudos konferencija niekas nesiule, ji pati iš vidinio isitikinimo jaute pareiga tai padaryti, apie spaudos konferencija su˛inojo liustracijos komisijos posedyje. Jai, kaip pilietei, rupejo prezidento rinkimai, ji bijojo, kad K. D. P. gali tapti prezidente, jai rupejo paviešinti visuomenei informacija. Apie K. R. ji neturejo jokiu objektyviu duomenu, tai – jos subjektyvus isitikinimas. Atsakydama i nukentejusiojo K. R. klausimus liudytoja E. J. M. paaiškino, kad ji ne˛ino, kokius veiksmus K. R. atliko K. D. P. byloje, tai galima itaka, prašymas, itarta korupcija. Apie kitus du byla nagrinejusius teisejus spauda nieko neraše. Ji turi savo nuomone apie teismu sprendimus. Šiuo atveju buvo priimtas neteisingas sprendimas. Apie sprendimu teisinguma ji sprend˛ia vadovaudamasi logikos kriterijais, ji buna ne vienam teisme ir mato, kas vyksta teismuose, mato teisejo veida, iš bendravimo su teisiamaisiais gali nuspresti, koks bus priimtas sprendimas. Atsakydama i nukentejusiojo K. R. atstoves advokates L. Gui˛auskienes klausimus liudytoja E J. M. paaiškino, kad nei ji, nei A. U. nedalyvavo neviešame posedyje nagrinejant K. D. P. byla. Fraze, kad teismas fiksavo tai, kas paranku K. D. P., galima išskaityti pagal byla, del K. R. ji nieko negali pasakyti. Ji neturi duomenu, kad K. R. susitare su G. B., tai tik prielaidos. Ji mate byloje K. D. P. pasi˛adejimo originala, ši dokumenta rado Lietuvos Aukšciausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 metais sudaryta komisija, galbut saugumo pastate. Pasi˛adejimo originala nešiojosi su savimi B. G.. Komisija nutare kreiptis del teiseju K. R. ir G. B. todel, kad apie kitus teisejus nieko ne˛inojo. K. R. nepasiraše sprendimo K. D. P. byloje. Ji turi supratima apie tai, kad Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas turi ryšiu, bet konkreciai ju ivardinti negali. Jos mastymu, be korupciniu ryšiu nebutu tokio sprendimo, koks buvo priimtas K. D. P. byloje. Toki mastyma suformavo pati byla, jai nuo neteisybes tiesiog bloga budavo, ji buvo neviltyje. Ji nemano, kad K. R. itakojo skirtingus liudytoju parodymus, jos manymu, pagal prašyma galejo buti sudarytas teiseju modelis, pagal kuri K. D. P. buvo išteisinta. Liudytojais buvo parenkami tik K. D. P. reikalaujami KGB kadriniai darbuotojai, o kodel jie liudijo kitaip nei pirmiau – galbut itakojo Maskvos pensija.

Apklaustas teisiamajame posedyje liudytojas K. M. paaiškino, kad jis yra teisininkas, Nepriklausomybes metais dirbes ivairiose pareigose, nuo generalines prokuraturos iki Seimo kontrolieriaus. Jis generalineje prokuraturoje tardytoju dirbo iki 1994 m. rugsejo 3 d., po to dirbo Seimo nacionalinio saugumo komiteto patareju, Seimo kontrolieriumi, Seimo komisiju patareju, po to išejo i pensija. Jis ˛ino, kad A. U. yra liustracijos komisijos pirmininkas. Jis pats, dirbdamas generalineje prokuraturoje ir veliau, turejo leidima darbui su slapta informacija. Atsakydamas i kaltinamojo A. U. gynejo advokato N. Strazdo klausimus liudytojas K. M. paaiškino, kad jis nera pateikes A. U. jokiu faktu del galimo K. R. kyšininkavimo, taciau iš ˛iniasklaidos ˛ino, kas vyksta šiuo atveju, turi kai kurios med˛iagos, tai – jo rengta Seimo kontrolieriaus pa˛yma, Vaiku teisiu apsaugos tarnybos raštas ir Vilniaus apygardos teisme 1997 m. rugpjucio 26 d. priimtas teisejo K. R. sprendimas byloje, kuria reiktu ivardinti kaip prekybos vaikais byla. Atsakydamas i teismo klausima liudytojas K. M. paaiškino, kad bylos del vaiko pardavimo nebuvo, nes cia Lietuva. Vokietijoje rašyta, kad vaikas parduotas u˛ karve, televizoriu „Šilelis“ ir du paršiukus, taciau teismo sprendimo nera. Atsakydamas i nukentejusiojo K. R. klausimus liudytojas K. M. paaiškino, kad tame sprendime yra korupcijos esme, su sprendimu pasleptas visas klaninis korupcinis Švencioniu rajono pareigunu ryšys. Gavus iš Vokietijos informacija apie prekyba vaikais Lietuvoje, jis 2001 m. rugpjucio 3 d. suraše Seimo kontrolieriaus pa˛yma del ivaikinimo apskaitos vykdymo patikrinimo. Vaikas iš ligonines buvo išve˛tas i Vokietija. Baud˛iamoji byla nebuvo iškelta, teisejo K. R. 1997 m. rugpjucio 26 d. sprendimu buvo ivaikintas vaikas Vokietijos pilieciams, ir šis sprendimas u˛kirto kelia baud˛iamajai atsakomybei. Prieš einant liudyti i teisma jis su A. U. nekalbejo, bet apie byla ˛ino iš ˛iniasklaidos. Atsakydamas i nukentejusiojo atstoves advokates L. Gui˛auskienes klausimus liudytojas K. M. paaiškino, kad jei minetas sprendimas butu sa˛inangas, tei teismas nebutu leides ivaikinti vaiko, nes prekiauti vaikais nevalia. Jis neturi duomenu, kad K. R. u˛ ši sprendima sumoketa, bet galima manyti, kad greiciausiai sumoketa. Minetas teismo sprendimas nebuvo apskustas, nes Seimo kontrolieriai negali nagrineti teismu veiklos. Jie neturejo kito kelio, kaip tik pateikti prezidentui prašyma, kad pastarasis inicijuotu procesa, bet jiems net nebuvo atsakyta.

Apklaustas teisiamajame posedyje liudytojas V. J. paaiškino, kad su kaltinamuoju A. U. jis pa˛istamas daugiau kaip 20, galimai ir 30 metu. K. R. jis pa˛ista prasciau, bet irgi nema˛a laikotarpi. A. U. buvo specialistu ir ekspertu rengiant ivairius teises aktus, pakankamai nema˛ai su analitinio ir operatyvinio skyriaus darbuotojais. Jis nieko blogo negirdejo nei apie A. U., nei apie K. R., negirdejo, kad jie vienas kita butu šmei˛e, jo santykiai su šiais asmenimis buvo tik tarnybiniai. Jis pats STT pradejo dirbti nuo 1997 metu, tu metu bir˛elio 1 d. pradejo dirbti STT viršininko pavaduotoju, o darba baige 2004 m. spalio menesi, nes išejo i pensija. Nuo 2000 m. iki išejimo i pensija jis dirbo STT direktoriumi. Su A. U. jis bendravo pagal pareigas, pasitarimu metu informacijos su grifu „slaptai“ neaptarinejo. Neoficialiu susitikimu metu irgi nebuvo aptariama slapta informacija, buvo kalbama apie neislaptinta informacija. STT buvo analitinis skyrius, kuris gaudavo ivairius pareiškimus ir pranešimus, analizavo pranešimus apie korupcija, tikrindavo informacija, kuri budavo ˛iniasklaidoje. Viena tarnybos funkciju buvo ˛iniasklaidos pranešimu tikrinimas. Atsakydamas i teismo klausima liudytojas V. J. paaiškino, kad ant jo darbo stalo nebuvo informacijos apie K. R. kyšininkavima. Atsakydamas i nukentejusiojo K. R. atstoves advokates L. Gui˛auskienes klausimus liudytojas V. J. paaiškino, kad informacijos slaptumas priklause nuo to, iš kokiu šaltiniu informacija buvo gaunama. Jei buvo bendradarbiaujama slaptai, informacija budavo islaptinama. Jei pilietis neprašydavo islaptinimo, jo pareiškime išdestyta informacija pereidavo per daugybe darbuotoju, kol pasiekdavo tardymo (veliau – ikiteisminio tyrimo) skyriu. Jis asmeniškai informacijos apie K. R. neturejo. Jo darbo metu ant savo darbo stalo informacijos apie K. R. neturejo. I jo funkcijas iejo strateginis vadovavimas, o ne operatyvine veikla. Tarnyboje buvo operatyvinis skyrius, kuris turejo vadovus. Atsakydamas i nukentejusiojo K. R. klausimus liudytojas V. J. paaiškino, kad STT buvo gaunama informacija apie kyšininkavima apskritai. Iš prad˛iu, pirmaisiais metais, budavo apie 300 skundu, veliau skaicius išaugo iki 1 000 pranešimu. Kiek buvo gauta operatyvines med˛iagos, jis negali pasakyti. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek skundu budavo del teiseju. Taciau pagal visuomenes apklausas korupcija teismuose yra antroje vietoje, apklausose nuo 23 iki 47 procentu respondentu nurode teismus kaip korumpuotus. Nors jo paties nuomone, visuomenes apklausos neatitinka tikroves. STT buvo realizuotos kelios operatyvines med˛iagos del Kauno, Vilniaus teiseju. Apskritai, pagal vieneriu metu analize, pasitvirtindavo apie 70 procentu informacijos, kuri pasiekdavo teisma. Apie 10 procentu baigdavosi išteisinimu. Jei gauta informacija butu tiesiogiai susijusi su teisejo kyšio emimu, arba jis pats, arba jo pavaduotojas privalejo buti informuoti. Bet jei tai buvo tik kaip ˛iniasklaidos pranešimas, analize, jis galejo buti neiformuotas. STT darbuotojai vykde informacijos ˛iniasklaidoje analize. Jis nera gaves pranešimu apie plataus masto K. R. kyšininkavima. Jeigu apie tai buvo kokia spaudos informacija, A. U. galejo ja girdeti iš analitinio skyriaus ar iš operatyviniu darbuotoju. Jis to paneigti negaletu. Del to, ar galejo jo pavaduotojai teikti A. U. tokia informacija – jei tokia informacija buvo, A. U., kaip strategines analizes skyriaus vadovas, galejo girdeti ar matyti. Pirmaisiais metais atkurus Lietuvos Nepriklausomybe, ir slapta informacija buvo vieša, galima sakyti, net ant stulpu buvo klijuojama. Jei informacija apie K. R. butu buvusi ne kalbu lygyje, tai butu buvusi visomis teisinemis priemonemis patikrinta. Kai teisejai darydavo karjera, ir tokia informacija iš Prezidenturos u˛klausiama, atsakyma pasirašydavo jis arba jo pirmasis pavaduotojas. Tai buvo daroma po patikrinimo. Kartais su˛inodavo apie pareiguno paskyrima tik iš ˛iniasklaidos. Buvo vienas atvejis, bet ne del teisejo, kuomet jam teko skambinti tuometiniam premjerui ir klausti, kodel toks asmuo skiriamas i pareigas. Da˛niausiai, kai asmuo skiriamas i aukštas pareigas, i STT buvo kreipiamasi. Iš kitos puses, jie patys keldavo klausima, ar tikslinga kreiptis informacijos apie patikima, sa˛ininga, visiems ˛inoma ˛mogu, u˛imanti aukštas pareigas. Atsakydamas i kaltinamojo gynejo advokato R. Drakšo klausimus, liudytojas V. J. paaiškino, kad A. U. daug bendravo su analitinio skyriaus darbuotojais, vadovais. Jis dalyvavo rengiant istatymus, teises aktu projektus, bendravo oficialiai ir neoficialiai su vadovais. Pas juos nebuvo placiai toleruojamas informacijos aptarinejimas. Jei informacija butu atsiradusi analitiniame skyriuje ir butu buvusi neslapta, pokalbiu metu galejo kas nors nuslysti. Pilnai galima sakyti, kad ka nors A. U. galejo išgirsti iš STT darbuotoju. Analitinis, operatyvinis skyrius stebejo informacija ˛iniasklaidoje, viešojoje erdveje. Jis prisimena viena atveji, kai vieno skyriaus vadovu buvo norima skirti komisara, tuomet STT dar buvo prie VRM, buvo u˛klausta del galimai neigiamos informacijos ir gautas atsakymas, kad nerekomenduojama skirti. Jis paraše raporta ministrui ir papraše vadova leisti susipa˛inti su informacija, kurioje kaip informacijos šaltiniai buvo nurodyti du dienrašciai. Jis atsake ministrui, ir tokia informacija buvo pripa˛inta netinkama. Tokia informacija gali buti ir neslapta. Renkant informacija apie siekiancius eiti pareigas asmenis susirašinejama Korupcijos prevencijos istatymo nustatyta tvarka, pagal Vyriausybes nustatyta tvarka – daromi u˛klausimai daugeliui teisesaugos instituciju, del priklausomybes ligu, atskirais atvejais informacija gali buti siunciama u˛daru paštu Policijos departamentui ir Saugumo departamentui, neu˛daru paštu narkologiniam dispanseriui. Operatyvine informacija gali buti keiciamasi nustatyta tvarka slaptai. Tuo privalu keistis – institucija negali slepti nuo kitos institucijos turimos informacijos. Atsakydamas i kaltinamojo A. U. klausimus liudytojas V. J. paaiškino, kad jis mate A. U. kabinete vidaus reikalu ministerijoje seifa. Jo manymu, A. U., kaip strateginio analitinio skyriaus vadovas, galejo susipa˛inti ir pasirašyti informacija su grifu „slaptai“. A. U. dalyvaudavo pasitarimuose, kuriuose buvo kalbama apie prevencijos modelius, kaip geriau išaiškinti korupcijos atvejus tarp teiseju ir advokatu, buvo gaunami iš A. U. pasiulymai. Taip pat buvo svarstomi klausimai apie neteiseta turta, nes teiseju ir advokatu profesijos išskirtines, jie susije su teisingumo vykdymu. Atsakydamas i nukentejusiojo K. R. klausima liudytojas V. J. paaiškino, kad apie konkrecius ˛mones nebuvo kalbama. Jei buvo svarstoma, tai ne jo lymenyje. Gal buvo svarstoma su A. U., kaip su mokslininku, per mokymus. Ivairus svarstymai galimai buvo, bet ne del konkreciu atveju. Jie modeliavo situacijas, kur tik imanoma, naudojosi mokslininku nuomone. Atsakydamas i teismo klausima liudytojas V. J. paaiškino, kad vienu metu, dar po sovietmecio, priejima prie slaptos informacijos asmenys gaudavo tiesiogiai pagal u˛imamas pareigas. Jis pats turejo toki leidima, bet kiek laiko tai galiojo – ne˛ino. Atsakydamas i nukentejusiojo K. R. atstoves advokates L. Gui˛auskienes klausimus liudytojas V. J. paaiškino, kad pokalbiuose, kuriuose dalyvavo A. U., kalbu apie K. R. kyšininkavima, placiu, viešu diskusiju nebuvo. Su juo apie tai nebuvo kalbama.

Iš byloje esancios Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos ketvirtojo posed˛io 2009 m. baland˛io 23 d. stenogramos matyti, kad joje u˛rašyti tokie A. U. pasakyti ˛od˛iai: „Aš galiu pasakyti: ka aš galiu, ta padariau. Kreipiausi i prokuratura del dvieju teiseju, kurie išteisino K. P. nebendradarbiavus, patraukimo baud˛iamojon atsakomyben. Tai yra Seimo narys, kaip sakiau, K. R. (galiu pasakyti tiesiai šviesiai, kad STT seniai buvo duomenys ir del jo plataus kyšininkavimo) ir G. B.. G. B. apgavo senukus, nupirko buta u˛ 9 tukst., pardave u˛ 120 tukst. Lt. Pasinaudodamas savo teisine patirtimi, jis juos tiesiog apgavo. Po to, kai padare avarija, neprisipa˛ino, kad jis teisejas. Bedarbis. Tada Prezidentas ji atleido. Tokiu atveju yra gana daug. Aš galvoju, kad nors padus pakutenus tokiam Seimo nariui K. R., kuris sako, kad nieko ne˛ino apie K. D. P., nors jos partijoje buvo ir panašiai“ (t. 1, b. l. 5-8). Teisiamajame posedyje per˛iurejus mineto posed˛io vaizdo iraša, matyti, kad stenogramoje A. U. pasakyti ˛od˛iai u˛rašyti šiek tiek netiksliai. Pagal vaizdo iraša nustatyta, kad šioje pasisakymo vietoje A. U. kalbejo taip:„Aš galiu pasakyti,kad štai, ka aš galiu, tai padariau. Kreipiausi i prokuratura del dvieju teiseju, kurie išteisino P. nebendradarbiavus, patraukimo baud˛iamojon atsakomyben. Tai yra Seimo narys, ta ka aš ir sakiau, R., kur galiu pasakyti šviesiai tiesiai, duomenys senai budavo ir STT del jo kyšininkavimo plataus, ir B.. Tas B. apgavo senukus, nupirko buta u˛ 9 tukstancius, pardave u˛ 120 tukstanciu. Pasinaudodamas savo teisine patirtinimi, jis juos apgavo tiesiog. Po to, kai padare avarija, neprisipa˛ino, kad jis teisejas. Bedarbis. Tada Prezidentas ji jau atleido. Tai tokiu atveju gana daug yra. Ir aš galvoju, štai kad nors, kaip sakant, padus pakutenus tokiam R., Seimo nariui, kuris sako nieko ne˛inojes apie P., jos partijoje buves ir panašiai“. (Irašo 1.43.30 min.- 1.44.45 min.). Šie stenogramos ir irašo neatitikimai yra ne˛ymus ir iš esmes nekeicia kaltinimo faktiniu aplinkybiu.

Teismas, tenkindamas kaltinamojo ir jo gynejo prašyma, kreipesi i Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyba (STT) prašydamas teismui pranešti, ar STT laikotarpiu nuo šios istaigos isteigimo iki 2009 m. baland˛io 23 d. turejo istatymu nustatyta tvarka gautos informacijos (duomenu) apie galima K. R. nusikalstama veika. Jeigu tokios informacijos (duomenu) STT turejo, ar ši informacija (duomenys) puvo patikrtini Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo nustatyta tvarka ir, jei taip, ar ši informacija (duomenys) pasitvirtino ir koks del to buvo priimtas sprendimas. Iš Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo A. K. pasirašyto 2010-12-21 rašto Nr. 4-01-449 matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 17 straipsnio 5 dalimi, STT negali teikti prašomos informacijos (duomenu).

Motyvuojamoji dalis

Irodymu vertinimas ir teismo išvados

Pareikšti A. U. kaltinimai, atsi˛velgiant i ju faktines aplinkybes, gali buti grupuojami i kelias grupes. Pirma, tai A. U. pasakyti ˛od˛iai 2009 m. kovo 19 d. (privataus kaltinimo skunde nurodoma neteisinga šios spaudos konferencijos data – 2009 m. kovo 20 d.) Lietuvos Respublikos Seime vykusios spaudos konferencijos metu, antra, 2009 m. baland˛io 17 d. kreipimosi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura teiginiai, ir, trecia – A. U. pasisakymas 2009 m. baland˛io 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje. Del kaltinimo epizodu, susijusiu su V. S. 2009 m. kovo 19 d. straipsniu, 2009 m. kovo 19 d. LNK ˛iniu laida, 2009 m. kovo 19 d. „Lietuvos Ryto“ televizijos laida „Reporteris“ ir 2009 m. vasario 20 d. TV3 televizijos ˛iniu laida teismas pasisakys šiek tiek veliau.

Pirmiausia, teismas atkreipia demesi, kad byloje surinktais ir teisiamajame posedyje ištirtais irodymais nustatyta, kad spaudos konferencija, kurioje kaltinamasis A. U. kalbejo apie K. D. P. biografija ir nagrinetas bylas del jos galimo bendradarbiavimo su KGB, ir kurios metu pasake inkriminuojamus ˛od˛ius, vyko ne 2009 m. kovo 20 d., kaip teigiama privataus kaltinimo skunde, bet 2009 m. kovo 19 d. (tai, be kitu irodymu, vienareikšmiškai patvirtina 2009 m. kovo 19 d. LNK ir TV3 televiziju ˛iniu irašai, kuriuose rodoma vaizdo med˛iaga butent iš minetos spaudos konferencijos). Bylos teisminio nagrinejimo ribas nustatanciu Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsniu prasme leid˛ia byla nagrinejanciam teismui patikslinti kaltinima, jeigu tuo nepa˛eid˛iama kaltinamojo teise ˛inoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkreciu atveju teisingam baud˛iamojo istatymo pritaikymui svarbios faktines aplinkybes, patikslinant ivykio data, iš esmes nekeiciamos, juolab, kad kituose kaltinimo epizoduose, kur nurodyta teisinga spaudos konferencijos data (LNK, TV3 ˛iniu laidose ir „Lietuvos Ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“) iš dalies pateikiami 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijoje pasakyti kaltinamojo ˛od˛iai. Spaudos konferencijos datos patikslinimas nei išplecia kaltinimo apimties, nei ja siaurina. Todel teismas laiko, kad toks kaltinimo patikslinimas nuosprendyje nesuvar˛o kaltinamojo teises i gynyba.

Išsamiam bylos nagrinejimui ir teisingam baud˛iamojo istatymo pritaikymui, esant kaltinimams pagal BK 154 straipsnio 1 dali, 154 straipsnio 2 dali ir 155 straipsnio 1 dali, svarbu tiksliai nustatyti kaltinamojo pasakytus ˛od˛ius ir išanalizuoti bendra situacijos konteksta. Teisiamajame posedyje per˛iurejus 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos Lietuvos Respublikos Seime vaizdo iraša, matyti, kad privataus kaltinimo skunde kaltinamajam A. U. priskirtini ˛od˛iai išdestyti šiek tiek netiksliai. Šioje spaudos konferencijoje A. U. kalbejo taip: „teismas pradejo procesinius vienšališkus veiksmus – viskas, kas tinka P. labui, fiksuojama, kas netinka P. labui – nefiksuojama“ (irašo 15.53 – 16.08 min.), „matesi, kad pagal tos kolegijos darba eina atomazga, tai yra P. gali buti vel patvirtinama bendradarbiavusi su KGB“. Toliau A. U. šios spaudos konferencijos metu kalbejo, kad trumpai susirgus teisejai G., „teismo pirmininkas priima sprendima pakeisti G. pirmininkaujanciu teiseju B.“, pastarasis keicia bylos eiga, byla tampa nevieša (irašo 17-18 min.), „neviešumo funkcijos einant toliau aiškeja, tai yra pridengti teiseju veiksmus, darant veiksmus, kad byla butu nagrinejama pagal viena modeli, tai yra išteisinamaji bendradarbiavimo modeli“ (irašo 18.05-18.22 min.). Mineti kaltinimo patikslinimai faktiniu aplinkybiu iš esmes nekeicia. Irašo 21-a minute A. U. pirma karta pamini nukentejusiojo K. R. pavarde, kuomet praneša apie liustracijos komisijos priimtus sprendimus, iskaitant sprendima kreiptis i generaline prokuratura del „buvusiu teiseju R. ir B. veiksmu ivertinimo, nustatant, ar ju veika nera nusikalstama“. Be to, A. U. nurodo, kad „pagal bylos tyrimo, nagrinejimo eiga, mes matome, kad ten nera pakankamai švari, kaip sakant, eiga“. Irašo 31.52 min. A. U. pasisakyma pradeda komentuoti saleje esantis nukentejusysis K. R., kuris A. U. u˛duoda klausimus. A. U. pasako, kad „jus laviruojate teise kaip nešvariu irankiu. Aš jums sakau šviesiai, man geda jus matyti cia saleje, geda, kad jus tokius klausimus u˛duodat“, atsiprašau. (irašo 34.07 -34.18 min.). Dar po keliu minuciu A. U., toliau atsakydamas i K. R. klausimus ir pastabas, sako, kad „jums nereikejo gilintis i bylos med˛iaga, P. jusu, matyt, labai gra˛iai papraše su politiniu, kaip sakant, potekstu, kad ateity mes bendradarbiausim ir panašiai“ (irašo 37.12-37.24 min.). Vertinant, ar pareikšti kaltinimai pasitvirtino ar yra nepagristi, svarbi ne tik minetu A. U. pasisakymu, bet ir visos spaudos konferencijos analize, o taip pat kaltinamojo vieši pasisakymai anksciau, butent, 2009 m. vasario 20 d. TV3 ˛iniu laidoje, del ko šioje byloje kaltinamajam A. U. taip pat pareikštas kaltinimas.

Taigi, 2009 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios spaudos konferencijos tema, kaip matyti iš vaizdo iraše u˛fiksuoto pristatymo, yra „K. D. P. karjeros paslaptys“. Nera jokiu abejoniu, kad spaudos konferencijoje kalbama apie Asmenu, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos (liustracijos komisijos) veikla. Prad˛ioje pasisako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. A., kuris nurodo, kad klausimas liecia asmeni, kandidatuojanti i Lietuvos Respublikos Prezidento posta, atsirado papildomu duomenu, kuriuos komisija svarste ir prieme nauja sprendima. Toliau liustracijos komisijos pirmininkas A. U. pradeda savo pasisakyma, nurodo, kad nori glaustai pateikti visa istorija ir pristatyti situacija, kuri vyko nuo 1991 metu. A. U. analizuoja K. D. P. biografija, aptaria jos kelione i Brazilija ir kitus biografijos faktus. Irašo 8-a minute A. U. u˛simena apie K. D. P. byla Vilniaus apygardos teisme, o šia byla pradeda „trumpai charakterizuoti“ irašo 12-aja minute. Tolesni A. U. ˛od˛iai apie šios bylos (tai yra, Vilniaus apygardos teisme nagrinetos K. D. P. bylos Nr. 2²⁸ -358-2003) nagrinejima yra inkriminuoti kaltinime.

Nukentejusiojo K. R. teigimu, tokiais pasisakymais kaltinamasis A. U. ji apšmei˛e (tai yra, padare BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas) ir i˛eide (tai yra, padare BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika).

Pagal BK 154 straipsni šmei˛imas – tai paskleidimas apie kita ˛mogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios ji paniekinti ar pa˛eminti arba pakirsti pasitikejima juo. Buad˛iamoji atsakomybe u˛ šmei˛ima kyla asmeniui, paskleidusiam informacija, tai yra, perdavusiam ˛inias. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestine teiseju kolegija 2005 m. lapkricio 22 d. nutartyje yra konstatavusi, kad ˛inia yra informacija apie faktus ir ju duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, ivykius, grind˛iamus tiesa, kuria galima u˛tikrinti patikrinimo bei irodymo priemonemis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todel gali buti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Ju pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, idomius ar aktualius jo po˛iuri atspindincius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informacija ir gauti išvadas. Šios mastymo veiklos rezultatai gali buti ivairiu rušiu. Pirma, tai gali buti subjektyvus faktu ir duomenu vertinimas – nuomone. Ji negali buti per˛iurima ar paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, taciau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizes ar kitokiu budu kaip individualiu pastangu rezultatas gali buti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomones, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mastymo veikla, taciau savo pobud˛iu tai yra skirtingi dalykai. Nuomone turi vertinamaji, atspindimaji pobudi, o nauja informacija – konstatuojamaji pobudi, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobud˛io duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kasacine byla Nr. 2K-7-645/2005).

Vadinasi, esminis klausimas, svarstant kaltinamojo A. U. patraukimo baud˛iamojon atsakomyben klausima pagal BK 154 straipsni del jo pasisakymu 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos Lietuvos Respublikos Seime metu yra tai, ar jis paskleide tikroves neatitinkancia informacija apie nukentejusiji K. R.. Jei tokia informacija kaltinamasis A. U. paskleide, kitas irodinejimo etapas butu nustatyti, ar ši informacija galejo nukentejusiji K. R. paniekinti, pa˛eminti arba pakirsti pasitikejima juo. Šioje vietoje teismas atkreipia demesi, kad kaltinamajam A. U. inkriminuojami kaltinimo epizodai del 2009 m. kovo 19 d. LNK televizijos ˛iniu laidos, 2009 m. kovo 19 d. TV3 televizijos ˛iniu laidos, 2009 m. kovo 19 d. „Lietuvos Ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ ir V. S. 2009 m. kovo 19 d. straipsnio „Galiu galva deti ant ešafoto, kad K. P. bendradarbiavo su KGB“ tiesiogiai susije su A. U. tos pacios dienos spaudos konferencijoje pasakytais samprotavimais. Šiuose ˛iniasklaidos pranešimuose komentuojamos ar net tiesiogiai pateikiamos ištraukos (kaip, pavyzd˛iui, LNK ir TV3 televiziju ˛iniu laidose) iš minetos spaudos konferencijos. Neabejotina, kad šiu ˛iniasklaidos priemoniu pranešimu pirminis šaltinis yra 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijoje A. U. (ir ne tik jo, bet ir kito šioje konferencijoje dalyvavusio asmens) pasisakymai. Todel pastarieji kaltinimo epizodai yra pašalintini kaip pertekliniai. Kita vertus, jei butu nustatyta, kad A. U. minetos spaudos konferencijos metu šmei˛e ar i˛eide nukentejusiji K. R., i šiuos ˛iniasklaidos pranešimus butu atsi˛velgiama sprend˛iant civilinio ieškinio dyd˛io klausima.

Aiškinantis 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijoje išsakytu kaltinamojo A. U. pasisakymu pobudi ir tokiu pasisakymu tiksla, aptartinas kaltinamajam A. U. inkriminuojamas kaltinimo epizodas del 2009 m. vasario 20 d. TV3 televizijos ˛iniu laidos. Ši informacine laida buvo transliuojama likus menesiui laiko iki 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos. Minetoje laidoje A. U., duodamas interviu neivardintam ˛urnalistui, teigia, kad buvo duoti nurodymai VSD (valstybes saugumo departamento) darbo grupei ir jie iš Ypatingojo archyvo atve˛e liustracijos komisijai K. D. P. pasi˛adejimo bendradarbiauti su KGB originala. Toliau laidoje ˛urnalistas (ne A. U.) sako, kad nemalonumu gali sulaukti K. P. palanku sprendima priemes teisejas K. R., išrinktas i šios kadencijos Seima. Dar toliau laidoje ˛urnalistas komentuoja, kad K. R. prasidetu neramios dienos, o tuoj po šio pasakymo rodomas A. U., kuris sako, kad pa˛iurejus „kitu rakursu“, ˛urnalistui pasitikslinus, A. U. sako, kad del dokumento dingimo – kodel buvo dinges, o jis (reikia suprasti, K. D. P. pasi˛adejimo originalas) nebuvo dinges.

Kaltinamasis A. U. teisiamajame posedyje paaiškino, kad minetos 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos metu jis išsake liustracijos komisijos nariu nuomone (priešingos nuomones buvo vienintelis komisijos narys – P. R.) del sprendimo kreiptis i generaline prokuratura, siekiant išsiaškinti, ar K. R. ir kito tuometinio teisejo G. B. veiksmuose nera nusikalstamos veikos po˛ymiu, kuomet Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinejama K. D. P. byla. Kad liustracijos komisija prieme toki sprendima, patvirtina ir teisiamajame posedyje apklaustos liudytojos E. J. M. parodymai, galiausiai – komisijos pirmininko A. U. pasirašytas Asmenu, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarp˛inybines komisijos 2009-04-16 prašymas Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai (t. 1, b. l. 10-19). Tai, kad kaltinamasis A. U., kaip ir kiti liustracijos komisijos nariai, turi savo pozicija del K. D. P. biografijos, ir tokios pozicijos vieša išraiška, be jokios abejones, negali buti laikoma amoraliu ar neteisetu veiksmu, nes kaltinamasis A. U. šia pozicija pagrind˛ia tam tikrais faktiniais duomenimis, nors galbut, juos traktuoja šiek tiek savaip. Kitas dalykas yra tai, kaip kaltinamasis A. U. K. D. P. bylos nagrinejimo Vilniaus apygardos teisme kontekste vertina tuometinio Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininko K. R. veiksmus. Pirmiausia, aišku yra tai, kad K. R. minetos bylos nenagrinejo ir joje neprieme jokio sprendimo. Iš A. U. pasisakymo 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijoje analizes visiškai neaišku, kokiais motyvais paremtas komisijos sprendimas kreiptis i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura del K. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Iš kitos puses, A. U. pasisakymu minetoje spaudos konferencijoje analize taip pat leid˛ia teigti, kad jokiu teiginiu, kuriuose išdestytos ˛inios, apie nukentejusiji K. R., kaltinamasis A. U. taip pat nepateikia. Pa˛ymetina, kad isiteisejusiame Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro M. D. 2009-04-28 nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nurodoma, kad teigini, jog sprendima Vilniaus apygardos teisme nagrinetoje K. D. P. byloje itakojo neteisetas teiseju elgesys, skundo autorius grind˛ia ne faktais, o tik prielaidomis ir civilineje byloje tirtu aplinkybiu interpretacija, kuri neturi nieko bendro su faktinemis aplinkybemis (t. 1, b. l. 20-22). Taigi, teismas, išanalizaves kaltinamojo A. U. viešus pasisakymus 2009 m. vasario 20 d. TV3 ˛iniu laidoje ir 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos Lietuvos Respublikos Seime metu prieina prie išvados, kad A. U. apie nukentejusiji K. R. nenurode jokios, nei tikrove atitinkancios, nei tikroves neatitinkancios informacijos, kuria butu galima patikrinti irodinejimo priemonemis. Vienintele A. U. pateikta informacija apie K. R. minetos spaudos konferencijos metu yra ta, kad „teismo pirmininkas priima sprendima pakeisti G. pirmininkaujanciu teiseju B.“. Iš velesnio paties A. U. paaiškinimo tos pacios spaudos konferencijos metu matyti, kad teismo pirmininku jis laike nukentejusiji K. R., nors pastarasis tokiu pareigu neu˛eme. K. R. iš tikruju pagal pareigas paskyre K. D. P. byloje pirmininkaujanti teiseja G. B.. Kiti kaltinamojo A. U. pasisakymai minetos spaudos konferencijos metu susije su K. D. P. byla nagrinejusios teiseju kolegijos veiksmais, ir tiesiogiai nesiejami su nukentejusiuoju K. R.. Taigi, sprendimas kreiptis i prokuratura itariant K. R. nusikalstamu veiku padarymu priimtas neturint jokiu faktiniu duomenu. Apie toki sprendima spaudos konferencijoje kalbejo kaltinamasis A. U.. Pa˛ymetina, kad minetoje spaudos konferencijoje A. U. nesake, kad K. R. išteisino K. D. P., nors aptartose ˛iniasklaidos publikacijose ˛urnalistai, apibudindami K. R. tariamai atliktus veiksmus, vartoja išteisinimo savoka.

Iš Asmenu, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarp˛inybines komisijos 2009-04-16 prašymo Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai matyti, kad komisijos nuomone, civilineje byloje (Vilniaus apygardos teisme nagrinetoje K. D. P. byloje) priimti procesiniai pirmininkaujancio teisejo G. B. veiksmai ir Civiliniu bylu kolegijos pirmininko K. (prašyme nurodomas asmens vardas K.) R. priimti sprendimai, darantys poveiki bylos eigai ir sprendimo joje priemimui turi nusikaltimo po˛ymiu. Yra pagrindas manyti, Civiliniu bylu kolegijos pirmininkas K. R., pirmininkaujantis teisejas G. B. iš anksto nusikalstami sutare del 1992 m. Aukšciausiojo Teismo kolegijos sprendimo del K. D. P. bendradarbiavimo su KGB juridinio fakto paneigimo. Tam galejo buti pasirinktas nusikaltimu padarymo budas procesiniai imituojant teisinga procesa. Nusikaltimu padarymo budas procesiniai imituojant teisinga procesa civilineje byloje gali buti atskleid˛iamas per nusikalstamos veikos rengimasi daryti nusikaltima ir ji slepti. Pagal rengimosi ir slepimo po˛ymius toliau galima tiketinai nustatyti nusikaltimo padaryme dalyvavusius asmenis. Komisija mano, kad šiuo atveju, tirtini galimi minetu asmenu veikoje tarpusavyje konkuruojantys Lietuvos Respublikos BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniuose numatytu nusikaltimu po˛ymiai (t. 1, b. l. 10-19).

Kaip matyti, pastarajame prašyme prokuraturai daroma prielaida, taciau ji nepagrista jokiais faktiniais duomenimis. Teismu praktikoje laikoma, kad sa˛iningas asmens kreipimasis i valstybes institucijas del pa˛eistu teisiu ar interesu gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teises pa˛eidimus nera asmens garbe ir oruma ˛eminanciu ˛iniu paskleidimas. Kodel A. U., turedamas išskirtini teisininko išsilavinima ir ilgamete pedagogo aukštosiose mokyklose patirti, neturedamas jokiu faktiniu duomenu, nutare kreiptis i prokuratura del galimai K. R. padarytu nusikalstamu veiku, teisminio nagrinejimo metu nepavyko nustatyti. Taciau toks kreipimasis (ir pranešimas apie busima kreipimasi) nera šmei˛imo baud˛iamosios teises prasme dalyku, kadangi jei asmuo nesa˛iningai (melagingai) kaltina kita asmeni nusikaltimo padarymu, jis trauktinas atsakomyben ne pagal BK 154 straipsni, o pagal BK 236 straipsni, numatanti atsakomybe u˛ melaginga iskundima. Pastarasis straipsnis yra ne privataus, o viešo kaltinimo dalykas. Taigi, A. U. inkriminuojami pasisakymai 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos metu negali buti pagrindu jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tokiu pat budu negali buti kvalifikuojami ir kaltinamojo A. U. veiksmai, surašant ir pasirašant 2009 m. baland˛io 16 d. kreipimasi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura (Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje šis kreipimasis gautas 2009 m. baland˛io 17 d.).

Kaip mineta, nukentejusysis K. R. privataus kaltinimo skunde nurodo, kad anksciau aptartos spaudos konferencijos metu kaltinamasis A. U. ji ne tik apšmei˛e, bet ir i˛eide. BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybe tam, kas viešai veiksmu, ˛od˛iu ar raštu u˛gauliai pa˛emino ˛mogu. Analizuojant kaltinamojo A. U. pasisakyma 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijoje matyti, kad atsakydamas i nukentejusiojo K. R. klausimus jis pastarajam sako: jus laviruojate teise kaip nešvariu irankiu. Aš jums sakau šviesiai, man geda jus matyti cia saleje, geda, kad jus tokius klausimus u˛duodat, atsiprašau“ (irašo 34.07 -34.18 min.), bei „jums nereikejo gilintis i bylos med˛iaga, P. jusu, matyt, labai gra˛iai papraše su politiniu, kaip sakant, potekstu, kad ateity mes bendradarbiausim ir panašiai“ (irašo 37.12-37.24 min.). Teismo nuomone, nukentejusiojo K. R. privataus kaltinimo skunde suformuluotas kaltinimas, kad kaltinamasis A. U. nukentejusiji K. R. i˛eide, yra pagristas. Kaip jau teismas pasisake anksciau, faktiniu duomenu del galimai K. R. padarytos nusikalstamos veikos Vilniaus apygardos teisme nagrinejant K. D. P. byla kaltinamasis A. U. neturejo. Spaudos konferencijoje buves nukentejusysis K. R. del A. U. paviešinto busimo kreipimosi i generaline prokuratura, gaves galimybe u˛duoti klausimus, išreiške savo pozicija ir pagrista nepasitenkinima tokiais A. U. pareiškimais. Atsakydamas, kaltinamasis A. U. nukentejusiajam pasake minetus teiginius. Šie A. U. pasisakymai yra pernelyg abstraktus, kad juos butu galima patikrinti irodinejimo priemonemis ir nustatyti, kada ir kokiais atvejais nukentejusysis laviravo teise kaip nešvariu irankiu, bei, tikimybinio pobud˛io – kad K. D. P., matyt, papraše K. R. ka˛ko, ˛adedama ateityje bendradarbiauti, taciau be abejones, turintys neigiama atspalvi nukentejusiojo K. R. at˛vilgiu. Nukentejusysis pagristai teigia, kad taip kalbedamas, kaltinamasis A. U. ji pa˛emino tiek kaip ilgameti Vilniaus apygardos teismo teiseja ir šio teismo civiliniu bylu skyriaus pirmininka, tiek kaip dabartini Lietuvos Respublikos Seimo nari. Kiekvienam teisininkui, juo labiau, teisejui, svarbi nepriekaištinga reputacija ir geras vardas visuomeneje. Todel kaltinamojo A. U. mineti viešai, spaudos konferencijos metu, išsakyti ir veliau ivairiuose ˛iniasklaidos pranešimuose perteikti pasisakymai K. R. at˛vilgiu pastarajam sukele neigiamus pergyvenimus ir padare neturtine ˛ala. Vienas iš butinu BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytu po˛ymiu yra tai, kad nukentejusiojo pa˛eminimas turi buti u˛gaulus. Šis nusikaltimo sudeties po˛ymis paprastai suprantamas taip, kad i˛eid˛iantys veiksmai atliekami aiškiai prieštaraujant iprastoms elgesio taisyklems, morales reikalavimams ir kt. Be to, sprend˛iant, ar pa˛eminimas buvo u˛gaulus, labai svarbu atsi˛velgti i tai, kaip pats nukentejusysis vertina pasakytus ˛od˛ius. Šiuo atveju nukentejusysis K. R. nedviprasmiškai paaiškino, kad del kaltinamojo A. U. pasisakymo jis jautesi i˛eistas. Tai, kad kaltinamasis A. U. nukentejusiajam K. R. minetus ˛od˛ius pasake samoningai, turedamas ketinima sudaryti apie nukentejusiji neigiama spaudos konferencijoje dalyvavusiu ˛iniasklaidos atstovu ir kitu visuomenes nariu nuomone, patvirtina ne tik aptartu privataus kaltinimo skunde nurodytu A. U. teiginiu pobudis, bet ir kiti jo pasisakymai tiek 2009 m. vasario 20 d. TV3 ˛iniu laidoje (kurie buvo aptarti anksciau), tiek ir minetos spaudos konferencijos metu. Štai, prieš pat kalbedamas apie tai, kad K. D. P. galimai papraše K. R., A. U. viešai K. R. sako: „Jus ˛inojot, kad B. tikriausiai nelabai švarus yra ir jums gali u˛sakyma padaryt šviesiai tiesiai gerai, kaip jums reikia (šio pasisakymo prad˛ia irašo 37.03 min.). Šis teiginys nera inkriminuotas privataus kaltinimo skunde, todel teismas, budamas saistomas BPK 255 straipsnio nuostatu, negali išplesti kaltinimo, taciau toks viešas A. U. pasisakymas rodo, kad kaltinamasis sieke viešai pa˛eminti nukentejusiji K. R., nurodant, nors ir tikimybinio pobud˛io, taciau niekuo nepagristas ir K. R., kaip ilgameti teiseja, ˛eminancias aplinkybes. Taigi, teismas laiko irodyta, kad kaltinamojo A. U. veiksmuose yra visi butinieji BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo po˛ymiai.

Vertindamas kaltinamojo A. U. pasisakyma 2009 m. baland˛io 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje teismas pa˛ymi, kad išanalizavus vaizdo iraša, nekelia abejoniu tokie A. U. pasakyti ˛od˛iai: :„Aš galiu pasakyti, kad štai, ka aš galiu, tai padariau. Kreipiausi i prokuratura del dvieju teiseju, kurie išteisino P. nebendradarbiavus, patraukimo baud˛iamojon atsakomyben. Tai yra Seimo narys, ta ka aš ir sakiau, R., kur galiu pasakyti šviesiai tiesiai, duomenys senai budavo ir STT del jo kyšininkavimo plataus, ir B.. Tas B. apgavo senukus, nupirko buta u˛ 9 tukstancius, pardave u˛ 120 tukstanciu. Pasinaudodamas savo teisine patirtimi, jis juos apgavo tiesiog. Po to, kai padare avarija, neprisipa˛ino, kad jis teisejas. Bedarbis. Tada Prezidentas ji jau atleido. Tai tokiu atveju gana daug yra. Ir aš galvoju, štai kad nors, kaip sakant, padus pakutenus tokiam R., Seimo nariui, kuris sako nieko ne˛inojes apie P., jos partijoje buves ir panašiai“. (Irašo 1.43.30 min.- 1.44.45 min.). Tai – vientisas A. U. pasisakymo tekstas. Privataus kaltinimo skunde suformuluotame A. U. kaltinime praleista jo pasisakymo dalis apie G. B. (kaip jau teismas pa˛ymejo anksciau, neatitikimai tarp vaizdo irašo ir stenogramos yra neesminiai). Kaip matyti iš vaizdo irašo, 2009 m. baland˛io 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje A. U. perskaite pranešima, kuriame analizavo liustracijos proceso galimybes, liustracijos savoka, be kita ko, reikšdamas nepasitenkinima teismu panaikintais liustracijos komisijos sprendimais del asmenu pripa˛inimo bendradarbiavus su KGB. Pranešime A. U. taip pat skundesi advokatais, „daranciais iš juodo balta ir nevisada legaliais budais“ (irašo 21-22 min.), minejo ir K. D. P. byla, taciau neištare K. R. pavardes. Tiek iš paties A. U., tiek iš kito pranešejo – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. A. pranešimo matyti, kad posedyje gvildenami ivairus liustracijos proceso aspektai, posed˛io dalyviai pranešejams ir kitiems dalyvaujantiems asmenims (pavyzd˛iui, valstybes saugumo departamento atstovui) u˛duoda su tuo susijusius klausimus. Be jokios abejones, tiek A. U., tiek kiti posed˛io dalyviai turejo ir turi teise nevar˛omai analizuoti ir komentuoti liustracija reglamentuojancius teises aktus, ju tobulinimo galimybe, kritikuoti valstybines vald˛ios institucijos (tarp ju – ir teismu) priimtus sprendimus, neper˛engiant Konstitucijoje nustatytu laisves reikšti isitikinimus ir skleisti informacija ribu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstataves, kad Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisve reikšti isitikinimus ir skleisti informacija nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautines, rasines ar socialines neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmei˛tu bei dezinformacija, reiškia, jog draudimas skleisti mineto turinio informacija yra absoliutus. Taigi konstitucine informacijos laisves samprata neapima konstitucines vertybes iš esmes paneigiancios tariamos laisves atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pa˛iuras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautine, rasine, religine ar socialine neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmei˛iami arba kitaip dezinformuojama visuomene ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. ir 2005 m. rugsejo 19 d. nutarimai). Kaltinamojo A. U. pasisakymo analize, ja vertinant tiek atskirai, tiek viso mineto 2009 m. baland˛io 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posed˛io kontekste, leid˛ia teigti, kad šiame posedyje apskritai nebuvo kalbama apie K. R.. Atsakydamas i viena iš klausimu, A. U. pasako privataus kaltinimo skunde inkriminuojamus teiginius „Aš galiu pasakyti, kad štai, ka aš galiu, tai padariau (...)“. Dalyje šio pasisakymo kalbama apie liustracijos komisijos sprendima kreiptis i prokuratura del K. R. ir G. B. patraukimo baud˛iamojon atsakomyben, taciau ši karta, skirtingai nuo 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos, A. U. tokio sprendimo autoryste prisiima sau, be to, velgi, skirtingai nei minetoje spaudos konferencijoje, A. U. pasako tikroves neatitinkancia informacija, kad K. R. išteisino P. nebendradarbiavus. Tai, kad tokio fakto nebuvo (tai yra, fakto, kad K. R. išteisino K. D. P.) irodo aplinkybe, kad K. D. P. bylos nei Vilniaus apygardos teisme, nei Lietuvos Aukšciausiajame Teisme K. R. nenagrinejo, ir ši aplinkybe kaltinamajam A. U. buvo ˛inoma (akivaizdu, kad jis buvo išsamiai susipa˛ines su K. D. P. bylomis). Savoka „išteisinti“ teisineje literaturoje ir teisininku diskusijose paprastai vartojama kalbant apie asmens išteisinima del pareikšto baud˛iamojo kaltinimo (koks K. D. P. niekada nebuvo pareikštas), taciau gali buti pavartota ir bendrine prasme. Did˛iojo lietuviu kalbos ˛odyno elektronineje versijoje http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp. ˛od˛io „išteisinti“ reikšme yra ir „irodyti esant teisu, laikyti nekaltu, apginti“. Taigi, vartodamas ˛odi „išteisinti“ pastaraja reikšme, A. U. taip pat yra neteisus, nes nera jokiu faktiniu duomenu, kad K. R. kaip nors itakojo ar pats prieme sprendima K. D. P. byloje. Todel, teismo nuomone, nors 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje kaltinamasis A. U. kalbejo apie realiai ivykusi fakta – liustracijos komisijos kreipimasi i prokuratura del K. R. ir G. B. galimai padarytu nusikalstamu veiku, taciau ši fakta interpretavo savaip, posed˛io dalyviams paskleisdamas ˛inomai neteisinga informacija, kad nukentejusysis K. R. kartu su G. B. išteisino K. D. P. nebendradarbiavus (situacijos kontekstas vienareikšmiškai pasako, kad kalbama apie galima K. D. P. bendradarbiavima su okupacines vald˛ios slaptaja tarnyba – KGB). Velesni A. U. pasisakymai šio posed˛io metu – butent, kad jis galvoja, kad nors padus pakutenus „tokiam R., Seimo nariui“, o taip pat jau anksciau aptarti A. U. pasisakymai 2009 m. kovo 19 d. spaudos konferencijos metu, rodo, kad kaltinamasis del nenustatytu prie˛asciu buvo nepatenkintas nukentejusiuoju K. R. ir skleide apie pastaraji nepagristas prielaidas ir ˛inias, nukentejusiji i˛eidinejo. Šie objektyviai nustatyti kaltinamojo A. U. veiksmai rodo, kad jis veike tiesiogine tycia. Svarstydamas, ar minetas teiginys – kreipiausi i prokuratura del dvieju teiseju, kurie išteisino P. nebendradarbiavus, patraukimo baud˛iamojon atsakomyben. Tai yra Seimo narys, ta ka aš ir sakiau, R., kur galiu pasakyti šviesiai tiesiai, duomenys senai budavo ir STT del jo kyšininkavimo plataus, ir B., toje dalyje, kur A. U. kalba apie tai, kad K. R. išteisino K. D. P., gali sukelti BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius – tai yra, gali nukentejusiji paniekinti ar pa˛eminti arba pakirsti pasitikejima juo, teismas pa˛ymi, kad šiuo konkreciu atveju ši tikroves neatitinkanti informacija buvo paskelbta itin neigiamame nukentejusiajam K. R. kontekste, kalbant apie kita galimai susikompromitavusi teiseja ir netgi paties K. R. plataus masto kyšininkavima. Todel teismas laiko, kad pastaroji informacija galejo sukelti nukentejusiajam K. R. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius ir juos sukele.

Kita šio A. U. pasisakymo dalis tai yra Seimo narys, ta ka aš ir sakiau, R., kur galiu pasakyti šviesiai tiesiai, duomenys senai budavo ir STT del jo kyšininkavimo plataus , kur A. U. kalba apie Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyboje buvusius duomenis apie platu K. R. kyšininkavima, teismo vertinimu, taip pat yra informacija, o ne kaltinamojo nuomone ar tikimybinio pobud˛io prielaida.

Teisiamajame posedyje kaltinamojo A. U. gynejas advokatas R. Drakšas pateike prof. habil. dr. L. K. pasirašyta dokumenta, pavadinta „Ekspertine išvada“. Joje pateikti atsakymai i gynejo R. Drakšo pateiktus klausimus: 1) ar 2009 m. kovo 20 d. vykusios spaudos konferencijos ir 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes posedyje A. U. išdestytos mintys bei teiginiai apie K. (išvadoje nurodytas toks asmens vardas) R. gali buti laikomi kaip jo nuomones išraiška apie vieša asmeni? Ar minetuose renginiuose išsakytos mintys bei teiginiai turi buti laikomi kaip nauju faktu atskleidimas? 2) Ar 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes posedyje A. U. išsakyta mintis: „Tai yra Seimo narys, kaip sakiau, K. R. (galiu pasakyti tiesiai šviesiai, kad STT seniai buvo duomenys ir del jo plataus kyšininkavimo) ir G. B.“ gali buti vertinama kaip K. R. ivardijimas kyšininku? „Ekspertineje išvadoje“ nurodoma, kad tyrimo atlikimui gautas 2009 m. kovo 20 d. Seime vykusios spaudos konferencijos vaizdo irašas; 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes posed˛io vaizdo irašas; 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes posed˛io vaizdo irašo dalis iššifruoto teksto (susijusi su advokato pateiktais klausimais, kur A. U. šneka apie K. R.).; K. R. skundo Vilniaus m. 2 apylinkes teismui kopija. Toliau „ekspertineje išvadoje“ nurodoma, kad siekiant atsakyti i advokato R. Drakšo pateiktus klausimus buvo atliktas lingvistinis garsinio ir rašytinio teksto, susieto su vaizdu, tyrimas, taikant tuos semantikos, teksto stilistikos ir komunikavimo tyrimo metodus, kuriais paprastai naudojamasi tiriant teksto lingvistikos ir leksines semantikos objektus. I pirma klausima pateikiamas atsakymas, kad nauju, niekam ne˛inomu faktu šiuose irašuose A. U. neatskleide, jis pareiške savo nuomone visu pirma del Liustracijos komisijos priimto nutarimo ir kitais su tuo susijusiais klausimais apie vieša asmeni K. R.. I antra klausima pateikiamas atsakymas, kad išnagrinejus pateikta med˛iaga darytina išvada, kad A. U. tiesiogiai neivardijo K. R. kyšininku. Jis išreiške savo nuomone apie kitu skleid˛iamas ˛inias apie K. R. (t. 2, b. l. 41-53). Su pastaraja išvados dalimi teismas negali sutikti. Ši išvada minetame dokumente argumentuojama tuo, kad „A. U. nera STT atstovas, joje nedirbo ir nedirba. Taigi A. U. šiuo pasakymu pateike savo nuomone apie kitu skleid˛iamas ˛inias“ („ekspertines išvados“ 12 lapas). Taciau visa pareikšto kaltinimo esme ir yra ta, kad A. U., neturedamas savo teigini pagrind˛ianciu irodymu, viešai pasako, kad STT budavo duomenys del plataus masto K. R. kyšininkavimo. Kodel minetoje „ekspertineje išvadoje“ teigiama, kad tokias ˛inias skleid˛ia ka˛kas kitas, o ne A. U., neaišku. Tokia išvada logiškai neišplaukia iš A. U. pasisakymo analizes. Be to, mineto dokumento, pavadinto „ekspertine išvada“ teismas negali laikyti nei specialisto išvada, nei ekspertizes aktu, nei privataus eksperto konsultacine išvada, kadangi šis dokumentas neatitinka elementariu tokiems dokumentams keliamu reikalavimu – nei BPK 88 straipsnio reikalavimu, keliamu ekspertizes aktui, nei BPK 90 straipsnio reikalavimu, keliamu specialisto išvadai, „ekspertine išvada“ daves asmuo neispetas del baud˛iamosios atsakomybes pagal BK 235 straipsni u˛ neteisingos išvados pateikima. Baud˛iamojo proceso istatymas nenumato išsamaus irodymu šaltiniu sarašo, taciau, sutinkamai su BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprend˛ia teismas. Pamineti dokumento, pavadinto „ekspertine išvada“ formos ir turinio trukumai savaime nedaro šio dokumento neleistinu irodymu, taciau ma˛ina jo teiginiu patikimuma. Be to, kaip teismas pasisake, dalyje del A. U. pasisakymo apie STT buvusius duomenis apie platu K. R. kyšininkavima, šio dokumento išvados yra prieštaringos ir nepagristos.

Tikrindamas, ar A. U. 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje paskleista informacija, kad STT seniai budavo duomenys del plataus K. R. kyšininkavimo, atitinka tikrove, teismas emesi ivairiu irodinejimo priemoniu, bet ne viena iš ju nepatvirtino, kad STT turejo tokiu duomenu apie nukentejusiji K. R.. Baud˛iamajame procese, skirtingai nei civiliniame procese, kaltinamasis neturi pareigos irodyti savo nekaltuma. Civiliniame procese tai, kad duomenys atitinka tikrove, turi irodyti šiuos duomenis paskleides asmuo. Nukentejusiojo (privataus kaltintojo) galimybes irodyti kaltinamojo paskleistu teiginiu tikruma (netikruma) yra ribotos, ypac tuomet, kai kaltinamasis paskleid˛ia tokia informacija, kuri priskirtina prie valstybes paslapti sudaranciu ˛iniu. Taciau asmuo (tai yra, kaltinamasis baud˛iamojoje byloje ar atsakovas civiliniame procese) negali viešai skleisti kita asmeni kompromituojancios informacijos, pateikdamas ja kaip tikrai egzistuojancia, jeigu jis nera isitikines savo teiginio tiesa. 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje kaltinamojo A. U. pasakytas teiginys apie tai, kad Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyboje seniai buvo duomenu apie platu nukentejusiojo K. R. kyšininkavima, nebuvo išprovokuotas posed˛io dalyviu, kaip mineta, jokios kalbos ar diskusiju apie K. R. šio posed˛io metu nebuvo. Kaltinamasis A. U. vel, kaip ir ankstesniais atvejais, be jokios aiškios prie˛asties negiamai apibudino nukentejusiji K. R.. Tai rodo, kad jis veike tycia. ˇinia, kad Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyboje, tai yra, valstybes teisesaugos istaigoje, atskleid˛iancioje ir tiriancioje korupcinio pobud˛io nusikalstamas veikas, buvo duomenu apie platu K. R. kyšininkavima, pati savaime labai neigiamai apibudina nukentejusiji, o tokia tikroves neatitinkanti ˛inia, paskleista tarp komisijos posedyje dalyvavusiu Seimo nariu, Pasaulio lietuviu bendruomenes atstovu, ˛iniasklaidos atstovu ir kitu asmenu, ypatingai paniekino, pa˛emino nukentejusiji ir galejo pakirsti bei pakirto pasitikejima juo. Kaltinamasis A. U. teige, kad tokia nukentejusiji K. R. kompromituojancia informacija jis ˛inojo iš ivairiu spaudos publikaciju, iš pokalbiu su neivardintais STT darbuotojais, pagal savo tarnybines pareigas. Teismo posedyje apklaustas kaip liudytojas buves STT direktorius V. J. paneige turejes kokios nors informacijos apie nukentejusiojo K. R. kyšininkavima, tokios informacijos nepateike ir teismo posedyje apklausti liudytojai K. M. ir E. J. M.. Kitu asmenu, galimai jam suteikusiu tokia informacija, kaltinamasis A. U. nenurode. Tokios informacijos nepateike ir Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyba. Nukentejusysis K. R. neteistas, administracine tvarka nebaustas, itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu ˛inybiniame registre apie Lietuvos Respublikoje pradeta ikiteismini tyrima ar kaltinima privataus kaltinimo byloje K. R. duomenu nera (t. 1, b. l. 54). Irodinejimo procesas negali buti begalinis, išnaudojus visas galimybes patikrinti kaltinamojo teiginio tikruma, pastaraji patvirtinanciu duomenu negauta. Be to, kaip mineta, kaltinamasis kita asmeni ˛eminancia informacija gali skleisti tik tuomet, jei jis yra isitikines jos tikrumu. Šiuo atveju, netgi tikint kaltinamojo A. U. parodymais, matyti, kad jis apie tokios K. R. kompromituojancios informacijos buvima tik spejo, remesi prielaidomis, kurios nepagristos. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo versija, kad K. R. kompromituojancios spaudos publikacijos patvirtina A. U. teiginio tikruma. Visu pirma, 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje kaltinamasis A. U. nesireme ˛iniasklaidos publikacijomis, o nurode nauja, iki tol viešai ne˛inoma aplinkybe – kad, butent STT turejo duomenu apie platu K. R. kyšininkavima. Vadinasi, negalima laikyti, kad kaltinamasis A. U. tik interpretavo jau ˛inomas aplinkybes. Teisiamajame posedyje išnagrinetu aplinkybiu visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. U. pats sukure išgalvota aplinkybe apie STT turetus duomenis apie platu K. R. kyšininkavima. Pa˛ymetina, kad teisiamajame posedyje kaltinamojo parodymai ivairavo nuo pamastymu apie tai, kad STT del K. R. išejimo i pensija turimos informacijos nerealizavo iki to, kad A. U. neturejo duomenu apie K. R. kyšininkavima. Todel teismas laiko, kad kaltinamojo A. U. veiksmai atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltima.

Apibendrindamas kaltinamojo veiksmu juridine kvalifikacija, teismas konstatuoja, kad 2009 m. baland˛io 23 d. Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje kaltinamojo A. U. veiksmai paskleid˛iant tikroves neatitinkancia informacija apie tai, kad nukentejusysis K. R. išteisino K. D. P. ir apie tai, kad Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyboje seniai buvo duomenys apie platu nukentejusiojo K. R. kyšininkavima, kvalifikuotini pagal viena baud˛iamojo istatymo straipsni – Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dali.

Kaltinamojo A. U. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. U. bausme, atsi˛velgia i padarytu nusikaltimu pobudi ir pavojingumo laipsni (kaltinamasis padare du nesunkius nusikaltimus, kurie tarpusavyje sudaro realiaja nusikalstamu veiku sutapti), kaltes forma ir ruši (kaltinamasis veike tiesiogine tycia), kaltininko asmenybe (kaltinamasis neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka), kitas bausmes skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiu aplinkybiu visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmes paskirtis bus pasiekta paskyrus švelniausia istatymo sankcijoje numatyta bausme – bauda, savo dyd˛iu artima minimumui.

Šioje baud˛iamojoje byloje civilini ieškini del 100 000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo pareiške nukentejusysis K. R.. Teismas laiko, kad šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines ˛alos, turi teise baud˛iamajame procese pareikšti kaltinamajam ar u˛ jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Pagal BPK 113 straipsni, civilinis ieškinys, pareikštas baud˛iamojoje byloje, irodinejamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinejant civilini ieškini baud˛iamojoje byloje kyla klausimu, kuriu šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baud˛iamojo proceso normoms.

Pagal CK 6.250 straipsni neturtine ˛ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pa˛eminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu suma˛ejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine ˛ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais. Nustatydamas neturtines ˛alos dydi, teismas atsi˛velgia i jos pasekmes, šia ˛ala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines ˛alos dydi bei kitas, turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sa˛iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. U. viešai Lietuvos Respublikos Seime surengtoje spaudos konferencijoje nukentejusiji K. R. i˛eide bei Seimo ir Pasaulio lietuviu bendruomenes komisijos posedyje nukentejusiji K. R. apšmei˛e. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Viešas K. R. i˛eidimas ir, ypac, tikroves neatitinkanciu ˛iniu paskleidimas apie nukentejusiji K. R. pastarajam sukele neigiamus išgyvenimus, psichologini diskomforta. Kaltinamasis faktiškai savo veiksmais sumenkino visa K. R., kaip buvusio ilgamecio teisejo, karjera ir reputacija, apibudindamas nukentejusiji kaip teiseja, kurio buvo prašoma ivykdyti proceso dalyviu u˛sakymus, ir kuris tuos u˛sakymus ivykdydavo, pasitelkes kita teiseja. Kaltinamasis paskleide tikroves neatitinkancias ˛inias, kad tiesiogiai korupcines veikas atskleid˛iancioje ir tiriancioje valstybes institucijoje – Lietuvos Respublikos specialiuju tyrimu tarnyboje seniai buvo duomenys del plataus K. R. kyšininkavimo. Taigi, kaltinamasis A. U. paniekino ir pa˛emino nukentejusiji K. R., priverte visuomene suabejoti nukentejusiojo padorumu, sa˛iningumu ir pakirto pasitikejima juo, kaip dabartiniu Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

Todel šios pasekmes nukentejusiojo reputacijai ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtine ˛ala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtines ˛alos dydi, atsi˛velgiama i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Kaltinamasis A. U. padare dvi tycines, taciau nesunkias nuskalstamas veikas, jo turtine padetis atsi˛velgiant i turima turta ir gaunamas pajamas, negali buti apibudinama kaip sunki, kaltinamasis, nors yra vyresnio am˛iaus, taciau dirba vadovaujanti ir pedagogini darba (duomenys neskelbtini), u˛sima moksline veikla. Teismu praktikoje u˛ nesunku nusikaltima paprastai nustatoma ˛ymiai ma˛esnio dyd˛io neturtine ˛ala, negu prašo nukentejusysis. Šiuo atveju, atsi˛velgiant i anksciau išdestytas aplinkybes, i tai, kad kaltinamasis padare du nesunkius nusikaltimus, nukentejusiji pa˛emino viešai, daugelio ˛moniu, viso pasaulio lietuviu bendruomenes atstovu akivaizdoje, taip pat teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 100 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei ˛alai yra ma˛intinas ir nustato nukentejusiajam priteistinos neturtines ˛alos dydi – 15 000 Lt.

Atsi˛velgiant i tai, kad šiuo nuosprend˛iu nustatytas atlygintinos neturtines ˛alos dydis yra ˛ymiai ma˛esnis, negu praše nukentejusysis, bei i tai, kad daugiau nei vienerius metus trukusio teisminio nagrinejimo metu nenustatyta, kad kaltinamasis ketintu vengti vykdyti teismo sprendima, procesine prievartos priemone – laikinas nuosavybes teises apribojimas i kaltinamojo A. U. turta – ½ buto, esancio (duomenys neskelbtini), nuosprend˛iui isiteisejus – panaikintina.

Nukentejusiojo prašymas iš kaltinamojo išieškoti jo turetas išlaidas (pinigu priemimo kvitas patvirtina, kad u˛ atstovavima byloje ir procesiniu dokumentu surašyma advokatei Loretai Gui˛auskienei sumoketa 500 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmoketi, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. U. pripa˛inti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 20 MGL dyd˛io (2 600 Lt) bauda.

A. U. pripa˛inti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 20 MGL dyd˛io (2 600 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir galutine subendrinta bausme A. U. paskirti 30 MGL dyd˛io (3 900 Lt) bauda.

Priteisti iš A. U. nukentejusiajam K. R. 15 000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtines ˛alos atlyginimui.

Priteisti iš A. U. nukentejusiojo K. R. naudai 500 Lt išlaidu advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi.

Laikina nuosavybes teises apribojima A. U. turtui: ½ buto, esancio (duomenys neskelbtini) iki nuosprend˛io isiteisejimo palikti nepakeista, nuosprend˛iui isiteisejus – panaikinti.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti – keturis kompaktinius diskus su vaizdo irašais, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma.