Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-462/2010

Teisėjas Saulius Putrius Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.1.3.1.;

2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.3.

2010 m. balandžio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. O. bei asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, B. O. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo B. O. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Iš B. O. V. O. priteisti 300 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt proceso išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

B. O. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl mažareikšmiškumo, dėl to, kad smurtaudama nežymiai sužalojo kitą žmogų :

2008 m. rusėjo 24 d., apie 18 val., bute, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu, iš asmeninių paskatų, tyčia rankų pirštais nubrozdindama V. O. odą dešinėje kaklo pusėje, jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Anot V. O., nors teismas ir pripažino B. O. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., tačiau ji pati iš esmės visą laiką kaltę neigė, dėl padarytos veikos nesigaili, nagrinėjant bylą ji grasino jam (V. O.) padegti namą, siuntė grasinančio turinio SMS žinutes.

Nukentėjusiojo manymu, negalima sutikti su teismo vertinimo kriterijumi pripažįstant B. O. veiką mažareikšmiška, atsižvelgiant ir į tai, jog tuoj po to B. O. pati V. O. buvo sumušta ir šios aplinkybės konstatuotos jau įsiteisėjusiame nuosprendyje.

Apelianto manymu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ji į teismą kreipėsi po sužalojimo padarymo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams. Ir tai leidžia teigti, jog teismui skundas paduotas siekiant sudaryti sau palankesnes sąlygas santuokos nutraukimo byloje.

Be to, V. O. įsitikinimu, vertinant neturtinės žalos dydį teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, jog B. O. savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nesigaili. O jis dėl patirtų sužalojimų patyrė didelių nepatogumų, negalėjo įsidarbinti, reikėjo kreiptis į psichoterapeutą, buvo reikalingas gydymas, todėl mano, jog 10000 Lt neturtinė žala nėra aiškiai per didelė.

Baudžiamojoje byloje taip pat buvo gautas B. O. gynėjos advokatės S. Baracevičienės atsiliepimas į nukentėjusiojo V. O. apeliacinį skundą, kuriame prašo nukentėjusiojo V. O. apeliacinį skundą atmesti, o jos ginamosios B. O. apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad nukentėjusiojo deklaruojamų nubrozdinimų dislokacijos vieta, nurodyta pareiškime dėl privataus kaltinimo, nesutampa su sužalojimų vieta, nurodyta medicininėje pažymoje. Todėl šie įrodymai byloje turėjo būti vertinami kritiškai, nes objektyvių įrodymų, jog V. O. lankėsi medicininėje pažymoje nurodytu laiku, į bylą pateikta nėra.

Teismo posėdyje asmuo, kuriam byla nutraukta, B. O. ir jos gynėja prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo V. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. O. atstovas advokatas R. Kairys prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, o asmens, kurio byla nutraukta, B. O. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Asmens, kuriam byla nutraukta, B. O. apeliacinis skundas tenkintinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. , 329 str. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str., B. O. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., pripažino mažareikšme, ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo iš esmės tuo, kad B. O. padaryta žala yra nežymi.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad B. O. veika formaliai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., sudėties pažymius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai B. O. padarytą veiką pripažino mažareikšme ir dėl to atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl teismo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. Teismas nuosprendį turi pagrįsti įrodymais, kuriuos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Jeigu byloje yra prieštaringų įrodymų, svarbu į tai atkreipti dėmesį ir prieš vertinant įrodymus bei vienais iš jų grindžiant nuosprendį imtis priemonių prieštaravimams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo V. O., liudytojos L. J. parodymais bei juos atitinkančiu objektyviu įrodymu – specialisto išvada, medicininiais dokumentais bei teismo medicinos eksperto paaiškinimais. Asmens, kuriam byla nutraukta, B. O. parodymus, kad ji jokio smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, teismas atmetė, nurodydamas, jog B. O. į susiklosčiusią konfliktinę situaciją sureagavo neadekvačiai ir vienu rankos mostu padarė nukentėjusiajam nubrozdinimus ant kaklo.

Apeliacinio teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais buvo grindžiama asmens, kuriam byla nutraukta, B. O. formalus veikimo atitikimas baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymiams. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nukentėjusiojo V. O. ir nurodytos liudytojos parodymų vertinimu sutikti negalima. Kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo parodymai kelia abejonių dėl jų teisingumo ir patikimumo, kadangi jis skirtingai aiškina įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nekentėjusysis V. O. nurodė, kad 2008-09-24, tai yra įvykio dieną, atvykę policijos pareigūnai galėjo nematyti nubrozdinimų ant kaklo, kadangi buvo apsivilkęs striukę, o pats sužalojimus pastebėjo po konflikto, kai parėjęs namo nusivilko striukę. Šie V. O. parodymai tik patvirtina faktą, kad konflikto metu jam padaryti odos nubrozdinimai buvo mažai matomi ir nukentėjusysis skausmo dėl jų nejautė. Tačiau tos pačios teismo apklausos metu nukentėjusysis V. O. duoda visai priešingus parodymus teigdamas, kad 2009-09-29 (praėjus 5 dienoms po įvykio) negalėjo vykti į pokalbį su darbdaviu, kadangi buvo nepatogu, nes buvo matyti aiškūs odos nubrozdinimai ant kaklo, o dėl sužalojimo nors ir buvo darbingas, tačiau jam skaudėjo (b. l. 70–71). Neaišku, kaip odos nubrozdinimai, kurie įvykio dieną buvo mažai matomi ir dėl kurių nukentėjusysis skausmo nejautė, praėjus penkioms dienoms po įvykio tapo akivaizdūs, o nukentėjusysis dėl jų pradėjo jausti ir skausmą.

Pažymėtina, kad kilusio šeimyninio konflikto metu nukentėjusysis V. O. pavartojo fizinį smurtą prieš B. O.. Tai konstatuota jau įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis V. O. į šeimos gydytoją kreipėsi tik praėjus penkioms dienoms po įvykio, t. y. 2008-09-29. Gydytoja L. J. išrašė VĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro medicininį dokumentą, kuriame užfiksavo sužalojimus – odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje. Teisiamojo posėdžio apklausos metu liudytoja L. J. neneigė, kad pas ją buvo atvykęs nukentėjusysis V. O., tačiau negalėjo pagrįsti, kokiu pagrindu išrašė medicininį dokumentą nukentėjusiajam. Šį gydytojos L. J. išrašytą medicininį dokumentą paneigia byloje esantis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, kad Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenimis, V. O. nuo 2008-09-24 iki 2008-10-05 į Klaipėdos ir Tauragės apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, nesikreipė ir jose gydomas nebuvo. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo V. O. kreipimąsi ir gydymąsi sveikatos priežiūros įstaigose, nėra. Nėra ir kitų įvykio liudytojų, patvirtinančių V. O. ir jam palankius parodymus davusios liudytojos L. J. parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų A. O. ir R. J. parodymais, kadangi šie asmenys yra susiję su nukentėjusiuoju V. O. artimais giminystės ir draugystės ryšiais, kadangi liudytoja A. O. yra V. O. mama, o liudytojas R. J. – draugas. Be to pažymėtina, jog baudžiamųjų bylų tyrimas pagal privataus kaltinimo procesą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriuje pagal praktiką prasideda nuo pareiškimo padavimo policijos įstaigoje. Gavus iš policijos pareigūnų siuntimą teismo medicinos ekspertas nustato padarytus kūno sužalojimus, o ne šeimos gydytojas. Šios procedūros nukentėjusysis nesilaikė.

Atsižvelgus į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti V. O. teiginį, jog B. O. rankų pirštais tyčia jam nubrozdino odą dešinėje kaklo pusėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog esamų įrodymų nepakanka pripažinti B. O. veiką formaliai atitinkančią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., sudėties pažymius.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str., B. O. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., pripažino mažareikšme, ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė, kadangi turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, V. O. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Dėl to iš B. O. nepriteistinos ir V. O. patirtos proceso išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 3 d.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

B. O. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. O. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis neskundžiamas.