Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Šežiko 2015-04-10 nutarimu R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį.

R. B. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Šežiko 2015-04-10 nutarimą apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui, kuris R. B. skundo netenkino.

Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog analizuojant ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, konstatuotina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. sąmoningai išleidus nuotekas (arba sąmoningai leidus joms ištekėti) į aplinką (LVAT 2010-08-16 nutartis Nr. N62-889/2010). Kadangi ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalies, tiek ATPK 51 straipsnio 2 dalies normų dispozicijos identiškos, šis išaiškinimas taikomas ir ATPK 51⁶ straipsnio 2 daliai.

Apeliantas teigia, kad ginčijamu atveju, nuotekos, viršijančios AB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidime Nr. (11.2)-33-31/2005 nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, į aplinką pateko per apvadinę liniją (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos persipylimo metu. AB „(duomenys neskelbtini)“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini) rajono teritorijoje, taigi ir (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti tik nuo 2012 metų. Iki tol šią veiklą vykdė kitas vandens tiekėjas. Kai AB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą (duomenys neskelbtini), šio miestelio nuotekų valykla nuosavybės teise priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei. AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklą naudojo panaudos pagrindais. (duomenys neskelbtini) nuotekų valykla yra suprojektuota taip, kad iki teisės aktuose nustatytų parametrų gali išvalyti atitekančias nuotekas, kurių BDS 7 yra ne didesnis kaip 500 mg/l ir suprojektuota priimti 7,5 m3/h. Tokie pajėgumai buvo visada, tai yra ir iki 2012 metų. Akivaizdu, kad nuotekų persipylimai vykdavo ir tuomet, kai AB „(duomenys neskelbtini)“ dar nevykdė veiklos (duomenys neskelbtini). R. B. tvirtinimu, jų įmonė maksimaliai greitai identifikavo priežastis dėl kurių nuotekų srautai, viršijantys valyklos pajėgumus, patenka į nuotekų valyklą ir pradėjo kryptingus veiksmus šioms priežastims šalinti. Pagrindinės priežastys yra dvi: 1) nepakankamai išvystyta paviršinių nuotekų tvarkymo sistema (duomenys neskelbtini) miestelyje, dėl to vartotojai ir abonentai paviršines nuotekas išleidžia į buitinių nuotekų tinklus, tai pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 yra draudžiama; taip pat jau esantys lietaus nuotekų tinklai yra prastos būklės, kuri pasireiškia užlūžusiomis tinklų dalimis, užsikišimais; 2) į nuotekų valyklą atiteka neprognozuojamai didelio užterštumo nuotekų kiekis iš (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono, konkrečiai iš mėsos perdirbimo įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas nurodo, kad kokių veiksmų AB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi tam, kad būtų šios priežastys pašalintos, išsamiai išdėstė bei pagrindė įrodymais savo 2015-04-28 skunde dėl 2015-04-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (10)-LT5-19 panaikinimo, taip pat žodžiu paaiškino teismo posėdžio metu, todėl nesikartoja. Tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, kad nežiūrint į tai, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ dėjo maksimalias pastangas, kad (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje nevyktų persipylimai, tam tikrų poveikio ir/ar kitų (finansinių, teisinių ir pan.) priemonių taikymas priklauso ne nuo AB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo valstybės institucijų valios. Pažymi, kad nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei pati institucija, žinodamos apie susidariusią komplikuotą situaciją (duomenys neskelbtini) miestelyje, jokių veiksmų savo kompetencijos ribose, tam, kad problema būtų sprendžiama, nesiėmė. Klaipėdos rajono savivaldybė, kurios kompetencijai priskirtas paviršinių nuotekų tvarkymas, nesiima veiksmų, kad paviršinių nuotekų tvarkymo sistema (duomenys neskelbtini) miestelyje būtų atskirta nuo buitinių nuotekų tinklų, kad būtų suremontuoti lietaus nuotekų tinklai ir per užsikimšimus lietaus vanduo nepatektų į buitinių nuotekų tinklų sistemą. Kai AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymu ir siūlymais spręsti problemą dėl (duomenys neskelbtini) nuotekų tvarkymo galimų sprendimų, tai buvo ignoruojama. Iš Klaipėdos rajono agentūros atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu žinoma, kad institucija iki šiol neskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinės nuobaudos už tai, kad ši bendrovė dirba be TIPK leidimo ir tokiu būdu į AB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą nuotakyną išleidžia neleistino kiekio ir taršos nuotekas. Šių priemonių taikyti pati AB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisinės galimybės. Dar daugiau, civilinėje byloje Nr. 2-279-460/2015 AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-21 nutartimi yra uždrausta nutraukti nuotekų tvarkymą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šia bendrove vyksta keli teisminiai procesai, kurių baigtis turės įtakos vartojimo santykių tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sureguliavimui, o kartu išsispręs klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamų nuotekų srautų stabilizavimo bei dėl taršos koncentracijų išleidimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą nuotakyną. Todėl apelianto įsitikinimu, tam, kad išvengtų nuotekų persipylimų (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje, AB „(duomenys neskelbtini)“ visas galimas priemones yra išnaudojusi. AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ir jo veiksmuose nėra nei tyčios, nei neatsargumo. AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai niekaip negali būti laikomi lengvabūdiškais ar, juo labiau, sąmoningai piktybiškais.

R. B. teigia, kad apylinkės teismas nutartyje nepaaiškino, kokiais faktais bei šiuos faktus patvirtinančiais įrodymais remiantis padarė išvadą, kad jis yra kaltas, padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat nepaaiškino, kodėl jo skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė savo nekaltumą, yra neįrodytos. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pripažino jį kaltu dėl to, jog jis nepakankamai dėjo pastangų institucijos patikrinimų metu nustatytiems pažeidimas pašalinti – nepakoregavo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK). Tačiau savo procesiniuose dokumentuose institucija šia aplinkybe nesirėmė. Apylinkės teismas net nesiaiškindamas jo kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kompetencijos bei įgaliojimų ribų nusprendė, kad būtent jis yra atsakingas įmonėje už taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo koregavimą. Teismas iš viso nesiaiškino, ar jis yra tinkamas ginčijamo administracinio teisės pažeidimo subjektas. R. B. nurodo, kad jo pareiginiuose nuostatuose Nr. GN-26, patvirtintuose 2014-09-23 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2014/V-ADM.07-425, numatyta darbo funkcija – organizuoti nuotekų valyklų darbą taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas nuotekų valymas ir užduotų technologinių nuotekų išvalymo rodiklių palaikymas. Todėl jis nėra atsakingas ir jam nėra pavesta funkcija koreguoti AB „(duomenys neskelbtini)“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Šią funkciją atlieka kitas įmonės darbuotojas. Taigi, net jeigu ir būtų pripažinta, kad administracinis teisės pažeidimas yra padarytas tuo pagrindu, jog nebuvo pakoreguotas TIPK leidimas, tai už šį pažeidimą atsakomybėn turėtų būti traukiamas kitas subjektas. Be to, apelianto tvirtinimu, jam nesuteikti įgaliojimai vesti derybas su ūkio subjektais dėl nuotekų išleidimo į įmonės valdomą nuotakyną sąlygų nustatymo, taip pat ne jo kompetencijoje kreiptis į vietos valdžios ar valstybines institucijas, kad šios imtųsi priemonių išoriniams veiksniams, sąlygojantiems nuotekų persipylimus (duomenys neskelbtini) valykloje, pašalinti. Ši kompetencija priskirta įmonės vadovybei. Jo kaip rajono nuotekų valyklų tarnybos vadovo pareiga yra užtikrinti normalų nuotekų valyklų darbą, o esant gedimams, juos šalinti, tam, kad būtų užtikrinti kokybės rodikliai. Iš visų byloje nurodytų aplinkybių aišku, kad persipylimai įvyko ne todėl, kad sugedo nuotekų valymo įrenginiai ar nuotekų valymo procesas sustojo dėl to, kad jis neorganizavo ir/ar nekontroliavo nuotekų valyklos darbo eigos, bet dėl išorinių veiksnių, kurie nepriklauso nuo jo valios. Todėl, apelianto tvirtinimu, jis negali būti atsakingas už ginčijamą pažeidimą, net jeigu ir būtų pripažinta, kad pažeidimas vis tik buvo padarytas.

Apeliantas nurodo, kad 2014-12-31 patikrinimo akte Nr. (10)-LTl-204, kuriuo remiantis institucija 2015-03-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (10)-LT5-19, reikalavimo pakoreguoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TUPK) nėra. Toks reikalavimas galbūt buvo įrašytas tik 2014-09-19 patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-125. Institucija nenurodė, ką konkrečiai leidime reikėjo pakoreguoti, nurodė tik priežastį, kad dažnai viršijami TIPK leidime nustatyti maksimalūs leistini nuotekų debitai, kurie viršija nuotekų valymo įrenginių pajėgumus, o kaip to pasekmė į gamtinę aplinką patenka nuotekos, kurių tarša didesnė už DLK. Tokią priežastį galima aiškinti ir vertinti įvairiai. Tuo tarpu iš teismo lakoniškos nutarties galima būtų daryti prielaidą, kad teismas mano, jog tam, kad išvengtų administracinės atsakomybės, AB „(duomenys neskelbtini)“ pakaktų TIPK leidime padidinti didžiausias leistinas teršalų koncentracijas. Didžiausios leistinos teršalų koncentracijos į gamtinę aplinką ir yra nustatomos tam, kad gamybine veikla būtų padaroma kuo mažesnė žala gamtai. Tai yra maksimalios koncentracijos, numatytos Nuotekų tvarkymo reglamente, kurias ūkio subjektas gali išleisti į aplinką. Vargu, ar pati institucija, kurios pagrindinė funkcija yra kontroliuoti ūkio subjektus, kad šie neterštų gamtos, sutiktų, kad būtų duotas leidimas dar didesnio užterštumo nuotekoms išleisti. R. B. įsitikinimu, 2014-09-19 patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-125 institucija įrašydama minėtą reikalavimą turėjo galvoje ne ką kitą, o būtent (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos pajėgumų išplėtimą. Norint rekonstruoti (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklą, reikia žinoti nuotekų valyklos pajėgumų poreikį, o tai priklauso nuo vartotojų ir abonentų išleidžiamų nuotekų kiekių ir nuotekų taršos. Didžiausias nuotekų srautas atiteka iš gamybinio (duomenys neskelbtini) miestelio rajono (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Duomenų apie išleidžiamus/numatomus išleisti nuotekų kiekius bei nuotekų taršas šios bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikia. Ginčas šiuo metu sprendžiamas teisme (civ. byla Nr. Nr. 2-279-460/2015). Teisminis procesas prasidėjo dar2012 metų pradžioje ir tęsiasi iki šiol, todėl tikėtis, kad artimiausiu metu paaiškės, kokius nuotekų kiekius ir kokias nuotekų teršalų koncentracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja išleisti į (duomenys neskelbtini) nuotakyną, akivaizdu, kad neverta. (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos rekonstrukcija pareikalautų didelių lėšų. Todėl vykdyti rekonstrukciją, neturint realaus pajėgumų poreikio, būtų nusikalstamas piniginių lėšų švaistymas ir viešo intereso pažeidimas. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklos rekonstrukcijai lėšų neturi. Finansavimas būtų galimas tik Europos Sąjungos fondų arba valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis. Tačiau net ir tokiu atveju, norint pateikti paraišką finansavimui gauti, būtina žinoti tikslius techninius projektinius valyklos pajėgumus ir atitikti finansavimo kriterijus. R. B. nuomone, svarbu pažymėti ir tai, kad 2014-09-19 patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-125 įrašytas reikalavimas negalėjo būti įgyvendintas net formaliai. AB „(duomenys neskelbtini)“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduotas vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80. Pagal šias taisykles leidimas galėjo būti koreguojamas AB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, pateikus paraišką RAAD. Toks reglamentavimas galiojo iki 2014 m. balandžio 14 d. Nuo 2014 m. balandžio 15 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms, konkrečiai įsigaliojus naujam įstatymo 192 straipsniui, bei įsigaliojus naujoms Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259, iniciatyvos teisė peržiūrėti leidimo sąlygas suteikta Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri po kiekvieno regiono aplinkos apsaugos departamento planinio ar neplaninio patikrinimo, nustačiusi, kad veiklos vykdytojas pažeidė leidimo sąlygas, esant leidimo pakeitimo pagrindui, turi apie tai raštu informuoti veiklos vykdytoją apie pareigą pakeisti leidimą ir nustatyti terminą paraiškai pateikti. AB „(duomenys neskelbtini)“ net jei ir būtų turėjusi teisinį pagrindą leidimo koregavimui, vykstant teisminiams ginčams su UAB „(duomenys neskelbtini)“, to padaryti nebūtų turėjusi faktinės galimybės dėl neaiškios situacijos, susijusios su tolimesniu nuotekų tvarkymu (duomenys neskelbtini) miestelyje. Apelianto nuomone, apylinkės teismas pagrįsdamas savo nutartį šiuo vieninteliu argumentu, nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, nepakankamai atidžiai ištyrė visus rašytinius įrodymus, taip pat neįsigilino į nuotekų tvarkymo reikalavimų reglamentavimą. R. B. tvirtinimu, visos jo 2015-04-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktame skunde bei šiame apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje nepadarė, jo veiksmuose nėra būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. R. B. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nepaneigti R. B. skundo argumentai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dėjo pastangas tam, kad (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje nevyktų persipylimai, ne kartą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu spręsti susidariusią problemą. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek apeliaciniame skunde R. B. tvirtina, kad didžiausias nuotekų srautas atiteka iš gamybinio (duomenys neskelbtini) miestelio rajone esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to TIPK leidime nustatyti maksimalūs leistini nuotekų debitai viršija nuotekų valymo įrenginių pajėgumus. Ši aplinkybė bylos duomenimis nepaneigta. AB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu imtis veiksmų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamų nuotekų kiekio, taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė leisti pastatyti automatinį mėginių semtuvą, atlikti kitus veiksmus, tai buvo užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus kartus to daryti neleido. AB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniais kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyti maksimalų išleidžiamų nuotekų užterštumą. Šiuo metu civilinės bylos dar nėra išnagrinėtos. Todėl iš esmės nepaneigtas R. B. skundo argumentas, kad neturint realaus pajėgumų poreikio, atlikti valyklos rekonstrukciją, kuri reikalauja didelių lėšų, nebūtų racionalu. Skundžiamoje nutartyje, palikdamas galioti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus K. Šežiko 2015-04-10 nutarimą, apylinkės teismas nurodė, kad administracinė nuobauda AB „(duomenys neskelbtini)“ rajono nuotekų valyklų tarnybos vadovui R. B. paskirta atlikus planinį patikrinimą ir radus pažeidimus, todėl padarė išvadą, kad R. B. nepakankamai dėjo pastangų Aplinkos apsaugos agentūros patikrinimų metu nustatytiems pažeidimams pašalinti. Tačiau apylinkės teismas iš esmės nepatikrino ir nevertino bei skundžiamoje nutartyje neaptarė nė vieno R. B. skundo argumento, todėl apylinkės teismo išvada dėl R. B. kaltės yra visiškai nemotyvuota, o tokia apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Sprendimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis), tačiau šiuo atveju, akivaizdu, jog minėtos normos reikalavimai pažeisti. Todėl esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutartis naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutartį panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.