Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-11 · Civilinė byla Nr. 2A-822-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
2A-822-464/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Virginijus Kairevičius, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
Andrejus E
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-822-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11189-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 75.8.; 78.2.1.; 114.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

sekretoriaujant V. K.,dalyvaujant ieškovei T. M., jos atstovui adv. D. A.,atsakovui A. M., jo atstovui adv. R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys Andrejus E. Š., Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė T. M. 2010-06-18 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-8) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1991-09-07 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3732, dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe šalių įgytą, bet atsakovo vardu registruotą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); garažo boksą G-15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo boksą G-14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu(duomenys neskelbtini); 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus L. ir dters G. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo sūnaus L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000 Lt, pervedant šią sumą į ieškovės banko sąskaitą; 5) priteisti iš atsakovo dukters G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt, pervedant šią sumą į ieškovės banko sąskaitą; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 32 700 Lt; 7) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą ir ieškovei priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), garažo boksą G-15, plotas 16,15 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), garažo boksą G-14, plotas 16,09 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini); prievolę grąžinti trečiajam asmeniui A. E. Š. 35 000 Lt dydžio skolą; 8) atsakovui nuosavybes teise priteisti žemės ūkio (sodų) paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu(duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prievolę grąžinti trečiajam asmeniui A. E. Š. – 35 000 Lt dydžio skolą; 9) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt kompensaciją ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 10) palikti ieškovei santuokinę pavardę – M.; 11) nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka: su dukra atsakovas susitinka kiekvieno mėnesio pirmąjį bei trečiąjį savaitgalį, pasiimant ją iš ieškovės namų šeštadienį nuo 9 – 9.30 val. ir grąžinant sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val., kitų susitikimų laiką bei trukmę atsakovas suderina su ieškove iš anksto ne vėliau nei prieš 3 dienas. Nurodė, jog šalys 1991-09-07 sudarė santuoką, santuokoje gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. M., (duomenys neskelbtini) dukra G. M.. Atsakovas nuo 2008 metų tapo ieškovei nelojalus, nustojo bendrauti, nesirūpino vaikų auklėjimu. 2009 metų pavasarį sužinojo apie sutuoktinio neištikimybę, o nuo 2009 metų lapkričio mėn. atsakovas paliko šeimą ir gyvena atskirai. Turtą ieškovė prašė padalinti nelygiomis dalimis, jai priteisti didesnę turo dalį ir 20 000 Lt kompensaciją, kadangi prie buto ir garažų įsigijimo ji prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis. Sutuoktiniai turi 70 000 Lt skolinį įsipareigojimą ieškovės tėvui - trečiajam asmeniui A. E. Š., pinigai buvo paskolinti butui ir garažui įsigyti adresu (duomenys neskelbtini), todėl, skola, kaip bendra prievolė, turi būti grąžinama lygiomis dalimis, po 35 000 Lt. Dukters išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o sūnaus - po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi sūnui yra diagnozuota juvelinė miokloninė epilepsija, jam reikia griežto veiklos ir poilsio režimo, poilsio pajūryje, vaistų, papildų, kas lemia ir didesnes išlaidas. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. birželio iki 2010 metų liepos mėnesio už 24 mėnesius - 32 700 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepimu (t. 1, b.l. 85-88) su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), nėra bendra nuosavybė su ieškove, nes šis sklypas yra įsigytas tėvų, už jų pinigus, nors yra registruotas jo vardu. Keleivinį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo giminaičiai iš Vokietijos, todėl šis turtas taip pat nedalintinas. Bendrų prievolių su ieškove neturi. Vaikų išlaikymui sutiko mokėti po 400 Lt, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti vaikams išlaikymo skola, nurodė, kad iki 2009 m. lapkričio mėnesio vedė bendrą ūkį, todėl visada rėmė vaikus, pirkdavo maistą, drabužius, apmokėdavo kitas vaikų išlaidas, apmokėdavo buto komunalines paslaugas. Taip pat nesutiko su prašoma ieškovės nustatyti bendravimo tvarka, nes, dirbdamas pagal slenkantį grafiką, faktiškai beveik negalės bendrauti su vaikais pagal tą pasiūlymą, kurį teikia ieškovė.

Tretysis A. E. Š. atsiliepimu (t. 1, b.l. 122) sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad 2003-01-13 ieškovei (dukrai) ir atsakovui paskolino 70 000 Lt butui adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu (t. 2, b.l. 79-86) patenkino ieškinį iš dalies: 1) nutraukė santuoką tarp T. M. ir A. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką, ieškovei paliko pavardę – M.; 3) priteisė iš atsakovo A. M. dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt, sūnaus L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-18 iki jų pilnametystės; 4) priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymo vaikams skolą – 14 400 Lt; 5) nustatė šalių nepilnametės dukros G. M., gyvenamąją vietą su ieškove, motina, T. M.; 6) padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei T. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu esančius kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/210 dalis 1,2275 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksą G-15, plotas 16,15 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisė atsakovui: žemės ūkio (sodų) paskirties sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), garažo boksą G-14, plotas 16,09 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 8) priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei 8582 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį pinigine išraiška; 9) priteisė iš atsakovo A. M. 504 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą už ieškinio reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą; 10) priteisė iš ieškovės T. M. ir atsakovo A. M. po 24,08 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą; 11) priteisė iš ieškovės T. M. 5049 Lt, iš atsakovo A. M. - 3717 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismas įvertinęs tai, jog šalys nuo 2009 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, pripažino jų santuoką iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiai nebuvo pagrįsti tarpusavio pagarba ir pakantumu. Teismas nustatė, jog abu sutuoktiniai darbingi, tačiau atsakovo materialinė padėtis yra geresnė - ieškovės mėnesio pajamos yra 1577 Lt, atsakovo - virš 3000 Lt, todėl jis turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Spręsdamas dėl vaikų poreikių dydžio, teismas pripažino, kad sūnaus poreikiai yra didesni, taigi jam priteisė ir didesnę kasmėnesinio išlaikymo sumą. Taip pat teismas nustatė, kad iki 2009 m. lapkričio mėnesio atsakovas pirko maisto produktus, kitas prekes, mokėjo už dujas, komunalines paslaugas, o laikotarpiu nuo 2010-01-16 iki 2010-06-19 vaikų išlaikymui pervesdavo kas mėnesį po 850 Lt. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo skolą tenkintino iš dalies ir priteisė 14 400 Lt įsiskolinimą (24 mėn. x 300 x 2). Teismas patenkino ieškovės prašymą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos su ja nustatymo, taip pat dėl bendravimo su dukra G. tvarkos nustatymo, nurodydamas, kad nors atsakovas ir nesutinka su ieškovės pasiūlymais, kito bendravimo su dukra varianto jis pats nepateikė. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių sūnus Laurynas tapo pilnamečiu, teismas reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo paliko nenagrinėtą. Tarp šalių ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, todėl teismas nustatė ją su ieškove.

Pasisakydamas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) statuso, teismas, atsižvelgęs į registrų duomenis, šį turtą laikė šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinu turtu. Tiek sklypas, tiek automobilis įgyti santuokos metu. Teismas nustatė, jog šalys dalintino turto įsigijo už 381 888 Lt. Nustatęs, jog šalių nepilnamečio vaiko- dukters G. gyvenamoji vieta yra su motina bei tai, jog šalių sūnus nors jau tapo pilnamečiu, bet turi sveikatos problemų ir taip pat gyvena kartu su motina, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnę turto dalį - 2/3 dalis turto, pinigine išraiška- 254 592 Lt, atsakovui atitinkamai priteisė 1/3 dalį turto už 127 296 Lt. Teismas ieškovės prašymo priteisti šalims prievolę grąžinti trečiajam asmeniui A.E. Š. po 35 000 Lt dydžio skolą netenkino, kadangi ieškovė ir tretysis asmuo nepateikė tinkamų ir įtikinančių įrodymų apie prašomos prievolės susidarymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 88-93) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams skolos priteisimo, santuokoje įgyto turto (išskyrus garažų boksų G-14, G-15, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimą, kompensacijos ieškovei priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą: padalinti santuokoje įgytą turtą šalims po ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo dukros G. ir sūnaus L. išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-18. Kitas Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimo dalis prašė palikti nepakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Ieškovė pateiktame ieškinyje bei teismo posėdžio metu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime dėl šio reikalavimo nepasisakė, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, teismas nepagrįstai atsakovo atsiliepimą vertino kaip priešieškinį bei nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį. Nors žyminio mokesčio atsakovas nesumokėjo, teismas, neišsprendęs šio procesinio dokumento priėmimo klausimo, juo rėmėsi. Atsakovas šiuo procesiniu dokumentu buvo tik išdėstęs savo poziciją dėl bendro turto padalijimo. Šalys santuokos metu buvo įgijusios 2/210 dalis 1,2275 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), butą su kiemo statiniais (tvora), adresu (duomenys neskelbtini), garažo boksus G-14, G-15, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, padalijo ne visą santuokoje įgytą turtą bei nenustatė dalijamo turto rinkos vertės. Pareiga pateikti duomenis apie dalintiną turtą tenka abiems šalims. Jau parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui duomenis ne apie visą dalintiną turtą. Liko nepadalintas namų turtas.Žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), nėra bendra nuosavybė. Šis žemės sklypas buvo registruotas atsakovo vardu, tačiau jis įgytas už ieškovo tėvų lėšas, jis yra gretimas kitam atsakovų tėvų sklypui. Šiuo sklypu rūpinosi, mokėjo mokesčius, įmokas atsakovo tėvai. Šia aplinkybę patvirtino byloje pateikti įrodymai bei teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės. Šalys tame sklype jokios veiklos nevykdė ir laikė tą sklypą atsakovo tėvų nuosavybe. Be to, automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo giminaičių iš Vokietijos dovana, todėl jis nedalintinas. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį neatsižvelgė į aplinkybę, joga atsakovas nuomojasi butą, todėl jo pajamos yra panašios, kaip ir ieškovės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra vienoda. Ieškovės nurodyta 1811,06 Lt suma sūnaus L. ir 1661,31 Lt išlaidų suma dukters G. išlaikymui nėra reali. Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą po 600 Lt dukrai ir po 800 Lt sūnui nepasisakė dėl vaikų poreikių, taip pat nepasisakė, kokia dalimi dėl vaikų išlaikymo prisidės ieškovė. Byloje nepateikta duomenų, jog sūnui reikalinga speciali slauga ar priežiūra, o ieškovės pasakojimai apie sūnaus sveikatą neatitinka tikrovės.Dalijant šalių turtą nepagrįstai buvo nukrypta nuo lygių dalių principo. Teismas nemotyvavo, nei kodėl toks nukrypimas yra būtinas, nei kodėl tai labiau apsaugotų vaiko interesus. Nėra pagrindo teigti, jog nepilnametei dukrai gyvenant tik mamai nuosavybes teise priklausančiame bute jos interesai bus labiau apsaugoti, nei gyvenant abiems tėvams priklausančiame bute.

Atsiliepimas

Ieškovė T. M. atsiliepimu (t. 2, b.l. 101-102) apeliacinį skundą prašo atmesti. Nurodo, jog nėra pagrindo teigti, jog nebuvo išspręstas vienas iš reikalavimų – nustatyti bendravimo tvarką su dukra. Teismas patenkino tokį reikalavimą ir nurodė, kad atsakovas savo bendravimo tvarkos nepateikė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog buvo padalintas ne visas turtas bei neteisingai nustatyta turto vertė, nepagrindžiamos jokiais įrodymais. Pats atsakovas neįvardijo, koks turtas buvo nepadalintas, nenurodė tokio turto vertės, neprašė jo padalinti. Teismui buvo pateikti visi įrodymai dėl šalių turto įsigijimo, todėl pagrįstai buvo pripažinta, jog sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei automobilis yra bendras šalių turtas. Atsakovas nenurodė, kokia išlaikymo vaikams suma būtų reali. Ieškovas siekia, jog jam būtų priteista didesnė dalintino turto dalis ir nepaiso vaikų interesų. Sūnaus sveikatos būklę patvirtina byloje pateikti duomenys, jo liga iš dalies susijusiu ir su atsakovo elgesiu, su tuo, kaip jis paliko šeimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teisme patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, jeigu jas peržengti nereikalauja viešasis interesas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo absoliutumo teisėjų kolegija nenustatė. Įstatymų leidėjo valia sprendimas absoliučiai negalioja tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka, t.y. neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d. 7 p.). Ieškovė yra pareiškusi ieškinyje reikalavimą dėl apelianto bendravimo su nepilnamete dukra G. tvarkos nustatymo, siūlydama variantą, kad šis su dukra susitinka kiekvieno mėnesio pirmąjį bei trečiąjį savaitgalį, pasiimant dukrą iš ieškovės namų šeštadienį tarp 9 val. ir 9.30 val. bei grąžinant sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val., kitų susitikimų laiką bei trukmę iš anksto suderinant ne vėliau nei prieš 3 dienas. Nors apylinkės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neišdėstė, kaip šis reikalavimas yra išsprendžiamas, tačiau, viena vertus, sąlygos CPK 329 str. 1 d. 7 p. nuostatos taikymui nesusiklostė jau vien dėl to, kad toks reikalavimas galėtų būti išskirtas ir grąžintas išnagrinėti atskirai nuo kitų šioje byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu ir jos nutraukimo pasekmėmis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą iš esmės išnagrinėjo. Tą akivaizdžiai patvirtina teismo sprendimo motyvuojamosios dalies skirsnis „Dėl bendravimo tvarkos nustatymo“ (t.2, b.l. 83). Teismas sprendime pasisakė, kad šis ieškovės reikalavimas patenkintinas pilnai, nes atsakovas (apeliantas) savo susitikimų su dukra varianto nepateikė, taigi ir į jo pasiūlymus teismas objektyviai negalėjo atsižvelgti. Vadinasi, tokie motyvai suponuoja išvadą, kad teismas tokį ieškinio reikalavimą išnagrinėjo ir jį patenkino. Teismo sprendimo dėl būtent šio reikalavimo neišdėstymas rezoliucinėje dalyje leistų pačiam pirmosios instancijos teismui priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 2 p.), taigi remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, įtvirtintu CPK 7 str., šiuo atveju tokį sprendimo surašymo ydingumą pašalina apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovės pasiūlymą.

Apelianto atsiliepime į ieškinį bei apeliacinės instancijos teisme išsakyta nuomonė, kad jo bendravimo su dukra tvarkos teismo sprendimu apskritai nėra būtina įtvirtinti, teisėjų kolegijos nesaisto. Teisinių prielaidų atmesti tokį ieškovės ieškinio reikalavimą nėra. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Pastebėtina, kad šalių santykiai bet kokiais klausimais yra itin konfliktiški ir negeranoriški (t.2, b.l. 113-125, 150-151), todėl būtų sunku tikėtis, kad dėl apelianto pasimatymų su dukra tvarkos ir apelianto vaidmens ją auklėjant neiškiltų tarpusavio nesutarimų. Tokie ginčai neabejotinai neatitiktų šalių nepilnametės dukters interesų. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad apelianto pozicija dėl šio ieškovės reikalavimo akivaizdžiai nesąžininga. Antai atsiliepimu į ieškinį jis siekė nenustatyti jokios bendravimo su dukterimi tvarkos, tą aiškiai įvardijo ir vykusiame teismo posėdyje (t.2, b.l. 73). Tačiau savo apeliaciniame skunde bendravimo tvarkos nenustatymo pagal ieškovės ieškinį faktą interpretuoja kaip esminį proceso normų pažeidimą, sudarantį absoliutų jo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Kolegija negali sutikti ir su skundo dalimi, kurioje teigiama, kad teismas neturėjęs pagrindo remtis apelianto atsiliepimu kaip priešieškiniu, nes pagal teismo nurodymą šis nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu. Teismo sprendime minimas apelianto procesinis dokumentas ir nėra vertinamas kaip priešieškinis, o laikomas CPK 142 str. numatytu atsiliepimu, kuriame atsakovas (apeliantas) išdėstė savo nuomonę bei pasiūlymus dėl ieškinio reikalavimų. Procesinių teisės normų pažeidimo, šioje ginčo dalyje nenustatyta.

Dėl vaikų išlaikymo

Apeliantas taip pat nesutinka ir su nustatyta jam vaikų išlaikymo prievole, prašydamas sumažinti priteistas periodines išmokas vaikų poreikių, jo finansinių galimybių, vienodos abiejų tėvų išlaikymo pareigos kontekste. Sprendimas šioje dalyje pakeistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaikų poreikiais, kuriuos nurodo ieškovė, tik savo teiginiais grįsdama apie tėvo pareigą tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir specialiuosius dabar jau pilnamečiu tapusio sūnaus Lauryno (t.1, b.l. 12) poreikius. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo ar jų nedarbingumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui pareigą teikti dukrai G. (t.1, b.l. 13) 600 Lt per mėnesį išlaikymą, o sūnui L. (t.1, b.l. 12) – 800 Lt išlaikymą per mėnesį iki jų pilnametystės. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas savo sprendime nenustatė kokia tokiu atveju išlaikymo pareigos dalis tenka pačiai ieškovei, nenurodė, kokia suma, teismo nuomone, būtų pakankama vaikų poreikiams užtikrinti, neargumentavo šalių sūnui nustatytos didesnės išlaikymo sumos, lyginant su dukrai nustatytu išlaikymo dydžiu. Byloje nesama duomenų, objektyviai galinčių patvirtini, kad L. turi specialiųjų poreikių, galinčių ženkliau įtakoti jo išlaikymui išleidžiamas sumas. Rašytiniai įrodymai, kurie yra pateikti apie jo sveikatą bei medikų rekomendacijos, siekiant kontroliuoti jam diagnozuotą ligą (t.1, b.l. 58-59, t.2, b.l. 49-50), patys savaime neapsprendžia didesnių poreikių, kuriems patenkinti būtų reikalingos didesnės lėšos, nei kitam šalių dukters išlaikymui. Duomenys apie nedideles abiejų vaikų sveikatos priežiūrai išleistas sumas (t.2, b.l. 60-61) taip pat neleidžia spręsti apie jų poreikių į išlaikymą skirtumus. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad vaikų poreikius užtikrins 900 Lt abiejų tėvų teikiamas per mėnesį išlaikymas kiekvienam jų, toks išlaikymo dydis visiškai pakankamas ir nagrinėjamojoje situacijoje adekvatus kiekvieno iš tėvų finansinėms galimybėms. Kaip matyti iš SODROS duomenų, ieškovės vidutinės mėnesio pajamos trejose darbovietėse, neišskaičiavus mokesčių, yra apie 2800 Lt (t.2, b.l.107-110), apelianto atitinkamai apie 5140 Lt, priimant domėn ir vieną kartą per 11 mėnesių jam išmokėtą gerokai didesnę, nei įprastai gaunamą (apie 4600 Lt) sumą (t.2, b.l. 111-112). Dalį savo gaunamų pajamų (700 Lt) jis kas mėnesį turi skirti būsto nuomai, taigi realiai jo mėnesio pajamos yra maždaug 1000 Lt didesnės, nei ieškovės. Todėl nustatytina ir nelygi abiejų tėvų išlaikymo pareiga – ieškovė turėtų skirti kiekvienam iš vaikų po 400 Lt, o apeliantas – po 500 Lt.

Šioje vietoje pasisakytina ir dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo principų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių motyvų, kodėl teismas paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą po 300 Lt kiekvienam vaikui už dvejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos - 2010-06-18. Teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių nei viena šalis ir nekvestionuoja, t.y. kad apeliantas iki 2009 m. lapkričio mėnesio dar gyveno su šeima ir savo lėšomis pirko maisto bei kitas reikalingas šeimai prekes, dengė šeimos būsto išlaikymo kaštus, mokėjo už komunalines paslaugas. Vadinasi, jis prisidėdavo prie šeimos ir vaikų poreikių tenkinimo (teikė išlaikymą), ką pripažino ir apylinkės teismas. Todėl vaikų teisė į išlaikymo įsiskolinimą pagal CK 3.200 str. už šį laikotarpį neatsirado. Kolegija konstatuoja, kad šioje ginčo dalyje byla išspręsta neteisingai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Be to, bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus apie vaikams laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki liepos mėnesio įskaitytinai sumokėtas po 800 Lt – 850 Lt išmokas (t.1, b.l. 135), pagrįstai pripažino prievolės vaikams dalinį vykdymą ir iki pat ieškinio pateikimo momento. Todėl atsižvelgiant į apeliantui apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytą išlaikymo abiems vaikams kasmėnesinės periodinės išmokos dydį – 1000 Lt, į terminą, nuo kurio turėtų būti pradėtas mokėti toks išlaikymas - nuo šalių apsigyvenimo skyrium, t.y. nuo 2009 m. lapkričio mėn., į apelianto savanorišką pareigos vaikams vykdymą iki 2010 m. liepos mėnesio įskaitytinai, nustatytina, kad per šiuos 9 mėnesius turėjo būti sumokėta iš viso 9000 Lt suma (1000 Lt x 9 mėn.). Tačiau per visą šį laikotarpį realiai buvo sumokėta mažesnė - 5850 Lt išlaikymo suma ([850 Lt x 5 mėn.] + [800 Lt x 2 mėn.]). Todėl apelianto įsiskolinimas vaikams yra mažesnis, nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas – 3150 Lt (9000 Lt – 5850 Lt).

Keičiant šioje dalyje teismo sprendimą, atitinkamai pakoreguotinas ir kasmėnesinės periodinės išmokos priteisimo momentas – ne nuo 2010-06-18, o nuo 2010-08-10 (CK 3.200 str.), kadangi, kaip minėta, už 2010 m. liepos mėnesį išlaikymo dalį – 800 Lt apeliantas sumokėjo (t.1, b.l. 135), o trūkstama iki 1000 Lt dalis iš jo priteistina kaip įsiskolinimas.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos

Apeliantas nesutinka ir su turto padalinimo bei kompensacijos priteisimo dalyje, tvirtindamas, kad nenustatyta dalinamo turto vertė, teismas nepadalino namų turtas, o sodo žemės sklypą bei automobilį nepagrįstai priskyrė prie dalintino turto, nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taigi ir dėl šių argumentų pagrįstumo kolegija pasisako.

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas (CK 3.117 str., 3.123 str.) nedraudžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kolegijos nuomone, nepilnamečio vaiko interesas į gyvenamąjį būstą, ieškovės prastesnė turtinė padėtis, lyginant su apelianto gaunamomis pajamomis, aplinkybė, kad buvusiame šeimos būste taip pat gyvena dar vienas, jau pilnamečiu tapęs šalių vaikas, bei faktas, kad teikiant prioritetą vaikų teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimui kolegija priteisė santykinai mažesnę periodinės išmokos sumą kasdieninių vaikų poreikių patenkinimui, nei apeliantas faktiškai būtų pajėgus teikti, šiuo atveju priskirtini prie kriterijų, leidžiančių paneigti bendro turto dalių lygybės prezumpciją ir priteisti ieškovei didesnę būtent šio bendrojo turto - gyvenamosios patalpos su žemės sklypu bei statiniais (tvora), esančių (duomenys neskelbtini) - dalį (2/3 dalis), o apeliantui – mažesnę (1/3 dalį). Visas kitas šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas pusiau, nenustačius poreikio nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pasisakant dėl, apelianto vertinamu, sutuoktiniams nedalintino turto - sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilio AUDI 80 priklausomybės, kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad abu šie objektai įgyti sutuoktiniams esant santuokoje (t.1, b.l. 31, 35). Todėl aptariamo turto bendrumo prezumpciją privalu buvo nuginčyti būtent apeliantui, siekiančiam paneigti šią aplinkybę. Ši pareiga įgyvendinama pareiškiant savarankiškus reikalavimus (priešieškinį) dėl minėto turto pripažinimo asmenine jo nuosavybe, tą lemia šalių rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12 str., 13 str.). Tačiau tokio procesinio veiksmo apeliantas neatliko, nors bylą nagrinėjęs apylinkės teismas mėgino suteikti atsiliepimui į ieškinį priešieškinio reikšmę ir siūlė susimokėti žyminį mokestį (t.1, b.l. 106), kuo apeliantas nepasinaudojo. Atsiliepimu negalima reikšti akivaizdžiai savarankiškų reikalavimų (ginčyti nuosavybės bendrumą ar tą registruose išviešinančius įrašus, siekti turto pripažinimo asmenine nuosavybe), nes tai nėra kitokios pozicijos išdėstymas į ieškinio reikalavimus. Kitokia pozicija šeimos byloje suprantama kaip oponavimas sutuoktiniui, kuris kreipėsi į teismą, dėl santuokos nutraukimo priežasties (kurio sutuoktinio kaltė dėl jos iširimo), dėl išlaikymo dydžio ir formos, dėl bendravimo su vaikais formos, dėl bendro turto padalijimo principų, t.y. iš esmės sutinkant su jo padalijimu, tačiau nesutariant dėl padalijimo būdo, formos, įvertinimo ir pan., ką galiausiai ir nustato teismas. Todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo nustatyta tvarka nepareikštų reikalavimų, rėmėsi nenuginčytais įrašais viešuose registruose, nurodančiais apie minėto turto bendrumą ir jo priklausymą abiems sutuoktiniams, juolab, akivaizdžių šių įrašų teisingumu leidžiančių abejoti įrodymų byloje ir nesama. Savo teisių į ginčo sodo sklypą, siekdama įstoti į bylą trečiuoju asmeniu bei pareikšdama savarankišką reikalavimą, nesiėmė ginti ir apelianto motina, kuriai, pasak apelianto, realiai šis turtas ir priklausytų.

Taip pat nebuvo byloje pareikšto reikalavimo ir dėl kito - namų turto, išskyrus išvardintą ieškinyje, padalijimo. Kadangi bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi patys sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), pats apeliantas turėjo tokį reikalavimą reikšti, jeigu jo nepareiškė antrasis sutuoktinis (ieškovė), nes ne tik jai ši pareiga tenka. Apeliantas klaidingai interpretuoja teismo tokio pobūdžio bylose vaidmenį. Teismo aktyvumo pareiga šeimos bylose negali būti suprantama kaip reikalavimų už šalį suformulavimas, priešingu atveju būtų paneigtas šalių dispozityvumo principo įgyvendinimas, suprantamas kaip laisvas disponavimas procesinėmis teisėmis. Teismas yra saistomas šalių pasiūlymų dėl turto pasidalijimo, tokio pasidalijimo abiems priimtinumo ir interesų derinimo taisyklės, atsižvelgdamas į nuostatą, kad civilinėje byloje bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia būtent asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo (arba atsakovo, reiškiančio priešieškinį) procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., 143 str. 3 d.). Todėl situacija, kuomet kitas turtas, išskyrus registruojamą, nėra sutuoktinių dalinamas, reiškia tik tai, kad ginčų dėl jo pasidalijimo nekilo.

Kaip buvo įvardinta, pateikti duomenis apie dalintino turto vertę taip pat yra pačių šalių, o ne bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Todėl ir tokie skundo motyvai, kad teismas nenustatė dalinamo turto (sodo sklypo) rinkos vertės teisiškai ir faktiškai nepagrįsti - būtent šio turto (sodo žemės sklypo) vertės nustatymo dokumentai ir yra byloje pateikti (t.1, b.l. 38-43). Kadangi abi šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujesnius įrodymus apie dalijamo jiems turto vertę, teisėjų kolegija jais ir remiasi. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šiuo konkrečiu atveju parenkant turto padalijimo būdą ir jį padalijant natūra, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad butas, kuriame liko gyventi ieškovė su dviem skirtingų lyčių vaikais, yra tik trijų kambarių, šalių santykiai, kaip jau nurodyta, itin blogi ir konfliktiški. Todėl šios bylos faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas natūra paskirtinas tik ieškovei, o apeliantui kompensuotina 1/3 buto dalies vertė. Tiek tvora, tiek žemės sklypas, kuris nuosavybės teise įregistruotas abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis (t.1, b.l. 26), po 1/210 dalį, yra funkciniu ryšiu susiję su butu, todėl taip pat priteistini asmeninėn ieškovės nuosavybėn, priteisiant apeliantui 1/3 dalies (buto ir tvoros) bei 1/210 dalies žemės sklypo vertę pinigais. Garažai yra atskiri turtinai objektai, todėl remiantis principu, kad visas kitas turtas dalintinas sutuoktiniams pusiau, kolegija pripažįsta jų padalijimą teismo sprendimu, priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po garažą, teisingu. Sodo sklypas bei automobilis natūra taip pat pagrįstai buvo priteisti apeliantui, tačiau pusę jų vertės šis privalo ieškovei kompensuoti.

Atsižvelgiant į naujai pateiktus įrodymus dėl dalintino turto vertės, buvusios bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, perskaičiuotina kompensacija sutuoktiniams. Kiekvieno objekto vertė apskaičiuotina pagal šio turto rinkos kainų vidurkį. Ieškovės užsakymu UAB „Daineda“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje 2/210, t.y. abiejų sutuoktiniams priklausančių dalių, žemės sklypo vertė nurodyta 2000 Lt, buto 276 000 Lt, 40/100 kiemo statinių (tvoros) 1000 Lt, o abiejų garažų – po 18 000 Lt. Apelianto pateiktoje UAB „Inreal“ turto vertės nustatymo pažymoje vieno iš garažų - G-15 vertė nurodoma 19 000 Lt, antrojo G-14 – 18 000 Lt. Kadangi šis skirtumas itin neženklus, lyginant su ieškovės pateiktais duomenimis, teisėjų kolegija abiejų garažų vertę nustato po lygiai – 18 000 Lt. Tačiau apelianto dokumentuose buto vertė nurodoma neišskiriant žemės sklypo bei kiemo statinių (tvoros) verčių – 367 000 Lt. Todėl abiejų sutuoktinių vardų įregistruotų žemės sklypų (po 1/210 kiekvienam jų tenkančią dalį) ir tvoros rinkos vertės nustatytinos pagal ieškovės ataskaitas, atitinkamai 2000 Lt ir 1000 Lt, o skaičiuojant buto vidutinę rinkos vertę, iš apelianto ataskaitoje nurodytos bendros 367 000 Lt vertės atimtini 3000 Lt (tvoros ir žemės vertė). Taigi buto kainos vidurkis yra 320 000 Lt ([276 000 Lt + 364 000 Lt] : 2). Sodo žemės sklypo vertės taip pat nesutampa. Ieškovės vertintojas UAB „Daineda“ nustatė 108 000 Lt vertę, apelianto vertintojas Alliance valuations, UAB ženklai mažesnę – 86 000 Lt (t.2, b.l. 139). Kadangi ieškovės pateikti duomenys jau savaime yra vidurkis tarp didžiausią kainą nustatančio UAB „Krivita“ vertinimo - 120 000 Lt (t.1, b.l. 38-39) ir mažiausio (jau minėti apelianto pateikti duomenys), kolegija sprendžia, kad sodo žemės sklypo rinkos vertė yra 108 000 Lt. Kitokių duomenų apie automobilio AUDI 80 vertę, nei nustatė apylinkės teismas (5500 Lt), nebuvo pateikta, todėl kolegija vadovaujasi būtent šia verte.

Esant tokioms kolegijos nustatytoms dalintino turto objektų vertėms, ieškovei tenka pareiga kompensuoti apeliantui už 1/3 jam tenkančio buto ir kiemo statinių (tvoros) dalį -107 000 Lt ([320 000 Lt : 3] + [1000 Lt : 3]), bei 1000 Lt (2000 Lt : 2) už jai vienai atitenkantį visą žemės sklypą, t.y. už apelianto nuosavybės teise įregistruotą 1/210 dalį šio žemės sklypo prie gyvenamojo namo. Iš viso jos mokėtina kompensacija yra 108 000 Lt. Atsakovas (apeliantas) turėtų kompensuoti ieškovei už pusę jam natūra atitenkančio turto, t.y. 54 000 Lt už sodo žemės sklypą (108 000 Lt : 2) ir 2750 Lt už automobilį (5500 Lt : 2). Iš viso jo mokėtina kompensacija yra 56 750 Lt. Kadangi garažai natūra padalinti abiems sutuoktiniams po vieną (18 000 Lt vertės), kompensavimo klausimas šioje dalyje nekyla.

Tokiu atveju teisėjų kolegija atlieka tarpusavio piniginių prievolių įskaitymą ir daro išvadą, kad iš ieškovės priteistina apeliantui 51 250 Lt (108 000 Lt - 56 750 Lt) dydžio piniginė kompensaciją už jai tenkančią natūra didesnę dalį bendrojo turto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kuomet apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismo priteistų pašto išlaidų paskirstymas nekeistinas dėl nedidelės jų sumos (CPK 3 str. 1 d.).

Žyminis mokestis valstybei iš kiekvienos šalies priteistinas atsižvelgiant į nuosavybės teise jai priteisto turto vertę, atimant ieškovei išmokėtiną kompensaciją apeliantui, ir iš apskaičiuotos tokiu būdu žyminio mokesčio sumos atimant dar ir jos sumokėtą, paduodant ieškinį, 500 Lt žyminį mokestį (t.1, b.l. 9), o apeliantui priešingai - pridedant prie atitekusio natūra turto vertės ir gautiną iš ieškovės kompensaciją bei priteisiant žyminį mokestį už priteistą išlaikymą pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 9 p., 10 p. nustatytas taisykles ieškinio sumai apskaičiuoti.

Ieškovei priteisiama turto už 341 000 Lt, todėl atimant 51 250 Lt dydžio kompensaciją, mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 289 750 Lt sumos ir yra lygus 6795 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (3000 Lt + [189 750 x 2 proc.]). Atėmus sumokėtą dalį - 500 Lt., iš ieškovės priteistina 6295 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Apeliantui priteisiama turto už 131 500 Lt, taigi pridedant 51 250 Lt dydžio kompensaciją, mokėtinas žyminis mokestis jam skaičiuotinas nuo 182 750 Lt sumos ir yra lygus 4655 Lt (3000 Lt + [82 750 x 2 proc.]).

Taip pat pridėtina 360 Lt už metinę priteistų periodinių išmokų sumą ([1000 Lt x12 mėn.] x 3 proc.) bei 95 Lt už išlaikymo įsiskolinimą (3150 Lt x 3 proc.), ir iš viso į valstybės pajamas iš apelianto priteistina 5110 Lt žyminio mokesčio.

Apeliantas, paduodamas apeliacinį skundą, turėjo 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų, likusios dalies mokėjimą prašė atidėti (t.2, b.l. 94-95). Ir nors tuo klausimu teismo nutarties nėra priimta, teisėjo rezoliuciją priimti skundą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip palankiai apeliantui išspręstą prašymą. Apelianto naudai šios jos patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į skundo patenkinimo mastą (ginčo sumą, kurią laimėjo apeliantas), iš ieškovės priteistinos (CPK 93 str. 2 d.). Likusios apelianto nesumokėtos dalies žyminio mokesčio išieškojimas valstybės naudai nespręstinas, tai pernelyg apsunktinų kiekvienos iš šalių materialinę padėtį (CPK 93 str. 5 d. ir 7 d.).

Už turto vertinimą apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos viena kitai šalims nekompensuotinos, kadangi kiekviena jų tokių išlaidų patyrė.

Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 13,05 Lt priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Rezoliucinę teismo sprendimo dalį dėl vaikų išlaikymo išdėstyti taip:

„Priteisti iš A. M. dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-08-01 iki kiekvieno jų pilnametystės.

Priteisti iš A. M. 3150 Lt išlaikymo vaikams skolą už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-07-31.“

Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį šia dalimi:

„Nustatyti, kad A. M. bendrauja su dukra G. M. tokiu laiku ir būdu: pasiima dukterį kiekvieno mėnesio pirmąjį bei trečiąjį savaitgalį iš jos namų šeštadienį nuo 9 val. – 9.30 val. ir grąžinant sekmadienį, ne vėliau kaip iki 20 val., kitų susitikimų laiką bei trukmę suderinant su vaiko motina iš anksto ne vėliau nei prieš 3 dienas.“

Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti T. M. asmeninės nuosavybės teise šį turtą natūra:

-butą, kurio bendras plotas 90,88kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 320 000Lt;

- 40/100 dalis kiemo statinių (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt;

- 2/210 dalis 1,2275 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 2000 Lt;

Garažo boksą G-15, plotas 16,15 kv.m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė -18 000 Lt.

Iš viso jai priteisti turto natūra už 341 000 Lt.

Priteisti A. M. asmeninės nuosavybės teise šį turtą natūra:

-žemės ūkio (sodų) paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė -108 000 Lt;

-garažo boksą G-14, plotas 16,09 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė -18 000 Lt;

-keleivinį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 500 Lt.

Iš viso jam priteisti turto natūra už 131 500 Lt.

Atlikus tarpusavio kompensacijų įskaitymą, priteisti iš T. M. 51 250 Lt piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį A. M. naudai.“

Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje:

„Priteisti iš T. M. 6295 Lt žyminio mokesčio ir 24,08 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš A. M. 5110 Lt žyminio mokesčio ir 24,08 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.“

Kitoje dalyje palikti sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš T. M. 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų A. M. naudai.

Priteisti iš T. M. 13,05 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Teisėjai Dalia KačinskienėVirginijus KairevičiusAndrutė Kalinauskienė