- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- M1-66-766/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Kęstutis Valys
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietei, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2025-01-29 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pripažinta padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, būdama nepakaltinama, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas,
už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2024 m. gruodžio 16 d., apie 13.25 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, važiuojančiame maršrutiniame (duomenys neskelbtini) autobuse, ranka smogė savo tetai G. B. į galvos sritį, po ko tęsdama savo veiką, išlipus iš autobuso, autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), abejomis rankomis suėmusi G. B. kojų blauzdas, pervertė ją ant žemės, padarydama nukentėjusiajai G. B. (duomenys neskelbtini), atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Tai, jog M. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodoma teisme duotais liudytojo parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas E. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) autobusų parke autobuso vairuotoju. Galimai 2024 m. gruodžio 16 d. vairavo autobusą, važiavo į (duomenys neskelbtini). Dvi moterys įlipo į autobusą. Išgirdo autobuse triukšmą. Nuramino jas, jos apsiramino. Bet pavažiavus vėl kilo triukšmas. Jaunesnė čigoniukė atsisėdo į priekį. Pasakė, kad ji nebeitų pas tą kitą moterį. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jos išlipo. Pirma išlipo jaunesnioji, vyresnioji išlipo antra, kibo tai pirmai į plaukus, pradėjo peštis, muštis. Paskui viena nuėjo, išsikvietė policiją. Dabar visų smulkmenų neatsimena, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, galima jais vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichologas ekspertas G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. M. B. yra (duomenys neskelbtini). Jos parodymais vadovautis negalima. Ji negalėjo įvykio metu ir dabar negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimo. Nėra savikritiška savo ligai, kelia pavojų, todėl siūlo stacionarų gydymą.
Teismo psichiatrė ekspertė J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ekspertizės išvadą tvirtina. M. B. psichikos sutrikimai išaiškėjo 2021 metais, tuo metu ji pirmą kartą pateko į stacionarą, jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl psichologinės būsenos pablogėjimo ji buvo keletą kartų gydyta stacionare. 2024 m. balandžio mėn. jai konstatuotas (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo gydyta (duomenys neskelbtini), tuo metu konstatuota (duomenys neskelbtini). Ir šiuo metu nustatomas lėtinis psichinis sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ją reikia gydyti, siūlo skirti priverstinį stacionarinį gydymą. Buvo įvertinat tai, kad yra padidinta socialinio elgesio rizika, fiksuojamas smurtinis elgesys. Be to, tiriamoji visiškai nekritiška savo elgesiui, visiškai nesigydo, vaistų nevartoja. Tai yra ūmi liga ir tas elgesys yra pavojingas. Rekomenduoja priverčiamąsias medicinos priemones, kad būtų taikomas gydymas ir būtų galima stebėti jos būseną.
Teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji parodė, kad 2024-12-16 apie 13:15 val. (duomenys neskelbtini) mieste įsėdo į maršrutinį autobusą, kuris vyksta į (duomenys neskelbtini) miestą, įlipusi į autobusą pamatė, kad autobusu į (duomenys neskelbtini) miestą vyksta ir dukterėčia M. B.. Važiuojant autobusu pradėjo bendrauti su M. B., kalbėtis apie šeimos reikalus, pasakė apie tai, jog daro šeimai gėdą, pasakė, jog sklinda kalbos, kada ji parsidavinėja, M. B. ištraukusi iš kišenės pradėjo demonstruoti prezervatyvus, daugiau ji jai nieko nebesakė, su ja nebebendravo. Praėjus 4-5 min. po pokalbio, pajuto smūgį į kairę galvos pusę, atsisukusi pamatė, kad jai trenkė dukterėčia M. B., autobuse buvę žmonės pradėjo ją raminti, tuo metu ji jai nieko nesakė, autobuse buvo vaikų, nenorėjo nieko gąsdinti ir atsisėdo į kitą vietą, toliau nuo dukterėčios, bandydama išvengti tolimesnių konfliktų. Atvykus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę, (duomenys neskelbtini), M. B. iš autobuso išlipo pirma, stovėjo išlipusi prie autobuso durų bei laukė jos, jai išlipus suspaudusi kumščius pradėjo sakyti ateik čia, ateik čia, pradėjus eiti link jos, M. B. abejomis rankomis pagriebė jos kojų blauzdas ir pervertė ją ant žemės, ko pasekoje ji veidu krito į betoninį bordiūrą ir susimušė kaktą, nosį bei kairės rankos tris pirštus, tokiais savo veiksmais dukterėčia M. B. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje vertino dešimt, o smūgį važiuojant autobusu į galvos kairę pusę dešimties balų skalėje vertino septyniais. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko, civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio neteikė. Elektroninio pašto neturėjo, nesinaudoja. (1 t., b. l. 30 – 43)
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. parodė, kad kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, dukterėčia M. B. ją sumušė važiuojančiame autobuse ir išlipus iš jo. Važiuojančiame autobuse M. B. jai sudavė smūgį pirma iš už nugaros pusės į galvos sritį, po to ji atsistojo ir paėmusi ją už plaukų nulenkė ją, kad ji atsisėstų atgal į sėdynę. Po to M. B. nuėjo į autobuso priekį. Važiuojančiame autobuse buvo žmonių, bet niekas į jų su M. B. tarpą nesikišo. Kai autobusas sustojo (duomenys neskelbtini), ji lipo iš jo lauk. M. B. sėdėjo ant laiptelio, ji, norėdama greičiau išlipti iš autobuso, jai atrodo, kad „taše“ stumtelėjo M. B., kad ji išliptų ir kai ji išlipo, laukė jos prie to autobuso. Tada ji stovėjo priešais ją atstačiusi kumščius ir sakė "ateik, gausi" ji ėjo link jos, norėdama ją apraminti, tačiau ji pasilenkusi čiupo jai už abiejų kojų blauzdų ir tokiu būdu pervertė ją ant žemės ir ji griūdama susižalojo. Dėl tokių netinkamų M. B. veiksmų jos atžvilgiu, ji jai atleido ir jai jokių pretenzijų nebeturėjo, jokio civilinio ieškinio byloje ji nereiškia ir taikytis su ja sutiko. Į autobusą ji įlipo su savo seserim, M. B. mama, S. B.. Šio įvykio metu ji buvo labai susijaudinus, gal kažko gerai ir labai tiksliai neprisiminė.(1 t., b. l. 65 – 68)
M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltės klausimo šiandien nekomentuos, pranešimas apie įtarimą jai įteiktas, jo esmę suprato, šiandien parodymų neduos, nes emociškai blogai jaučiasi, jai yra šokas. Parodymus atvyks duoti vėliau. Kaltės klausimo šiandien nekomentuos. (1 t., b. l. 153 – 155).
M. B. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra gulėjusi Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, bet kokia jai nustatyta diagnozė yra, ji nežinojo. Jokių priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ji neturėjo. 2024-12-17 jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl smurto prieš tetą G. B. ir ji buvo apklausiama įtariamąja, tada kaltės klausimo nekomentavo ir parodymų nedavė. Šiandien parodymus duos. Kalta prisipažino visiškai. 2024 metų gruodžio mėnesio viduryje ji iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Autobuse susitiko su teta G., su kuria pradžioje įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurio metu teta priėjo prie jos ir norėjo jai smogti. Ji jai nesmogė, o suspaudusi kumščius prieš ją pastovėjo ir klausė ar nori gauti. Ji truputį dar pasėdėjo ir tada atsistojusi tetai sudavė kumščiu į veidą. Kiek kartų jai sudavė, neprisiminė. Tada tarp jų įvyko gal koks apsistumdymas, bet ji to tiksliai neprisiminė ir papasakoti negalėjo. Po to ji nuėjo į autobuso priekį ir sėdėjo ant priekinių autobuso laiptų, prie vairuotojo. Prieš išlipant iš autobuso, G. jai dar įspyrė į užpakalį ir kai ji išlipo iš autobuso, lauke ji trenkė jai, įspirdama į užpakalį. Po to jos abi kažkaip susikabino ir nukrito ant žemės. Su G. ji nesutaria jau senai, dėl ko ji ją apstoja, ji nežinojo. Ji, kartais irgi iš nervų, jai kažką negražaus pasako. Tiksliai atpasakoti įvykio ji negalėjo, nes jo metu buvo susinervavusi ir susijaudinusi, bet pilnai pripažino savo kaltę ir dėl to labai nuoširdžiai gailėjosi. Pasižadėjo ateityje daugiau nenusikalsti, norėjo už tokį netinkamą savo elgesį atsiprašyti tetos ir esant galimybei bylą baigti susitaikymu. (1 t., b. l. 160 – 163).
Iš 2024-12-16 G. B. pareiškimo matyti, kad 2024-12-16, apie 14:02 val., autobusų stotelėje, adresu (duomenys neskelbtini) jos dukterėčia M. B. abejomis rankomis paėmusi už kojų ją pervertė ant žemės, ko pasekoje krito veidu į betoninį bordiūrą ir susižalojo kaktą, nosį bei dešinės rankos tris pirštus, tokiais savo veiksmais M. B. sukėlė fizinį skausmą. Prašo policijos kaltus asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 30 – 43).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) autobusų stotis, padarytos nuotraukos, tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (1 t., b. l. 30-46).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint G. B. kūno matomas vietas ant kaktos, nosies ir trijų rankos pirštų matyti sužalojimai, kurie yra užklijuoti medicininiais pleistrais (1 t., b. l. 69-76).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. nustatyti (duomenys neskelbtini). Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai griūnant ir į tokį atsitrenkiant, ar panašiai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 96 – 97).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 8 (aštuoni) vaizdo įrašai, atsiųsti 2025-01-13 elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) autobusų parko, pagal 2024-12-22 pareikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimais: 3.1, 4.1, 5.1, 6.1, 7.1, 8.1, 9.1, 10.1. Visuose vaizdo įrašuose matyti (duomenys neskelbtini) autobuso parko autobusas, vežantis keleivius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Autobuse sėdi žmonės. Aprašomi tik tie vaizdo įrašai, kurie turi reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Vaizdo įraše, pavadinimu 3.1 matyti, kad važiuojančiame autobuse žmonės vis atsisuka į autobuso galą pažiūrėti, vairuotojas per veidrodį stebi autobuso galą ir kažką sako. Ką - negirdėti, nes vaizdo įrašas be garso. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Vaizdo įraše 5. 1, laikmačiui rodant 13:32:48 matyti, kad autobuso gale, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma įtariamoji M. B., vilkinti juodos spalvos paltu, priėjo prie nukentėjusiosios G. B., vilkinčios žalios spalvos paltu, atsisėdo lygiagrečiai gretimoje sėdynių pusėje ir kojomis spyrė, po to atsistojusi sudavė G. B. ne mažiau trijų smūgių kumščiu į kūną, po ko G. B. pačiupo M. B. nuvertė ant sėdynių ir tampė už plaukų, vėliau paleido. Laikmačiui rodant 13:33:06 matyti, kad M. B. atėjo į autobuso priekį ir atsisėdo ant laiptelių prie durų. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Vaizdo įraše 10. 1, laikmačiui rodant 13:54:36 matyti, kad G. B. pasiėmusi maišelį su pirkiniais atėjo į autobuso priekį, priėjusi prie M. B. vis dar sėdinčios ant laiptelių, stumdama koja rankoje laikytą maišelį su pirkiniais, pastūmė sėdinčią M. B. ir kažką pasakė. M. B. atsistojo ir išlipo. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. (1 t., b. l. 113 – 115).
Iš valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad M. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu, t. y. 2024-12-16, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu M. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti. Gretutine diagnozė: (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini), paūmėjimo M. B. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes ji negali būti pilnaverte teismo proceso dalyve. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo, paranoidinės šizofrenijos, paūmėjimo M. B. socialiai pavojingo elgesio rizika yra padidinta. M. B. dėl (duomenys neskelbtini) rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 56 – 65).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad M. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius. Faktą, kad M. B. padarė įstatymo uždraustą veiką, patvirtina: nukentėjusiosios G. B., liudytojo E. M. parodymai, apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada dėl sužalojimo, kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Kadangi M. B. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, ji baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama (BK 17 straipsnis). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad M. B. reikalingas priverstinis stacionarinis gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotojo gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į ekspertų išvadą, siekiant, kad M. B. būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jai skirtina rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
2024-09-06 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 290,07 eurų civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 87-103). 2025-07-22 teisme gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymas pakeisti civilinę ieškovę Šiaulių teritorinę ligonių kasą jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie SAM, kuris buvo patenkintas (t. 3, b. l. 29).
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Nutarčiai įsiteisėjus, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti – 1 vnt. kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašu, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,
nutaria:
Pripažinti, kad M. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdama nepakaltinama.
M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Nutarčiai įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti – 1 vnt. kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje kaip ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.