Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „L.“, teistas:

1) 2011 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį — subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2012 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį (penkios veikos), 231 straipsnio 1 dalį — subendrinta 25 MGL (3 250 Lt/241,27 Eur) dydžio bauda (bauda neišieškota, vykdoma priverstine tvarka);

3) 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvidešimt dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) — subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) — laisvės atėmimu 2 metams;

5) 2019 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį — 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo pakeistu 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2020 m. vasario 12 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį — 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2021 m. sausio 15 d. — Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį — subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi subendrinta bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas. Įskaičius įskaitytinus laikotarpius, laikyta, kad T. M. atliko laisvės atėmimo bausmę. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu ir 2020 m. vasario 12 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimas. Įskaičius įskaitytinus laikotarpius ir pagal nuosprendžius atliktas laisvės atėmimo bausmes, teismas pripažino, kad laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis yra atlikęs iki 2021 m. rugpjūčio 25 d.;

8) 2024 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį — 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros su įpareigojimais (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. M. viešai niekino žmonių grupę dėl jų kilmės, tikėjimo, lyties, o būtent jis, 2023 m. balandžio 18 d., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, viešai, girdint kitiems asmenims sakydamas žodžius: „Nori aš tau tavo vietą parodysiu, žinai kur?“, „Pas čiurbaną po lova“, „Nes čiurbanus, žinai už gyvulius skaito“, „Pardavėja buvai ir (duomenys neskelbtini) su savo čiurbanu, toliau (duomenys neskelbtini), pardavėja esi.“, „Žinai, kad čiurbanai nelaiko jus bobas už žmones, nežinojai?“, „Gal kataliką padarei? Kataliką padarei musulmoną čiurbanui?“, „Gal pati musulmonė esi?“, „Tai pašla tu (duomenys neskelbtini) su savo tikėjimu, čiuka tu, musulmanka (duomenys neskelbtini).“, „Pas jus musulmonus vieni bardakai pasaulyje, terorizmai, visą kitą, jus naikinti reikia visus, žino visi, ta lachudra ir du vaikai, keturi vaikų namuose.“, „Musulmanka tu (duomenys neskelbtini), pas musulmonus suka (duomenys neskelbtini), po stalu žiurke, po stalu.“. Tokiu būdu T. M.viešai niekino žmonių grupę dėl jų kilmės, t. y. dėl jų priklausymo kitoms tautoms, taip pat viešai niekino žmonių grupę dėl jų tikėjimo, t. y. dėl jų buvimo musulmonais, išpažįstančiais islamo religiją, be to, viešai niekino nukentėjusiąją K. M. dėl to, kad ji yra moteris ir (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. M. teisme savo kaltę pripažino bei parodė, kad nukentėjusioji buvo konkurentė, prekiavo priešais jo paviljoną (duomenys neskelbtini). Konkurentai buvo nukentėjusioji su savo vyru. Iš pradžių jie draugavo, bendrai kartu tvarkėsi, vėliau jie (nukentėjusioji su vyru) norėjo prekiauti vieni, be jų. Vėliau pradėjo „maišyti“ kainas. Atėjo nukentėjusiosios sutuoktinis ir pasakė, kad čia prekiaus vienomis kainomis, o prie poliklinikos — kitomis. Jie trise norėjo jį (kaltinamąjį) išgyvendinti iš tos vietos. Nekreipė dėmesio. Taikėsi keturis kartus per penkerius metus. Paskutiniu atveju nukentėjusiosios sutuoktini nesilaikė jų susitarimo dėl kainų. K. M. su kitu pardavėju pradėjo kurstyti visus klientus prieš jį (kaltinamąjį). Aiškino, kad jie (kaltinamasis) yra sukčiai, aferistai. Kai jis (kaltinamasis) atėjo po darbo į kioską, galimai nukentėjusioji su pardavėja stovėjo ir iš jo tyčiojosi. Nukentėjusioji filmavo ir fotografavo tik tai, kas jai palanku. Nukentėjusiosios pasisakymas buvo toks, kad juos (kaltinamąjį) reikia sunaikinti. Gavosi, kad jis (kaltinamasis) pasakė visus tuos žodžius. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasakė tokius žodžius K. M.. Jam nukentėjusioji irgi daug pasakė. Apsižodžiavo ir viskas. Nukentėjusioji su juo rusiškai niekada nekalbėjo, ji jam sakydavo „(duomenys neskelbtini)“ katalikas. O jis (kaltinamasis) stipriai pasikarščiavo ir tiek. Gailisi, kad tai padarė viešoje vietoje. Nieko neturėjo prieš musulmonus, viskas dėl konkurencijos.

„Čiurbanas“ tai kitos tautos asmuo, azijietis. Žino, nes žiūrėjo internetinę enciklopediją iki įvykio. Žinojo, ką reiškia žodis „Čiurbanas“. Sakydamas „Čiurbanus už gyvulius laiko“, norėjo pasakyti, kad jeigu ji musulmonė, tai negali sėdėti prie vieno stalo, kad jie turi būti antrarūšiai. Jo manymu „čiurbanai“ nėra musulmonai. Buvo žodžių tirada. Negalvodamas sakė. Turėjo omenyje, kad nukentėjusioji yra susidėjusi su kitos tautybės vyru. Ji jam sakė: „tu (duomenys neskelbtini) katalikas“, o jis — „musulmonka“. Sakydamas „Čiurbanus“ nekalbėjo konkrečiai apie nukentėjusiąją, turėjo omenyje jos sutuoktinį. Nežinojo, kokios tautybės yra nukentėjusiosios sutuoktinis. Nukentėjusioji pati jam (kaltinamajam) sakė, kad yra „musulmonka“. Sakydamas „žinai, kad čiurbanai nelaiko jus, bobas, už žmones“, turėjo omenyje musulmonus. Šie žodžiai buvo išimti iš konteksto, kai kurie buvo skirti pardavėjai, buvusiai kartu su nukentėjusiąja. Nebuvo įrašyti žodžiai, kurie buvo jam pasakyti. Sakydamas „pas jus, musulmonus, vieni bardakai pasaulyje“, turėjo omenyje tai, kas vyksta pasaulyje dėl musulmonų. Kaip Izraelis naikina musulmonus, taip ir jis pasisakė, kad juos reikia naikinti. Krikščionis viso pasaulio nenaikino. Neturėjo omenyje, kokiu būdu naikinti. Naikinti – karas, kariauti prieš blogį. Krikščionys niekada nekėlė didelių karų, ką padarė musulmonai. Pas jį „nėra ribų“, kalbant apie žodį „naikinti“. Nukentėjusiajai ir jos sutuoktiniui yra visiškai saugu būti šalia jo.

Kadangi nukentėjusioji su sutuoktiniu prekybą baigė lapkritį, susitaikyti nebandė, nežinojo kaip susisiekti. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios, kad stipriai pasikarščiavo, nuoširdžiai gailisi. Niekada daugiau tokiais epitetais nekalbės. Nėra nusiteikęs prieš musulmonus. Mano, kad jeigu musulmonai būtų buvę įvykio metu šalia, jie įsižeistų dėl jo žodžių. Kai tuos žodžius sakė nukentėjusiajai, daug žmonių nebuvo, tuo metu lankėsi keli žmonės. Po šio įvykio daugiau konfliktų nebuvo. Apie pusmetį dirbo ramiai.

Iš nukentėjusiosios K. M. 2023 m. balandžio 22 d. pranešimo, pareiškimo apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad K. M. parodė, kad 2023 m. balandžio 18 d. viešoje vietoje neblaivus T. M. tyčiojosi, niekino žmonių grupę dėl tautybės, kilmės, kurstė neapykantą, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis tai darė visą dieną, todėl pradėjo filmuoti jo veiksmus. T. M. aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kad musulmonai yra teroristai ir ji (K. M.) yra tokia, musulmonus reikia sunaikinti, kad ji (K. M.) „musulmonė, griobana, (duomenys neskelbtini)“, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių neigiamus jausmus, neapykantą necenzūriniais žodžiais, tokie kaip „prostitutės“, „suka“, „(duomenys neskelbtini)“, „pashla ty (duomenys neskelbtini)“, taip pat jis ir šmeižia, kad „skęstate alkoholyje“ ir pan. Viską galima išgirsti video. Nurodė, kad dėl jo tokių veiksmų buvo pradėtas tyrimas (buvo kreiptasi 2022 m. rugsėjį), tačiau jam tai nieko nereiškia, vos ne kiekvieną dieną jis ir toliau išreiškia savo neapykantą, kursto aplinkinius savo viešais tikrovės neatitinkančiais pareiškimais, vartoja necenzūrinius žodžius. T. M. buvo neblaivus, policija tikrino blaivumą. Įvykio vieta: (duomenys neskelbtini). Įvykio laikas 2023 m. balandžio 18 d., 17.10 val. (b. l. 1-2).

Nukentėjusioji K. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2023 m. balandžio 18 d. 17.10 val. įvykio aplinkybes ji papasakojo pateikdama pareiškimą per e.policiją. Įvykį matė B. M., kuri tuo metu buvo šalia jos ir, kiek žino, rašė pareiškimą dėl T. M.. Ji šalia jos buvo viso įvykio metu, viską matė ir girdėjo, ir pati nukentėjo. Dirba lauke palapinėje, o T. M. šalia savo kioske. Konfliktai su T. M. prasidėjo maždaug prieš du metus, kaip ji suprato, kad T. M. pykti ant jos pradėjo dėl to, kad ji pradėjo sveikintis su taip pat šalia dirbančiu G.. Kiek žino, jie iki to laiko jau konfliktuodavo. T. M. ją dažnai įžeidinėja dėl rasės ir jos tikėjimo, vadindamas ją musulmone ir įvairiais kitais žodžiais, kuriuos minėjo rašydama pareiškimą per e.policija, nors jos tikėjimas nėra toks. Jis taip ją įžeidinėja dėl jos vyro, todėl, kad jos vyras (duomenys neskelbtini). Labai pavargo nuo jo tokio nusiteikimo prieš juos, nes jis savo nuomonę ir įžeidinėjimus išsako prie visų žmonių ir klientų (b. l. 27).

Liudytoja B. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. M. yra draugės, pažįstamos apie 5 metus. Susipažino darbo vietoje prekiaudamos, visada sutardavo gražiai. Jos manymu, K. M. yra nekonfliktiška. Šiuo metu ji su K. dirba netoli viena kitos. T. M. pažįsta apie 3 metus. Jį pažįsta kaip prekiaujantį turgavietės kioske. Su juo ankščiau jokių konfliktų nebuvo. Maždaug prieš pusantrų metų jis pasikeitė, pradėjo konfliktuoti, kaip ji supranta, dėl to, kad ji (liudytoja) ir nukentėjusioji pradėjo sveikintis su kitu asmeniu, kuris taip pat prekiauja turgavietėje. Kiek žino, jie tarpusavyje konfliktuoja, dėl to galėjo pradėti nemėgti ir jų, nes kitos priežasties ji nežino. 2023 m. balandžio 18 d. ji nuo 10-11 val. buvo prie savo prekiaujančios draugės K. M.. Tą dieną T. M. savo darbovietėje vartojo alkoholinius gėrimus ir praeidamas vis bandė jas įžeisti sakydamas, kad jos yra „geriančios, prostitutės, padlos, sukos“, jos draugę vadina „musulmone“, sakydamas kad „musulmonai yra teroristai“, kad jos vyras „juodašiknis“, kad „jam čia gyventi ne vieta, kad grįžtų į savo šalį“, taip kurstydamas kitų žmonių neapykantą dėl rasės. Apie 17 val. T. M. jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis priėjo prie šalia jų prekiaujančio žuvininko ir pradėjo jas įžeidinėti prie praeinančių pirkėjų. Jos kurį laiką kentėjo, o po to ji, neapsikentusi jo tokio elgesio, pradėjo filmuoti. Vadino jas jau minėtais žodžiais, visaip jas įžeidinėjo ir žemino. Jis supykęs, kad jį filmuoja, paėmęs plastikinį indelį su žuvimi priėjęs prie jos tėškė jai (liudytojai) į galvą. Tada jos draugė iškvietė policijos pareigūnus. Jos draugę dėl rasės įžeidinėja nuolat, prie pirkėjų ir kitų praeinančių žmonių (b. l. 37).

Liudytoja A. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. M. ji pažįsta apie pora metų, su juo visada sutardavo neblogai. Nuo šių metų vasario 26 d. ji buvo T. M. kiosko (duomenys neskelbtini) ir dirbo pas T. M. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nėra (duomenys neskelbtini), nes jis ją buvo įforminęs kaip (duomenys neskelbtini). Pas T. M. nedirba nuo 2024 m. gegužės 13 d. Ji pati išėjo iš darbo, nes jis jai 3 mėnesius nemokėjo algos. Taip pat ji pareikalavo, kad jis jai grąžintų skolą (3 000 Eur nesumokėtos algos ir 3 000 Eur už sumokėtas prekes), tačiau iki šios dienos jis su ja neatsiskaitęs, tik jai nuolat grasina. K. M. pažįsta porą metų, nes ji pas ją apsipirkinėdavo. Su K. M. yra draugės. 2023 m. balandžio 18 d., apie 17 val. ji buvo T. M. kioske, nes dar tą dieną dirbo pas jį pardavėja. Tą dieną ji dirbo viena. Kaltinamasis buvo kitame savo kioske, kuris yra priešais tą vietą, kur dirba K. M.. Kiek žino, tai jis tame kioske buvo minėtą dieną nuo pat ryto. 2023 m. balandžio 18 d. išgirdo triukšmą, išėjo į lauką ir stovėjo lauke prie kiosko, kuriame dirbo, todėl viską girdėjo ir matė. T. M. užsipuolė K. už nieką, pradėjo ją įžeidinėti visokiais žodžiais, kiek prisimena, sakydamas, kad ji yra „narkomanė“, „prostitutė“, „musulmonė“, „teroristė“, kad iš jos atėmė vaikus, kad vaikai yra vaikų namuose, kad „visus teroristus reikia išnaikinti, kad juos reikia žudyti“, ir dar visokiais negražiais įžeidžiančiais žodžiais. Matė, kad viso konflikto metu šalia K. M. stovėjo jos draugė B., kiek girdėjo, jis užsipuolė ir ją. T. M. yra labai konfliktiškas žmogus, konfliktuoja su dauguma ten prekiaujančių žmonių. Minėtą dieną matė, kaip T. M. metė žuvų indelį į K. pusę, bet pataikė į B. Po minėto konflikto T. M. praeidamas pro ją pasakė, kad kol jis ten dirbs „šitų (necenzūrinis žodis) nebus“ (b. l. 42).

Liudytoja L. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. M. pažįsta 3 metus, dabar pas jį ji jau dirba pusė metų. K. M. ji asmeniškai nepažįsta, tiksliai nežino net jos vardo ir pavardės. Konfliktai ten vyksta nuolat, K. M. nuolat pati provokuoja konfliktus, šūkauja, į tai įtraukia pašalinius asmenis. Ne kartą girdėjo, kad ji tiek T. M., tiek aplink esančias kitas pardavėjas nuolat įžeidinėja, šmeižia juos pirkėjams. Žino, kad ir ji, ir visos kitos pardavėjos, dirbančios pas T. M., M. yra vadinamos „kurvomis“. Ji (liudytoja) visai nekreipia į tai dėmesio, nes tai vyksta kasdien ir tiesiog nenori į tai veltis, todėl jos įžeidinėjimus stengiasi ignoruoti. 2023 m. balandžio 18 d. vykusį konfliktą tarp T. M. ir K. matė ir girdėjo nuo pradžių. Tikslaus tos dienos įvykio laiko nurodyti negali, nes neprisimena, bet prisimena, kad T. M. būnant savo kioske, girdėjo kaip K. iš lauko pradėjo visokiais žodžiais įžeidinėti ir žeminti T. M., sakydama „tu zekas, pas tave dirba (necenzūrinis žodis), aferistas“, kad jis visus apgaudinėja, kad „tave čia visi pažįsta“, ir dar visokiais negražiais ir įžeidžiančiais žodžiais. Ji taip kalbėjo visų praeinančių asmenų akivaizdoje. T. M. jos akivaizdoje K. neįžeidinėjo jokiais žodžiais ir nežemino, jai niekaip negrasino, tik kažką atsakė, kad „kiek galima“. Jos manymu, K. yra labai konfliktiška asmenybė, ir jei T. kažką minėtą dieną jai atsakė, tai tik bandydamas apginti save. Ji kiekvieną dieną su kuo nors vis konfliktuoja, girdėjo net kaip kartais užsipuola pirkėjus. Minėtą dieną T. M. visą laiką buvo šalia jos (liudytojos) ir tikrai jos neįžeidinėjo dėl rasės ar panašių dalykų, liudytoja viską, ką jis kalbėjo, girdėjo labai gerai (b. l. 49).

Iš vaizdo įrašo ir jo 2023 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios pateikti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas pavadinimu „video-c3825c02b128f87df4373fa217668c45-V“. Girdisi pokalbis tarp M. M. ir T. M.: T. M. – „Nori aš tau tavo vietą parodysiu, žinai kur?“. K. M. – „ne, nežinau“. T. M. - „pas čiurbaną po lovą“. K. M. - „jo?“. T. M. - „nes čiurbanus žinai už gyvulius skaito“. M. M. - „jo?, tai pagal save sprendi?“. T. M. - „ ...žinai kur?“ M. M. - „ne“. T. M. - „...į Belarusiją savo, pas Lukašenką, atvažiavai, kiek čia dienų buvai“. M. M. - „iš kur tu žinai, iš kur aš atvažiavau?“. T. M. - „aš viską žinau apie tave“. M. M. - „iš kur aš atvažiavau?“. T. M. - „apie tave gražuolę žinau viską“. M. M. - „net juokinga“. T. M. - „nejuokinga, pardavėja buvai ir (duomenys neskelbtini) su savo čiurbanu, toliau (duomenys neskelbtini), pardavėja esi“. M. M. - „šnekėk šnekėk, dar baudą gausi“. T. M. - „dar kai nebuvo pardavėjos, buvo labai gerai, vsio“. M. M. - “vsio? Argumentai baigėsi“. T. M. - „žinai, kad čiurbanai nelaiko Jus bobas už žmones, nežinojai?“. M. M. - „jo?“. T. M. - „gal kataliką padarei? Aaa? Kataliką padarei musulmoną čiurbanui“. M. M. - „ 30 metų gyvenu čia“. T. M. - „gal pati musulmonė esi?“. M. M. - „jo“. T. M. - „tai pašla tu (duomenys neskelbtini) su savo tikėjimu, čiuka tu, musulmanka (duomenys neskelbtini)“. M. M. - „jo?“. T. M. - „pas jus musulmonus vieni bardakai pasaulyje, terorizmai, visą kitą, jus naikinti reikia visus, žino visi, ta lachudra ir du vaikai, keturi vaikų namuose“. M. M. - „tiek mažai? Aš galvojau daugiau“. T. M. - „ne daugiau“. Moters kitas balsas - „viskas?“. T. M. - „viskas, čiuožk čiuožk“. M. M. - „daugiau nieko nesakysi?“. T. M. - „jo, tavo vietą uždaryta už savaitės“. M. M. - „tikrai savaitei?“. T. M. - „tikrai, davai, davai, viskas, tavo vieta panaikinta, buvai laiminga, kad prekiausi“. M. M. - „aišku, kodėl aš neprekiausiu?“. T. M. - „pažiūrėsim“. M. M. - „kas atsitiko, kodėl aš neprekiausiu?“. T. M. - „visos tarnybos tikrins, pažiūrėsim kiek nuo sąskaitos, prekes pristatinėja, sandėliuose kameros sustatytos visur, pažiūrėsim kaip tu prekiausi“. M. M. - „aha jo, ir ką?“. T. M. - „kaip rurinsi pinigus“. Moters balsas - „taip pat kaip ir tu“. T. M. - „kiek mokesčių sumokėjai praeitas metais, ką?“. M. M. - „ką ponas kaip ir Jus“. T. M. - „kiek valstybei sumokėjai mokesčius, VMI, per tave debile pensininkai neturi ką valgyti, šiukšlės Jus, mokesčių nemokėjai gyvenime, Lietuvos Respublikai“. M. M. - „už tai žmonių neapgaudinėjom“. T. M. - „jau filmuoja STT tarnybos“. M. M. - „ponas, už tai žmonių neapgaudinėjam“. T. M. - „valink iš čia, supratai? Viskas, čiuožkit (duomenys neskelbtini) iš čia, kurvos dvi. ... Jums teisėjas sukos, kur kojas ir rankas Jums perlaužys gyvenime“. M. M. - „už tai į bažnyčią nebijome vaikščioti“. T. M. - „apie kokią bažnyčią tu (duomenys neskelbtini) kalbi, kokia tu kalitike, alkoholyje skendote“. M. M. - „taip taip, galim dabar iškviesti policiją ir tegul kiekvienas parodys kas išgėręs, kas ne“. T. M. - „vadovaus čia paradui…..valkatos, kažkokia šiukšlė aiškins ką man daryti, kur gyventi kur ką, tu nefilmuok….G. vakar bylą nutraukė, visi filmuot nori, nori...“. T. M. pakelia dėžutę, kurioje galimai buvo žuvis, priėjo prie asmens, kuris filmavo, ir į ją metė. Užfiksuota kaip viso pokalbio metu prieidavo pirkėjai, sustoję į eilę prie T. M. prekiaujamo produkto, kurie viską girdėjo, bet nieko nesakė;

2. vaizdo įrašas pavadinimu „video-9aefd784d45865aeedafc62318a39a19-V“. Užfiksuota, kaip T. M. vaikšto prie kioskų, sako: „musulmanka tu (duomenys neskelbtini),….pas musulmonus...suka (duomenys neskelbtini), po stalu žiurke, po stalu“. Dar kažką vaikščiodamas sako, pasiima kėdę ir nueina į kioską (b. l. 54-55).

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2023 m. liepos 25 d. eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai išvados Nr. EAN-11 matyti, kad ekspertas (specialistas) įvertinęs pirmiau aptartus vaizdo įrašus pateikė išvadą, kad kalbamu komunikacijos aktu nėra kas nors kurstomas diskriminuoti konkrečius minimus asmenis kaip priklausančius žmonių grupei dėl jų kilmės ir tikėjimo. Šis komunikacijos aktas aplinkinių pašalinių žmonių atžvilgiu nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas. Šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė itin nepakanti nuomonė. Taip pat akivaizdu, kad įrašais užfiksuotas turinys yra vertintinas kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas konkrečių minimų asmenų kaip priklausančių tam tikroms žmonių grupėms dėl jų kilmės ar tikėjimo (b. l. 63-64).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1344 (23) matyti, kad:

1. vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „video-9aefd784d45865aeedafc62318a39a19-V“, užfiksuotas turinys (neigiami epitetai, vulgarizavimas, priskiriamos apibendrintai neigiamos savybės, naikinimo ir diskriminavimo idėjos) vertintinas kaip žeminimas, niekinimas dėl kilmės, tikėjimo, lyties. Įraše nesama turinio, kuris lingvistiniu požiūriu būtų laikomas tyčiojimusi;

2. vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „video-c3825c02b12818f87df4373fa217668c45-V“ užfiksuotas turinys (neigiami epitetai) vertintinas kaip žeminimas, niekinimas dėl tikėjimo, lyties. Įraše nesama turinio, kuris lingvistiniu požiūriu būtų laikomas tyčiojimusi (b. l. 73-74).

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti.

Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan.

Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis T. M. kaltinime nurodytu laiku ir viešoje vietoje, viešai, girdint kitiems asmenims, sakydamas kaltinime nurodytas frazes, teiginius, viešai niekino žmonių grupę dėl jų kilmės, tikėjimo, lyties, dėl jų priklausymo kitoms tautoms dėl jų religijos (dėl buvimo musulmonais, išpažįstančiais islamą) bei viešai niekino nukentėjusiąją K. M. dėl to, kad ji yra moteris ir musulmonė.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis išsakė kaltinime nurodytus teiginius, žodžius. Tai patvirtino tiek kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytojos B. M., A. D.. Kaltinamojo išsakyti žodžiai ir veiksmai užfiksuoti vaizdo ir garso įrašuose. Kaltinamasis patvirtino teisme, kad kaltinime visas nurodytas frazes jis išsakė dėl ilgalaikio konflikto su nukentėjusiąja, jos sutuoktiniu, kuris yra kitos tautybės; išsakė viešai, girdint kitiems asmenims (praeiviams, pirkėjams, pardavėjams), kurių nebuvo daug; suprato sakomų žodžių „čiurbanas“, „musulmonas“ bei kitų frazių prasmę ir suprato, kad tokie žodžiai ir frazės įžeistų kitus musulmonus ar azijiečių tautybės žmones, jei jie būtų buvę įvykio vietoje. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio dieną kaltinamasis visą dieną ją įžeidinėjo, niekino dėl to, kad ji yra ištekėjusi už kitataučio, išsakydamas neigiamo turinio posakius ir žodžius, nors ji pati musulmonų religijos neišpažįsta, todėl nusprendė nufilmuoti, nes tokie kaltinamojo veiksmai vyko nuolat ilgą laiką. Į bylą pateikė vaizdo ir garso įrašus, kurie patvirtina nukentėjusiosios pareiškime ir ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos B. M. parodymai, kad įvykio dieną ji iš pat ryto buvo su nukentėjusiąja, o kaltinamasis bandė jas įžeisti sakydamas „geriančios, prostitutės, padlos, sukos“, o nukentėjusiąją nuolat vadino „musulmone“ ir kad „musulmonai yra teroristai“, kad nukentėjusiosios sutuoktinis yra „juodašiknis“, kad jam čia gyventi ne vieta, kad grįžtų į savo šalį. Iš liudytojos A. D. parodymų matyti, kad ji išgirdusi triukšmą išėjo į lauką ir matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiąją įžeidinėjo sakydamas „narkomanė, prostitutė, musulmonė, teroristė“, kad visus teroristus reikia išnaikinti, kad juos reikia žudyti. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina nukentėjusiosios pateikti vaizdo įrašai „ video-c3825c02b128f87df4373fa217668c45-V“ ir „video-9aefd784d45865aeedafc62318a39a19-V“. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip kaltinamasis T. M. nukentėjusiajai išsako kaltinime nurodytus neigiamus epitetus, vulgarias, niekinančias frazes, pasisako dėl musulmonų naikinimo būtinybės. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kaltinamasis tai daro viešoje vietoje, garsiai, kitų asmenių akivaizdoje (viešoje vietoje esančioje prekyvietėje, kur dirba kiti pardavėjai, nuolat praeina ar prieina kiti asmenys). O liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kaltinamasis jos akivaizdoje neįžeidinėjo ir nežemino nukentėjusiosios, teismas nesivadovauja, nes juos visų pirma paneigia byloje esantys, pirmiau aptarti vaizdo įrašai ir kiti įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai ir paties kaltinamojo parodymai teisme. Be to, liudytoja dirbo tuo metu pas kaltinamąjį, kas taip pat rodo, kad ji galėjo būti suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus.

Taip pat teismui nekyla abejonių, kad veika buvo padaryta viešai, nes įvykis vyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, kur kaltinamasis, nukentėjusioji ir kiti asmenys vykdė prekybą, žmonės ateidavo apsipirkti ar eidavo pro šalį.

Aplinkybę, kad kaltinamojo išsakyti žodžiai ir frazės buvo niekinantys azijiečių kilmės ir musulmonų tautybės asmenis, t. y. asmenis, kurie priklauso tam tikroms grupėms, yra kitos kilmės ir tikėjimo, nukentėjusiąją, kuri buvo menkinama už tai, kad yra ištekėjusi už azijiečių kilmės, musulmonų tikėjimo vyro, apibendrintai ir menkinant atsiliepiant apie moterų, ištekėjusių už musulmonų tikėjimo vyrų, padėtį ir požiūrį į jas — patvirtina pačios kaltinamojo išsakytos frazės bei žodžiai, kurie net ir be specialaus tyrimo rodo itin neigiamas kaltinamojo nuostatas azijiečių kilmės musulmonų tikėjimo asmenims, jo nusistatymą prieš juos, nes, pasak kaltinamojo, musulmonai, priešingai nei krikščionys, kalti dėl vykstančių karų ir vykdomo terorizmo. Kaltinamasis patvirtino, kad žinojo išsakomų žodžių bei frazių reikšmes ir suprato, kad jie yra musulmonus, azijiečius niekinančio turinio, kad jei įvykio metu šalia būtų buvę musulmonai, jie būtų įsižeidę. Taigi, kaltinamojo išsakyti teiginiai nedviprasmiški, o konkretūs žodžiai ir teiginiai, kurie skatina ne konkretaus asmens, o musulmonų bei jų sutuoktinių ar musulmonių moterų niekinimą.

Tai kad kaltinamojo išsakytais teiginiais bei frazėmis žeminami, niekinami asmenys dėl kilmės, tikėjimo, lyties, patvirtina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2023 m. liepos 25 d. eksperto išvada Nr. EAN-11, kurioje ekspertas (specialistas), įvertinęs pirmiau aptartus vaizdo įrašus pateikė išvadą, kad kalbamu komunikacijos aktu išsakoma asmeninė itin nepakanti nuomonė. Taip pat akivaizdu, kad įrašais užfiksuotas turinys yra vertintinas kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas konkrečių minimų asmenų kaip priklausančių tam tikroms žmonių grupėms dėl jų kilmės ar tikėjimo (b. l. 63-64). Tokią pačią išvadą padarė ir Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris 2023 m. birželio 16 d. išvadoje Nr. 11-1344(23), kurioje detaliai pasisakyta dėl kiekvieno pasakymo žeminančio pobūdžio, kad K. M. buvo menkinama sakant, kad jos vieta po lova, akcentuojant jos partnerio kilmę, kartu ją žeminant dėl lyties, vulgarizuojami santykiai su azijietiškos kilmės asmeniu; azijietiškos kilmės asmenys žeminami vartojant pravardžiuojamąjį žodį „čiurbanas“; asmeniui įvardinti vartojamas menkinantis žargonizmas „čiurka“, reiškiantis iš Azijos kilusį asmenį, musulmonams priskiriamos apibendrintai neigiamos savybės: netvarka (‚bardakas“), terorizmas; reiškiama apibendrintai musulmonų naikinimo idėja; piktinamasi azijietiškos kilmės asmenų grupės, įvardijamos kaip „čiurbanai“, atvykimu į Lietuvą, jie vadinami „valkatomis“, žadama juos išvaryti, tokiu būdu reiškiant diskriminacinę idėją; akcentuojant tikėjimą, nukentėjusioji vadinama žeminančiais epitetais: „(duomenys neskelbtini)“, „boba“, „suka (duomenys neskelbtini)“, „žiurkė“ (šiais epitetais akcentuojama ir lytis, todėl esama žeminimo ir lyties pagrindu). Konstatuota, kad vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „video-9aefd784d45865aeedafc62318a39a19-V“, užfiksuotas turinys (neigiami epitetai, vulgarizavimas, priskiriamos apibendrintai neigiamos savybės, naikinimo ir diskriminavimo idėjos) vertintinas kaip žeminimas, niekinimas dėl kilmės, tikėjimo, lyties; vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „video-c3825c02b12818f87df4373fa217668c45-V“ užfiksuotas turinys (neigiami epitetai) vertintinas kaip žeminimas, niekinimas dėl tikėjimo, lyties (b. l. 73-74).

Teismas įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo išsakytos frazės ir teiginiai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nes tai buvo jau kuris laikas besitęsiančio konflikto su nukentėjusiąja ir jos sutuoktiniu priežastis (motymas), kuris nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinuoju požymiu. Kaltinamojo viešai išsakyta asmeninė itin nepakanti nuomonė apie musulmonus, azijiečių kilmės asmenis, jų sutuoktines, moteris, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į musulmonų, azijiečių kilmės asmenis ir juos niekino.

Pagrindo vertinti kaltinamojo elgesio kaip atsitiktinio, teismas neturi pagrindo. O vien tai, kad niekinančios frazės ir teiginiai dėl kito tikėjimo ir kitos tautos asmenų išsakyti dėl konfliktinių santykių su nukentėjusiąją, kuri yra ištekėjusi už kitos tautybės, galimai musulmonų religiją išpažįstančio asmens, kaltinamojo padarytų veiksmų pavojingumo nešalina. Nes, kaip nustatyta pirmiau, kaltinamasis niekinamai atsiliepė ne tik apie nukentėjusiąja, kuri net nėra musulmonė (nukentėjusiosios parodymais), o apie visa musulmonų tautą, azijiečių kilmės asmenis, išsakė musulmonų naikinimo idėją, piktinosi azijiečių atvykimu į Lietuvą, žadėdamas (daugiskaita „mes“) juos išvaryti iš Lietuvos.

Visa tai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į musulmonų tautą, azijiečius ir juos niekino, taip pat, akcentuojant tikėjimą ir ryšį su azijiečių kilmės vyru, buvo viešai niekinama kaip moteris nukentėjusioji.

Visa tai kas aptarta sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad kaltinamasis T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta T. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

T. M. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę. Jis yra darbingo amžiaus, dirbantis. Nors byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, tačiau iš kaltinamojo teisme nurodytų aplinkybių ir jo pateiktų medicininių išrašų matyti, kad jis turi sveikatos sutrikimų. Jam nustatyta epilepsija. Taip pat matyti, kad 2018 - 2019 m. jis gydėsi viešojoje įstaigoje Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Pasak kaltinamojo, jam nustatytas asmenybės sutrikimas, jis gydėsi savanoriškai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šie sveikatos sutrikimai įvykio metu turėjo įtakos savo veiksmų prasmės suvokimui ir jų valdymui, t. y. pakaltinamumui. 2023 m. spalio 2 d. duomenimis, T. M. per vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas 17 kartų, iš kurių už tai, kad viešoje vietoje įžeidė valstybės tarnautojo garbę ir orumą bei pažemino žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu, taip pat už tai, kad viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat už tai, kad prekiaudamas pažeidinėjo nustatytas taisykles, KET pažeidimus ir kt., duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 104-113). Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo teistas 7 kartus. Daugiausia teistas už sukčiavimą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir teismui nepanaikinus jo teistumo. T. M. ne kartą atliko griežčiausias – su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Taigi, visa tai, kas išdėstyta rodo, kad kaltinamojo teisei priešingas elgesys yra būdingas kaltinamajam, o jo padaryti administraciniai nusižengimai taip pat rodo, kad jis linkęs įžeidinėti, niekinti kitus asmenis. Todėl kaltinamojo padaryta nagrinėjama veika negali būti laikoma atsitiktine.

Prokuroras siūlė kaltinamajam paskirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais ir draudimais. O kaltinamojo gynėja prašė skirti minimalų 3 mėnesių laisvės apribojimą. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius bei bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam paskirti švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – baudos. Tačiau taip pat įvertinęs, kad kaltinamasis dirba, teisme atsiprašė nukentėjusiosios, mano, kad nagrinėjamu atveju taip pat netikslinga skirti ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir mano, kad šiuo atveju tikslinga T. M. skirti laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas, įvertinus pirmiau išdėstytą, turi būti didesnis už numatytą vidurkį – vieni metai šeši mėnesiai. O numatytiems bausmės tikslams pasiekti tikslinga kaltinamąjį įpareigoti bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei per šešis mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taip pat teismo manymu, tikslinga bausmės atlikimo metu kaltinamajam uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nors prokuroras siūlė kaltinamajam paskirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl prokuroro siūlomas draudimas kaltinamajam neskirtinas. Kita vertus, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu (probacijos matu), nuteistieji ir taip privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, teismas įvertinęs, kad kaltinamasis nevengė proceso, nesislapstė, dirba, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga su laisvės apribojimo bausme skirti ir intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatoms bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros su paskirtais įpareigojimais ir draudimu.

IV. Kiti klausimai

T. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos), o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Byloje esanti viena kompaktinė laikmena – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienų) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 2 punktu, T. M. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti (tęsti darbą), o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti visą bausmės laiką bendrauti ar kitaip ieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. M..

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (iki įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos), o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninio pašto adresas – vilnius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.