Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pradinį išsilavinimą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 111 straipsnio 1 dalį 3 m. laisvės atėmimo;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.,

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. balandžio 12 d. apie 21.29 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio - motinos R. D. atžvilgiu, tai yra du kartus rankos delnu smūgiavo per veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai R. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. D. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. jo bute, (duomenys neskelbtini), svečiavosi jo motina R. D.. Minimą dieną jis buvo išgėręs 6 litrus stipraus alaus, todėl dėl girtumo neatsimena kas įvyko minimą vakarą tarp jo ir jo motinos. Jis neatsimena, kad būtų smurtavęs mamos atžvilgiu, tai yra, kad jis jai ranka būtų smūgiavęs per veidą ar kaip kitaip ją skriaudęs. Apie 2020 m. balandžio 12 d. įvykį jis nieko negali pasakyti, nes nieko neatsimena. Jei mama jį sunervino, tai jis galėjo jei suduoti per veidą, nors pats jis to neatsimena. Jei mama sako, kad jis jai smūgiavo per veidą, tai jis ja tiki, nes ji nemeluoja. Anksčiau jis nėra smurtavęs savo mamos R. D. atžvilgiu. Įvykio metu pašalinių asmenų jo bute nebuvo, nes yra karantinas, jie nieko į svečius nebuvo pasikvietę. Alkoholį, tai yra alų, jis vartoja dažnai (b. l. 47-49).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. D. parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji R. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ji 2020 m. balandžio 7 d. atvažiavo pas savo sūnų G. D. į svečius, į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Jos sūnus daug vartojo alkoholinių gėrimų ir vakare pradėjo prie jos žodžiais kabinėtis, rėkė ant jos, kad niekas jo neaplanko ir piktas pribėgęs prie jos kambaryje trenkė jai delnu į veido dešinę pusę. Ji pajuto fizinį skausmą. Ji išsigandusi iš karto nuėjo pas kaimynę ir paklausė kokiu numeriu jai paskambinti policijai, išsikviesti pagalbą. Kol laukė policijos pareigūnų parėjo namo, sūnus prie savęs dar buvo pasiėmęs pagalį ir ją visaip įžeidinėjo, tačiau daugiau jai netrenkė, atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Delnu suduodamas sūnus jai jokių sužalojimų nepadarė, medikų pagalbos ji atsisakė (b. l. 1).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio Mato Jafimovo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 12 d. dirbant radijo šaukiniu „1887“ kartu su patruliu V. Lažauninku, apie 21.29 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad sūnus muša pranešėją, veja iš namų. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja R. D., kuri paaiškino, kad jos sūnus G. D. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp pranešėjos ir neblaivaus sūnaus įvyko konfliktas, kurio metu G. D. du kartus ranka sudavė į veido dešinę pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą, taip pat paėmęs medinę lazdą kėsinosi užsimojęs suduoti. R. D., išsigandusi smurtaujančio sūnaus, išbėgo iš namų ir paskambino policijai. R. D. veide išorinių smurto žymių nesimatė, medikų pagalbos atsisakė (b. l. 15).

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0011“ parodymų matyti, kad G. D. nustatytas 1,91 prom. girtumas (b. l. 23).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. D. 2020 m. balandžio 12 d. apie 21.29 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – motiną R. D., smūgiuodamas jai du kartus rankos delnu per veidą sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad R. D. fizinį skausmą sukėlė be jokios priežasties, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant nukentėjusiajai smūgius delnu į veidą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš savo artimąjį giminaitį - motiną R. D. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimieji giminaičiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį G. D. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

G. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (b. l. 54-55), tačiau teistumas išnykęs, baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 72-75), nedirba, (duomenys neskelbtini) dėl jo elgesio nėra užregistravusi (b. l. 77).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

G. D. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti G. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 12 d. 21.59 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 11.08 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.