Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įtraukti gimimo į apskaitą, suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvada teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – gimimo įrašo sudarymo su lietuvių kalboje nesančia raide „w“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

7. Byloje nustatyta, jog pareiškėja V. G. yra (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis M. S. A. A. - (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gimė dukra P. M. A., jos gimimas apskaitytas (duomenys neskelbtini), nurodant, jog vardas ir pavardė yra P. M. A.. Šiuo metu šeima gyvena Lietuvoje, nuolat keliauja tarp Lietuvos ir kitų užsienio valstybių, skirtingos šeimos narių pavardės sukelia šeimai nepatogumų. Pareiškėja kreipėsi dėl dukros gimimo įtraukimo į apskaitą Lietuvos Respublikoje su originalia pareiškėjo pavarde A., t. y. su raide „w“, tačiau Vilniaus miesto CMS 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės įrašyti vaiko pavardės su raide „w“. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taisyklių III skyriaus 52 punktas numato, jog duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.

9. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio gimimo įrašo sudarymo (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis), pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

10. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

11. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis ir toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

12. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

13. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonid Raihman prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonids Raihmans“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

15. Iš nurodytos tarptautinių teismų praktikos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad dukros pavardė būtų tokia pati kaip ir pareiškėjos sutuoktinio (vaiko tėvo), leidžiant identifikuojant vaiko asmenybę pagal skirtingų valstybių išduotus asmens dokumentus. Originali vaiko tėvo pavardė suteikta vaikui ir apskaityta (duomenys neskelbtini) yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „w“ raide, todėl tokio pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai – Taisyklių 23 punktą. Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių pareiškėjos prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

17. Pažymėtina, jog Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę „w“. Taigi „w“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Atitinkamai teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti kitoje valstybėje gyvenantis Lietuvos pilietis. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (ar pavardę).

18. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjos vaikas galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis 259, 270, 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos V. G. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros P. M. A. gimimą su pavarde „A.“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.