Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimo I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinę bylą, kurioje I. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktore, bei būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido R. R., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-08-15 iki 2014-09-01, dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d. reikalavimus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo 17.1 p. reikalavimus, nutraukė nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d., apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme, numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo, patikrino ir įvertino surinktus duomenis ir nesant pakankamai įrodymų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą – vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad R. R. laikotarpiu nuo 2014-08-15 iki 2014-09-01 nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vien R. R. parodymai negali būti pripažinti patikimu ir pakankamu įrodymu I. A. kaltei dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo pagrįsti. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad I. A. ir R. R. tarpusavio santykiai nėra geri, tarp jų yra kilę nesutarimų tiek R. R. vykdant savo darbines funkcijas, tiek nutraukiant darbo sutartį ir po to, kas rodo, jog R. R. ir I. A. galimai sieja asmeninio pobūdžio nesutarimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 (Teismų praktika Nr. 40, 2014) yra pasisakęs, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių I. A. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalo surinkti bylos aplinkybes įrodančius duomenis, taip pat duomenis patvirtinančius arba paneigiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas versijas. Asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą negali būti preziumuojama. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad R. R. laikotarpiu nuo 2014-08-15 iki 2014-09-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-bare barmene ir tokie jos veiksmai turėjo DK 93 str. numatytų požymių. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad minėtu laikotarpiu R. R. pakluso UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkai, kad su ja buvo susitarta dėl atlyginimo už darbą ir, kad ji dirbo realiai.

Aukštesnysis teismas R. R. 2014-11-19 rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti dar 2014-08-15 ir iki 2014-09-01 dirbo be darbo sutarties, įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų – pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų M. K., A. K., V. K., administracinėn atsakomybėn traukiamos I. A. parodymų bei rašytinių įrodymų – kontekste, daro išvadą, kad R. R. nurodytos aplinkybės nėra detalios ir nuoseklios, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys ir todėl neįrodo I. A. inkriminuoto pažeidimo padarymo fakto. Iš Panevėžio teritorinės Darbo biržos Panevėžio skyriaus rekomendacijos įsidarbinti matyti, kad rekomendacija R. R. įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota tik 2014-08-18, o pati R. R., tiek teisme, tiek ir savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirbti I. A. įmonėje neva pradėjo dar prieš rekomendacijos gavimą t.y. 2015-08-15. Taigi tokie R. R. parodymai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Be to, tiek teisme apklaustos liudytojos, tiek ir I. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad R. R. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo tik 2014 metų rugsėjo mėnesį. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie sutampa tarpusavyje ir atitinka rašytinius bylos įrodymus. Tuo tarpu R. R. nurodytos aplinkybės, susijusios su nelegaliu darbu, yra tik deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. O tai, kad apylinkės teismas netaikė atsakomybės R. R. už melagingų parodymų davimą, dar nereiškia, kad jos parodymai gali būti laikomi patikimais ir pagrįstais. Svarbu ir tai, kad, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nors 2014-12-19 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS – 5632 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp I. A. ir R. R., kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė įsipareigojo R. R. už darbo byloje pareikštus reikalavimus sumokėti 300 Lt, tačiau pati R. R. nurodė, jog minėta pinigų suma jai buvo sumokėta tik dėl neišmokėtų pinigų dalies už 2014 m. spalį, bet ne už laikotarpį nuo 2014-08-15 iki 2015-09-01. Be to, R. R. reikalavimas priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį už darbą naktinėje pamainoje 2014-08-15 nuo 19.30 val. iki 7.30 val., iš esmės nagrinėjamas nebuvo, nes šalys taikos sutartį sudarė gera valia. Taigi jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad R. R. I. A. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai, byloje nėra.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t.y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, daroma išvada, kad šioje byloje neįrodytas ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2015 m. lapkričio 2 d. priimdamas nutarimą I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisiškai pagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.