Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-460-197/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-11-17
Bylos Nr.: 1A-460-197/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laima Garnelienė, Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė
Nuteistasis: S. G.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Ugnius Čižiūnas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-197/2016Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00115-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2, 1.2.29.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Ugniui Čižiūnui,nuteistajam S. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. išteisintas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 60 625,13 Eur (209 326,45 Lt) iššvaistymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 145 476,05 Eur (502 299,72 Lt) iššvaistymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 46 026,80 Eur (158 921,36 Lt) iššvaistymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 9 606,36 Eur (33 168,84 Lt) iššvaistymo, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

Civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 137 453,49 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 108 521,66 Eur civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Šiuo nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, o būtent: S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) komercijos direktoriumi-kasininku, pagal 2009 m. birželio 8 d. pasirašytą su direktoriumi A. M. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. KET-SUT-MA-09/06/09 atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, turėdamas tikslą iššvaistyti pinigines lėšas, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę S. M., kuri nesuprasdama nusikalstamų S. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, gavusi iš direktoriaus A. M. elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, iš savo personalinio kompiuterio bendrovės kontoroje, adresu: (duomenys neskelbtini), S. G. davus neteisėtą žodinį nurodymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB SEB banke, keturiais elektroninio mokėjimo nurodymais, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. pervedė bendrovės pinigines lėšas į V. K., adresu (duomenys neskelbtini), sąskaitą, nurodydama pagrindą – išankstiniai mokėjimai – už perkamus automobilius: 2008 m. balandžio 8 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 1, operacijos Nr. 260854844 – 88 144 Lt (40 000 USD); 2008 m. balandžio 22 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 3, operacijos Nr. 263746795 – 90 485,35 Lt (41 450 USD); 2008 m. balandžio 23 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 4, operacijos Nr. 264064968 – 15 256,50 Lt (7 000 USD); 2008 m. balandžio 29 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 5, operacijos Nr. 2645361388 – 15 440,60 Lt (7 000 USD); iš viso 209 326,45 Lt, tačiau transporto priemonės nupirktos nebuvo ir tokiu būdu S. G. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 209 326,45 Lt (60 625,13 Eur).

S. G. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, o būtent: S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) komercijos direktoriumi-kasininku, pagal 2009 m. birželio 8 d. pasirašytą su direktoriumi A. M. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. KET-SUT-MA-09/06/09 atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, turėdamas tikslą iššvaistyti pinigines lėšas, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę S. M., kuri nesuprasdama nusikalstamų S. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, gavusi iš direktoriaus A. M. elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, iš savo personalinio kompiuterio bendrovės kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), S. G. davus neteisėtą žodinį nurodymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB SEB banke, devyniais elektroninio mokėjimo nurodymais laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki liepos 23 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas į „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sąskaitą, nurodydama pagrindą – išankstiniai mokėjimai už perkamus automobilius: 2008 m. balandžio 30 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 2, operacijos Nr. 265617108 – 78 141,97 Lt (35 320 USD); 2008 m. gegužės 13 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 9, operacijos Nr. 268482684 – 26 924,40 Lt (12 000 USD); 2008 m. gegužės 14 d. tarptautiniu nurodymu Nr.10, operacijos Nr. 268716058 – 128 533,33 Lt (57 760 USD); 2008 m. gegužės 29 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 12, operacijos Nr. 2672006699 – 24 571,68 Lt (11 200 USD); 2008 m. gegužės 30 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 13, operacijos Nr. 272254531 – 30 822,60 Lt (13 911 USD); 2008 m. birželio 6 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 14, operacijos Nr. 274015941 – 72 883,82 Lt (32 600 USD); 2008 m. birželio 17 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 15, operacijos Nr. 276241688 – 51 697,10 Lt, (23 000 USD); 2008 m. liepos 2 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 18, operacijos Nr. 279640486 – 65 808 Lt, (30 000 USD); 2008 m. liepos 23 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 19, operacijos Nr. 284008716 – 22 196,82 Lt, (10 570 USD); iš viso 502 299,72 Lt, tačiau transporto priemonės nupirktos nebuvo, tokiu būdu S. G. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 502 299,72 Lt (145 476,05 Eur).

S. G. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą, o būtent: S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) komercijos direktoriumi-kasininku, pagal 2009 m. birželio 8 d. pasirašytą su direktoriumi A. M. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. KET-SUT-MA-09/06/09 atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, turėdamas tikslą iššvaistyti pinigines lėšas, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę S. M., kuri nesuprasdama nusikalstamų S. G. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, gavusi iš direktoriaus A. M. elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, iš savo personalinio kompiuterio bendrovės kontoroje, adresu: (duomenys neskelbtini), S. G. davus neteisėtą žodinį nurodymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (USD), esančios AB SEB banke, penkiais elektroninio mokėjimo nurodymais laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. rugpjūčio 21 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sąskaitą, nurodydama pagrindą – išankstiniai mokėjimai už perkamus automobilius: 2008 m. balandžio 16 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 2, operacijos Nr. 26262623064 – 43 272,41 Lt (19 847 USD); 2008 m. balandžio 30 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 8, operacijos Nr. 265630178 – 32 057,68 Lt (14 490 USD); 2008 m. gegužės 22 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 11, operacijos Nr.270512828 – 13 124,03 Lt (5 950 USD); 2008 m. birželio 17 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 16, operacijos Nr. 276242870 – 28 307,53 Lt, (12 594 USD); 2008 m. rugpjūčio 21 d. tarptautiniu nurodymu Nr. 20, operacijos Nr. 290083514 – 42 149,71 Lt, (18 005 USD); iš viso 158 921,36 Lt, tačiau transporto priemonės nupirktos nebuvo, tokiu būdu S. G. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 158 921,36 Lt (46 026,80 Eur).

S. G. nuteistas už tai, kad pagamindamas netikrą dokumentą ir panaudodamas aiškiai suklastotą netikrą dokumentą, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nuosprendyje konstatavo, kad S. G. nepadarė keturių veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. S. G. pareikštame kaltinime nenurodyta ir tai, kuo pasireiškė jo veikos neteisėtumas pervedant pinigus į V. K., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, nes sutartys dėl automobilių pirkimo buvo sudarytos, apie pinigų pervedimus žinojo ir tam neprieštaravo jungtinės veiklos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarę liudytojai O. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir D. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ši S. G. veikla buvo žinoma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu S. G. pateikė sutartis su minėtomis įmonėmis dėl transporto priemonių pirkimo. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad vien tai, jog automobiliai nebuvo gauti, nėra pagrindas pinigų pervedimą pripažinti neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog S. G., pervesdamas pinigus, žinojo, galėjo ir turėjo suprasti, jog automobilių negaus, ir būtų to siekęs.

Atsižvelgdamas į tai, kad S. G. nebuvo kaltinamas pasisavinęs ar iššvaistęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo – išteisintas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl S. G. išteisinimo dėl keturių nusikalstamų veikų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 75 straipsnio taikymo ir civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtų neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė tik nuteistojo S. G. parodymais ir teisiamųjų posėdžių metu pateiktais dokumentais, kurie neatitinka bylos faktinių aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė skunde teigia, kad nuteistojo S. G. parodymai dėl pinigų pervedimo teisėtumo V. K. ir jo atstovaujamoms Amerikos įmonėms prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Antai, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 30-19-ISl-480 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pervedimas (V. K. 209 326,45 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ 33 168,84 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ 501 199,72 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ 158 921,36 Lt) nėra pagrįstas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, išankstinėmis sąskaitomis faktūromis, tarp pateiktų dokumentų nėra ūkinių finansinių sandorių su išvardintomis įmonėmis. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad pavedimai buvo padaromi žodiniu S. G. nurodymu, nesant sutarčių. Pirkimo – pardavimo sutartyse su V. K., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja apmokėti sąskaitas per 60 dienų nuo prekių iškrovimo, tačiau už prekes buvo sumokėta daug anksčiau, per kelis kartus, negavus nei vienos transporto priemonės. Matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo pervedami 2008 m. balandžio 30 d., gegužės 13-14 d., nors sutartis sudaryta tik 2008 m. gegužės 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ pinigai pervesti 2008 m. balandžio 16 d. ir 30 d., nors sutartis sudaryta tik 2008 m. gegužės 10 d. Prokurorės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei vieno kito dokumento, kurie patvirtintų, kokios transporto priemonės, už kokią kainą buvo siūlomos pardavimui, nupirktos ar kada jos bus pristatytos pirkėjui. UAB „duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad pinigai V. K. ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedami kaip „išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“, nenurodant sutarties ar kito pervedimą pagrindžiančio dokumento. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistojo S. G. teismui pateiktomis sutartimis, tačiau jų sudarymo, pasirašymo ir gavimo aplinkybės liko neaiškios. Apeliantė taip pat pažymi, kad nuteistojo S. G. parodymai buvo prieštaringi, nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė skirtingas pinigų perdavimo ir pervedimo aplinkybes, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarę UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. žinojo apie pinigų pervedimą ir tam neprieštaravo bei tai buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M.. Šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad nuteistasis S. G. teisėtai, sutarčių pagrindu, pervedė pinigus už perkamas transporto priemones. Nurodyti liudytojai nežinojo, kokios transporto priemonės bus perkamos, nematė tai patvirtinančių dokumentų. O. Š. ir D. B. jungtinės veiklos sutarties pagrindu suteikė reikalingą transporto priemonėms įsigyti finansavimą, nes tikėjosi gauti pelną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. patvirtino, kad su S. G. įmonėje buvo pasiskirstę veiklos sritimis – S. G., kaip komercijos direktorius, buvo atsakingas už transporto priemonių pirkimą-pardavimą. Visas aplinkybes apie transporto priemonių pirkimą, sutarčių sudarymą, pinigų pervedimą jis žinojo iš S. G., juo pasitikėjo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nematė. Visos nurodytos aplinkybės, anot apeliantės, patvirtina, kad sutartys su V. K. ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudarytos, pinigai buvo pervedami negavus nei vienos transporto priemonės ar dokumento, patvirtinančių pinigų pervedimo pagrįstumą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo S. G. pateiktais dokumentais ir jo parodymais.

Anot prokurorės, nuteistasis S. G. neteistas, padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių penkios yra sunkios, žala nėra atlyginta, nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam turi būti skiriama bausmė, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų.

Taip pat, prokurorė nurodo, kad civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai turi būti tenkinami, nes žala padaryta nusikalstamais nuteistojo S. G. veiksmais.

Šalies argumentai

Apeliantė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuriuo S. G. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 60 625,13 Eur (209 326,45 Lt) iššvaistymo, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 145 476,05 Eur (502 299,72 Lt) iššvaistymo, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 46 026,8 Eur (158 921,36 Lt) iššvaistymo ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – 9 606,36 eurų (33 168,84 Lt) iššvaistymo, pripažinti S. G. kaltu dėl šių keturių nusikalstamų veikų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir nuteisti: pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų pervedimo S. K.) 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų pervedimo „(duomenys neskelbtini)“) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų pervedimo „(duomenys neskelbtini)“) 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų pervedimo „(duomenys neskelbtini)“) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes ir subendrintą bausmę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat, apeliantė prašo civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 137 453,49 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 108 521,66 Eur civilinius ieškinius tenkinti.

Nuteistojo S. G. gynėjas advokatas U. Čižiūnas atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundą prašo atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L. R. apeliacinį skundą ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl S. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą šioje apimtyje nutraukiant suėjus senačiai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis S. G. ir jo gynėjas advokatas U. Čižiūnas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, teisingai jas kvalifikavo ir paskyrė bausmes. Taip pat, pagrįstai konstatavo, kad S. G. nepadarė keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, dėl 60 625,13 Eur, 145 476,05 Eur, 46 026,80 Eur, 9 606,36 Eur ir jį išteisino. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. G. išteisintas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės turto iššvaistymo, skundžia tik Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas – neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Šiam procesui būdinga tai, kad kaltininkas pirmiausiai duoda neteisėtus patikėto ar esančio jo žinioje turto atžvilgiu potvarkius, o paskui – perduodamas turtas. Tretiesiems asmenims turtas gali būti neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. šiam asmeniui savininkas ar teisėtas turto valdytojas juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu perdavė turtą ar turtinę teisę ir suteikė tam tikrus įgaliojimus. Įgaliojimų suteikimo forma esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, tačiau paprastai šios veikos subjektai būna asmenys, kurie yra susiję su materialinių vertybių apskaita ir apsauga, priėmimu, išdavimu ar transportavimu. Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė, o BK 184 straipsnio 1 ir 2 dalyje dar ir dėl neatsargumo.

Prokurorė prašydama nuteisti S. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nurodo, jog nesutinka su S. G. parodymais ir jo kaltę grindžia tuo, jog Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 30-19-ISl-480 buvo konstatuota, jog pavedimai buvo atlikti nesant pagrįstų pirminių buhalterinių dokumentų ir ūkinių finansinių sandorių su JAV esančiomis įmonėmis. Byloje apklausti liudytojai A. M. ir S. M. patvirtino, kad pavedimai buvo padaromi žodiniu S. G. nurodymu, nesant sutarčių, t. y. sutartys buvo sudaromos vėliau nė atliekamas pavedimas, ir negavus automobilių. Nurodo, jog nėra dokumentų patvirtinančių kokios transporto priemonės ir už kokią kainą buvo siūlomos pardavimui, ar kada jos bus pristatytos pirkėjui. Liudytojai A. M., O. Š. ir D. B. parodė, jog nežinojo kokios transporto priemonės bus perkamos, nematė tai patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija su tokiu prokurorės įrodymų vertinimu nesutinka, nes prokurorės nurodyti įrodymai neįrodo, kad S. G. tretiesiems asmenims turtą perleido neteisėtai ar jį iššvaistė. Pagal suformuotą teismų praktiką neteisėtu perleidimu laikoma tai, kai asmuo turtą perleidžia nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra suformavęs teismų praktiką, kurioje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Be to, LAT konstatavęs, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-7-85/20013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013). Tą patvirtina ir konstitucinė jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose numatyta viena iš įmonės vykdymo veiklų – naudotų automobilių gabenimas iš JAV, jų remontavimas Lietuvoje ir pardavimas. Nuteistasis S. G. viso proceso metu tvirtino, jog automobiliai buvo perkami aukcione per V. K., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurie vėliau buvo pakraunami į laivais gabenamus konteinerius, ir po 3-4 mėnesių automobiliai buvo atplukdomi į Lietuvą. Pinigus naudojo tik automobilių įgijimui (t. 4, b. l. 74-76, t. 6, b. l. 185-187). Nuteistojo parodymus, jog automobiliai buvo gabenami iš JAV patvirtino liudytojai A. M., S. M., O. Š. ir D. B., Klaipėdos teritorinės muitinės deklaracijos, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. 30-19-IS1-480. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti S. G. parodymais apie įmonėje vykdytą komercinę veiklą. Priešingai nei teigia prokurorė, liudytojas A. M. teisme parodė, kad už automobilių gabenimą iš JAV buvo atsakingas S. G.. Teigė matęs sutartis su JAV įmonėmis dėl automobilių gabenimo, tačiau kur dabar yra sutartys negali pasakyti, nes visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Žinojo apie pinigų pervedimus į JAV esančias įmones, nes prieš juos pervedant su juo S. G. tardavosi ir pasakydavo kiek ir kur reikia pervesti. Dar ir 2009-2010 metais automobiliai iš JAV buvo siunčiami. Kelis kartus atgabentus automobilius matė muitinėje, kai reikėjo vadovo parašo. Vėliau S. G. jam pasakė, kad kilo problemos dėl automobilių atgabenimo iš JAV, nes partneriai pradėjo nevykdyti savo įsipareigojimų (t. 6, b. l. 185). Liudytojai O. Š. ir D. B. parodė, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų atstovaujamų įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“). Patvirtino ir tai, jog dalis pinigų buvo grąžinta už atgabentus ir parduotus automobilius. Liudytojas O. Š. parodė, jog matė ne tik pirmąją atgabentų automobilių partiją, bet ir V. K.. Vėliau sužinojo, kad atsirado problemų dėl kitų automobilių, todėl buvo kalbėtasi su advokatu dėl galimybės susigrąžinti pinigus iš JAV. Visus su tuo susijusius dokumentus pateikė bankroto administratoriui (t. 6, b. l. 183-184). Teisėjų kolegija įvertina ir byloje esančias 2008 m. balandžio 29 d. ir 2008 m. gegužės 13 d. jungtinės veiklos sutartis, kurios savo turiniu yra analogiškos ir jų 2.3. punkte numatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti visą informaciją apie šio sutarties vykdymą. 3.3. punkto 1 papunktyje nurodyta, kad įmonės įsipareigoja suteikti finansavimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiamas paraiškas dėl reikiamo finansavimo konkrečioms Transporto priemonėms įsigyti, pargabenti, saugoti ir/ar remontuoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paraiškos pateikimo momento (t. 2, b. l. 68-72, 99-103). Šios jungtinės veiklos sutartys tik patvirtina, jog įmonėms prieš padarant pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta teisė ir galimybės gauti konkrečią informaciją apie planuojamus įsigyti automobilius. Minėti įrodymai patvirtina, jog S. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi iš tiesų vykdė minėtą komercinę veiklą ir tarp jo atstovaujamos įmonės ir V. K., JAV įmonių buvo susiklostę verslo teisiniai santykiai anksčiau nė buvo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutartys. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai turėjo teisę ir visas galimybes žinoti ir/ar reikalauti, kad jiems būtų pateikta kam išleidžiami jų pinigai. Prokurorės nurodyta aplinkybė, jog liudytojai O. Š. ir D. B. nežinojo, kokios transporto priemonės bus perkamos, nematė tai patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad S. G. atlikti pavedimai yra neteisėti.

Nors prokurorė savo apeliaciniame skunde ir abejoja pateiktų sutarčių patikimumu, tačiau jau iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K., JAV įmonių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai net ir nesant pasirašytoms pirkimo-pardavimo sutartims. Esant minėtai situacijai, kai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K., JAV įmonių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, spręstina, ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ SEB banke esančios sąskaitos pervedami pinigai, neturint iš anksto pateiktos sąskaitos ar negavus automobilių, vertintini kaip neteisėti veiksmai ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje nėra numatyta griežta atsiskaitymo tvarka, t. y. sutarties šalys atsiskaitymo tvarką gali nusimatyti sutartyje arba tarpusavio atskiru susitarimu, arba tarp šalių nusistovi tam tikra atsiskaitymo praktika, jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko išrašų matyti, jog pinigai buvo pervedami iš SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2008 m. balandžio 8, 22, 23, 29 d. V. K.; 2008 m. balandžio 16, 30 d., gegužės 22 d., birželio 17 d., rugpjūčio 21 d. „(duomenys neskelbtini)“; 2008 m. balandžio 30 d., gegužės 13, 14, 29, 30 d., birželio 6, 17 d., liepos 2, 23 d. „(duomenys neskelbtini)“; 2008 m. rugpjūčio 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 51-76). Klaipėdos teritorinės muitinės deklaracijose nurodyta, jog automobiliai gauti 2008 m. liepos 29 d., 2008 m. rugpjūčio 21 d., 2008 m. rugsėjo 4, 11, 27 d., 2009 m. lapkričio 9 d. (t. 3, b. l. 3-175). Liudytojas O. Š. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pasirašė su S. G. sutartį, kurios pagrindu pervesdavo pinigus už automobilius iš JAV. Teigia matęs ir automobilius, už juos buvo grąžinta ir dalis pinigų. 2009 m. ar 2010 m. buvo susitikęs su V. K. ir su juo bendravo, klausė, ar S. G. perka automobilius iš Amerikos per jį ir šis tai patvirtino. Įtarimų, kad sandoris gali neįvykti ir nebus pristatyti automobiliai, nebuvo (t. 6, b. l. 183-184). Liudytojas A. M. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkimu iš Amerikos su jo žinia užsiėmė S. G.. Apie automobilių pirkimą iš Amerikos žinojo ne tik jis, bet ir O. Š., kuris ateidavo į jų įmonę. Matė paruoštas sutartis su JAV įmonėmis, kurių pagrindu buvo perkami automobiliai ir žinojo apie JAV įmonėms pervedamus pinigus už automobilius (t. 6, b. l. 185). Liudytoja S. M. taip pat patvirtino, jog būdama įmonės buhaltere pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesdavo į V. K., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas nurodžius S. G. (t. 6, b. l. 184). Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-480 nurodyta, kad ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tyrimui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog įmonė tiriamuoju laikotarpiu vykdė dėvėtų automobilių pirkimą-pardavimą iš JAV įmonių ir ištyrus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje „Žiniaraštis sąskaitai 2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ atvaizduotas piniginių lėšų pervedimas (t. 4, b. l. 5-33). Šie įrodymai patvirtina, kad nors šalys (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) dar ir nebuvo pasirašę pirkimo-pardavimo sutarčių, bet savo veiksmais, t. y. išankstinių pinigų pervedimu, automobilių siuntimu iš JAV, patvirtino savo susitarimus ir tarp jų nusistovėjo išankstinio apmokėjimo praktika. Taigi išankstinis apmokėjimas už transporto priemones negali būti laikomas neteisėtu. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog civilinėje teisėje nusistovėjusi sutarčių sudarymo praktika patvirtina, kad sutartis gali būti laikoma galiojančia net ir tuo atveju kai ji dar nėra pasirašyta, bet yra kiti šalių susitarimą pakankamai įrodantys veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp S. G. ir V. K., JAV įmonių buvo tokie veiksmai, kurie įrodo šalių susitarimą pasirašyti sutartį.

Prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvados Nr. 30-19-IS1-480 3 punktas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pervedimas į V. K., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas nėra pagrįstas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis, išankstinėmis sąskaitomis faktūromis, tarp pateiktų dokumentų nėra ūkinių finansinių sandorių su išvardintomis įmonėmis (t. 4, b. l. 5-33), neįrodo, jog S. G. neteisėtai pervesdavo pinigus į JAV sąskaitas, ir taip siekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims, t. y. V. K., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ši specialistės V. L. išvada tik patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, todėl nesant minėtų dokumentų buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, kuris apibrėžia ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registraciją. Specialistė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už šiuos buhalterinės apskaitos pažeidimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei S. M. ir vadovui A. M. (t. 1, b. l. 114-115), kuris Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 229 straipsnį, nes būtent A. M. tuo metu buvo atsakingas už tinkamą buhalterijos tvarkymą (t. 5, b. l. 69-75). Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvados Nr. 30-19-IS1-480 5 punkte nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su S. G. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. KET-SUT-MA-09/06/09 tik 2009 m. birželio 8 d. (t. 4, b. l. 5-33). Taigi, už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo nuteistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o ne S. G.. Be to, specialisto išvadoje nurodyti veiksmai nepatvirtina, jog S. G. neturėdamas buhalterinių dokumentų ir iš anksto pervedęs pinigus už automobilius, suvokė galintis negauti jų, ar norėjęs neteisėtai ir neatlygintinai perleisti pinigus tretiesiems asmenims.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad S. G. veiksmuose nebuvo ir BK 184 straipsnio subjektyviosios pusės požymių, t. y. tyčios ar neatsargumo. Pagal suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose, kuomet asmuo tyčia iššvaisto turtą, jis suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai švaisto jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą arba neleistinai elgiasi su jam suteikta turtine teise ir tuo pažiedžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalą ir nori numatytų padarinių. Kitu atveju – asmuo savo tyčine veikia tiesiogiai nesiekia šių padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Kuomet veika padaroma dėl neatsargumo kaltininkas turi numatyti, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti turtinė žala, bet lengvabūdiškai tikisi, kad jos bus išvengta, arba kaltininkas nenumato, kad gali kilti tokie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo juos numatyti. Šioje konkrečioje byloje, kada S. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi-kasininku užsiimdamas įmonės įstatuose numatyta veikla, t. y. automobilių prekyba iš JAV, mokėdamas iš anksto už įgytus automobilius ir jų atgabenimą laivais į Lietuvą, negalėjo numatyti ar suvokti, jog dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti turtinė žala. Pirmosios instancijos teisme S. G. pateikė tarptautinių mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, jog S. G. iš savo sąskaitos darė pavedimus V. K. jau nuo 2008 m. vasario 21 d., 28 d., kovo 5 d., 15 d. (t. 7, b. l. 54-57). Pats S. G. ir net liudytojas O. Š. patvirtino, jog po pavedimų V. K. automobiliai iš JAV buvo atgabenti. Liudytojas O. Š. teigė, kad būtent dėl to, jog jam buvo atgabentas automobilis iš JAV, pasirašė jungtinės veiklos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 154-156, t. 6, b. l. 183-184). Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad mokėjimai buvo padaryti nuo 2008 m. balandžio iki rugpjūčio. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės deklaracijų matyti, kad transporto priemonės buvo atgabentos ne tik 2008 m., bet ir 2009 m., t. y. 16 mėnesių laikotarpyje. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. B., O. Š., S. A., S. M. ir A. M. taip pat patvirtino, jog buvo vykdoma prekyba automobiliais, kuriuos iš anksto apmokėjus ne tik gavo, bet ir pardavė. Iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2013 m. spalio 15 d. specialisto išvados Nr. 30-19-IS1-480 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“: laikotarpiu 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. grąžino finansavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008 m. gegužės 13 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 0000838 sumai 34 528 Lt; laikotarpiu 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. grąžino finansavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008 m. gegužės 13 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 0000838 sumai 86 510,40 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 77 177,63 Lt (t. 4, b. l. 5-33). Pažymėtina ir tai, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusius nesklandumus su JAV įmonėmis ir V. K. žinojo ir liudytojai D. B., O. Š., S. A., S. M., A. M. ir R. P.. Liudytojas O. Š. parodė ir tai, jog iš S. G. sužinojo apie automobilių užlaikymą JAV. Jam buvo siūloma kreiptis į advokatus ir iš jų išsiieškoti pinigus už neatgabentas transporto priemones. Visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui (t. 6, b. l. 183-184). Liudytoja R. P. patvirtino, jog kaip bankroto administratorė buvo informuota kreditorių atstovų apie galimybę išsiieškoti pinigus, tačiau užsienio advokatų atsiųstoje sutartyje buvo nurodyta 10 000 JAV dolerių ir plius procentai, tačiau tokių lėšų neturėjo ir nepradėjo pinigų ieškojimo Amerikoje (t. 6, b. l. 175-177). Šiuos parodymus patvirtina ir S. G. teismui pateikti anglų kalba surašyti pranešimai JAV įmonėms ir V. K. dėl įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos pasirašė bankroto administratorė R. P., advokato P. R. atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, jog S. G. kreipėsi į jį dėl JAV registruotų bendrovių ir fizinio asmens skolų išieškojimo ir su tuo susiję susirašinėjimai su JAV advokatais (t. 7, b. l. 22-34, 63-87). Visa tai įrodo, kad tarp S. G. ir V. K., JAV įmonių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir jis pasitikėjo savo verslo partneriais, jų sąžiningumu, jog šie vykdys verslą, suteikiantį abipusę naudą. Įvertinus tai, jog mokėjimai buvo padaryti 5 mėnesių laikotarpiu, o pirmieji automobiliai iš JAV į Lietuvą buvo atgabenti praėjus 4 mėnesiams, o tai leidžia konstatuoti, jog susiklosčius išankstinio apmokėjimo praktikai S. G. negalėjo numatyti, jog iš anksto atlikti apmokėjimai už automobilius bus neįvykdyti ir automobiliai nebus atgabenti į Lietuvą. Dėl to, S. G. veiksmų negalima įvertinti kaip tyčinių ar neatsargių siekiant iššvaistyti įmonės turtą.

Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. G. pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 60 625,13 Eur, 145 476,05 Eur, 46 026,80 Eur, 9 606,36 Eur) nepasitvirtino. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad S. G. veiksmuose yra būtini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Apeliantė nesutinka, jog nuteistajam S. G. pirmosios instancijos teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir grindė tuo, jog nuteistasis S. G. nors ir neteistas, tačiau padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių penkios yra sunkios, žala nėra atlyginta, nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantė nurodydama, jog nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, tai sieja su prašymu pripažinti jį kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o ne apskritai šios normos neteisingu taikymu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. LAT jau suformavo teismų praktiką ir dėl šio BK straipsnio, kuris buvo redaguotas, nurodydamas, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (LAT nutartys Nr. 2K-225-895/2016, 2K-256-976/2016).

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 30 d. nuosprendyje nurodė, jog skirdamas bausmę vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Teismas įvertino, jog S. G. nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimus. Pasisavinto turto vertė viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas gerai. Dėl šių aplinkybių paskyrė laisvės atėmimo bausmės mažesnes už sankcijoje numatytą vidurkį ir konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjai neturi pagrindo nesutikti, nes ir išnagrinėjus Klaipėdos apygardos prokurorės apeliacinį skundą buvo nustatyta, kad S. G. pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 60 625,13 Eur, 145 476,05 Eur, 46 026,80 Eur, 9 606,36 Eur) nepasitvirtino, o kitos teismo nustatytos aplinkybės nepasikeitė, todėl nuteistajam S. G. pagrįstai taikytos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai turi būti tenkinami, nes žala padaryta nusikalstamais nuteistojo S. G. veiksmais. Šis prokurorės argumentas taip pat atmetamas, nes ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog S. G. pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 60 625,13 Eur, 145 476,05 Eur, 46 026,80 Eur, 9 606,36 Eur) nepasitvirtino, todėl jis pagrįstai išteisintas dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Kuomet teismas priima išteisinamąjį nuosprendį vadovaujamasi BPK 115 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisintas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civiliniams ieškovams paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, nes neįrodžius asmens kaltės dėl baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog civiliniai ieškovai neįrodys jo civilinės atsakomybės.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistojo S. G. gynėjas advokatas U. Čižiūnas ne tik prašė atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės L. R. apeliacinį skundą, bet ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl S. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą šioje apimtyje nutraukti suėjus senačiai.

Teisėjų kolegija sutinka, kad BK yra numatytos nuostatos, kuriomis remiantis nustatomos įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribos suėjus įstatymo leidėjo numatytam laikui. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Tačiau įstatymo leidėjas taip pat numatė ir tai, jog per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, buvo nustatyta, kad S. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) komercijos direktoriumi-kasininku, pagal 2009 m. birželio 8 d. pasirašytą su direktoriumi A. M. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. KET-SUT-MA-09/06/09 atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, veikdamas bendra tyčia ir turėdamas tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pagamino netikrą dokumentą, t. y. 2010 m. kovo 10 d. išrašė netikrą dokumentą – kasos išlaidų orderį Nr. 10-009, nurodydamas, išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), direktorius D. B., pagrindas – „gražinimas pagal jungtinės veiklos sutartį Nr. 0000838“, kur surašė aiškiai suklastotus duomenis apie pinigų grąžinimą – 43 189,45 Lt, ir eilutėje „išdavė kasininkas“ pasirašė. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. G. aiškiai netikrą dokumentą panaudojo, t. y., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę S. M., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, aiškiai netikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2010 m. kovo 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-009 įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Kasos knyga-2720 Kasa LT“ ir tokiu būdu S. G. tyčia, panaudodamas aiškiai netikrą dokumentą – 2010 m. kovo 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 10-009, pasisavino jo žinioje buvusį ir jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 43 189,45 Lt (12 508,53 Eur). Iš to sektų, kad S. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė 2010 m. kovo 10 d. ir ji priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tuo metu galiojančiame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už nesunkaus nusikaltimo padarymą jo padarymo metu buvo penkeri metai.

Pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį galiojo senaties terminas dėl nesunkaus nusikaltimo – aštuoneri metai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2010 m. birželio 15 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. birželio 29 d.)), kuris yra 3 metais ilgesnis nė BK numatė S. G. nusikalstamų veikų padarymo metu. Senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas remiantis BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, taigi senaties terminai ir jų skaičiavimo taisyklės yra tokios, kokios jos buvo tų veikų padarymo metu, t. y. penkeri metai. Kaip jau buvo minėta aukščiau įstatymo leidėjas BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nurodytos ir išlygos, t. y. per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, o jei iki pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2016 m. kovo 30 d. buvo priimti du Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiai dėl S. G., t. y. skundžiamas nuosprendis ir nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-380-2016. Pastarasis pridėtas prie nagrinėjamos bylos. Minėtame nuosprendyje S. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. spalio 29 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu visų nusikalstamų veikų padarymo laikas konstatuotas nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. spalio 29 d. Iš to seka, kad baigtumo momentas yra 2012 m. spalio 29 d., todėl BK 300 straipsnio 1 dalies senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo 2012 m. spalio 29 d. ir senaties terminas sueina tik 2017 m. spalio 29 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo BK 300 straipsnio 1 dalimi padarytai nusikalstamai veikai taikyti senatį.

Tokiu būdu keisti apygardos teismo nuosprendį S. G. atžvilgiu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Laima GarnelienėVioleta RažinskaitėElena Vainienė