Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

dalyvaujant ieškovui R. K.

ieškovo atstovams advokatui Mindaugui Kukaičiui, advokato padėjėjai Linai Kukaitienei

atsakovei L. K.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei

vertėjai V. Š.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesinis dokumentas – ieškinys (b.l. 1-6) grindžiamas tuo, 1997-10-25 d. šalys įregistravo (duomenys neskelbtini) santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini)d. gimė duktė S. K. a.k. (duomenys neskelbtini).

Be to, atsakovė dėl jos charakterio bruožų ilgą laiko niekur nedirbo, o jei įsidarbindavo, tai trumpai, keliems mėnesiams. Šeimai finansiškai labai padėdavo ieškovo tėvai, kurie ir prižiūrėdavo anūkę. Šeima gyveno ieškovui tėvų padovanotame iki santuokos bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovės smurto, dukra parašė prašymą VTAT, kad jai baisu gyventi su atsakove ir ji nori gyventi su ieškovu. Nuo 2008-08-01 dukra gyvena su ieškovu jo tėvams priklausančiame bute, nes bijo mamos. Atsakovė jų atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Šios aplinkybės rodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir ieškovas nemato galimybės išsaugoti šeimą.

Su atsakove buvo mėginama susitarti dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jis prašo priteisti iš atsakovės po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, kas užtikrins vaiko poreikių patenkinimą, nes ieškovas taip pat prisidės prie dukros išlaikymo.

Rentos iš atsakovės ieškovas nereikalauja.

Ieškovas parodė, kad santuokos metu šalys jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neįsigijo.

Kreditorinių įsiskolinimų šeima neturi. Patenkinus ieškinį ieškovas prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį.

Ieškovas pateikė teismui paso išrašo, vaiko gimimo, santuokos liudijimų nuorašus; VĮ Registro Centro duomenis apie nekilnojamąjį turtą; buto dovanojimo sutarties nuorašą; pažymą apie tai, kad šalių vardu transporto priemonių nėra įregistruota; 2003-12-01 teismo med. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimų; S. K. prašymus; išrašą iš atsakovės mobiliojo ryšio telefono SMS; kreipimąsi į VTAT; S. K. mokytojos charakteristiką; klasioko motinos paaiškinimą; Vilniaus m. PK raštai dėl pareiškimo patikrinimo, VTAT aktas dėl mergaitės laikino apgyvendinimo Trumpalaikės globos centre; ieškovo darbo užmokesčio pažymą; Vilniaus kurčiųjų sporto klubo „Gestas“ ieškovo charakteristiką; ieškovo tėvų sutikimą bei VĮ Registro Centro duomenis apie jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Su ieškovo R. K. ieškinio reikalavimais nutraukti santuoką dėl jos kaltės, nustatyti vaiko dukros S. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteisti dukros S. K. išlaikymą bei bylinėjimosi išlaidas atsakovė L. K. prašė atmesti ir tenkinti priešieškinio reikalavimus.

-kiekvieną penktadienį po pamokų dukra praleidžia su motina L. K. ir grąžinama tėvui R. K. iki 20 val. vakaro tuo atveju, jei tai ne pirmas ir ne trečias mėnesio šeštadienis;

- kas pirmą bei trečią mėnesio šeštadienius L. K. praleidžia su S. K. ir grąžinama tėvui R. R. iki 20 val. vakaro;

-L. K. praleidžia su dukra S. K. vasaros atostogų metu po dvi savaitės (14 dienų);

- R. K. praleidžia su dukra S. K. neporiniais metais- Velykas, poriniais metasi –Kalėdas; L. K. praleidžia su vaiku neporiniais metais –Kalėdas, poriniais metais –Velykas.

L. K. suteikti jai teisę, suderinus su R. K. laiką bei vietą, laisvai matytis, bendrauti su dukra ir dalyvauti jį auklėjant netrukdomai, įpareigoti R. K. sudaryti tam sąlygas.

Be to, prašė teismo suteikti jai teisę, suderinus su R. K. laiką bei vietą, laisvai matytis, bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant netrukdomai, įpareigoti R. K. sudaryti tam sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, atsakovė L. K. bei jos atstovė prašė priteisti iš ieškovo R. K. 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimo nuo 2005-08-21 iki 2008-08-20, skaičiuojant po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, t.y. už tą laikotarpį, už kurį ieškovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė. Atsakovė nurodė, kad nepilnametė dukra S. K. gyvena su tėvu tik nuo 2008-08-01 d.

Nutraukiant santuoką, atsakovė rentos iš ieškovo nereikalavo.

Atsakovė bei jos atstovė nurodė, kad L. K. yra neįgali, kurčnebylė. Nuo 1997-12-08 d. iki šiol atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame asmeninės nuosavybės teise ieškovui R. K. . Kito gyvenamojo ploto atsakovė neturi ir jo įsigyti pagal gaunamas pajamas neturi galimybės, todėl prašo teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės gyvenimo trukmei.

Atsakovė parodė, kad bendro turto sutuoktiniai neįgijo, kreditorinių įsiskolinimų neturi.

Išvadą duodanti institucija- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui 2008-09-17 išvadą (b.l. 53-55), kurioje neprieštarauja, kad S. K. gyvenamoji vieta butų nustatyta su ieškovu bei pateikė buities tyrimo aktus. Teisminio nagrinėjimo metu išvadą duodančios institucijos atstovė, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros norą gyventi su tėvu ieškovu R. K. , kuris nustatytas ją 2009-02-19 apklausus VšĮ Paramos vaikams centre (b.l. 161-164), pateikė teismui išvadą, kad S. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu R. K. .

Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinis tenkintinas dalinai.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką.

Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei metus laiko, sutuoktiniai veiksnūs, santuokoje gimė nepilnametė duktė S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Ištyrus teisminio nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad šalių santuoka iširusi ir negalima tikėti, kad sutuoktiniai vėl pradės kartu gyventi, nes šalys gyvena daugiau nei metus skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinių santykių nepalaiko, taikytis nenori, todėl santuoka nutrauktina Lietuvos CK 3.61 str. 2 d., 3 d. pagrindu.

Teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys gyvena skyriumi, bendro ūkio netvarko, santuokiniai ryšiai yra nutrūkę dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes ir charakterių nesutapimo, pasitikėjimo nebuvimo.

Pažymėtina, kad šeimos iširimo priežastimi tapo nesutarimai šeimoje, barniai, dėl kurių sutuoktiniai pradėjo gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį atskirai.

Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik šalys, tačiau ir apklausti liudytojai E. B. (b.l. 137),V. B. (b.l. 137-138), G. K. , N. K. (b.l. 138-139), V. R. (b.l. 139), R. R. (b.l. 140), V. R. (b.l. 140), O. S. (b.l. 140), dėl to ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintini dalinai, teismui nustačius kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šalims prašant prašant, po santuokos nutraukimo paliktinos dabartinės pavardės: ieškovui-K., atsakovei – K.

Lietuvos CK 2.14 str. numato, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatytina su jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Lietuvos CK 3.169 str. 1 d., 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Lietuvos CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 35“ Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 4 str. nurodyta, kad teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išaiškinti šiuos teisiškai reikšmingus faktus:

kiekvieno iš tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą;kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;vaiko norus ir pažiūras.

Nepilnametės šalių dukros S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, sutikus atsakovei bei pritarus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių skyriaus atstovei, pagal vaiko faktinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu šalių duktė gyvena su ieškovu (Lietuvos CK 3.169 str.).

Kilęs tarp nepilnamečių vaikų tėvų ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jų norus. Nustatant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, atsižvelgtina ir į šalių asmenines bruožas, santykius su vaikais, požiūrį į vaikus, moralinę charakteristiką bei vaikų auklėjimo prioritetus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35“ Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“).

Vykdant teismo pavedimą, VšĮ Paramos vaikams centro psichologai 2009-03-06 dalyvaujant ieškovui bei šalių atstovams, apklausė S. K. , tikslu nustatyti mergaitės norus dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir apklausos metu S. K. išsakė norą gyventi kartu su tėčiu ieškovu R. K. (b.l. 153, 160-164).

Teismas, tenkindamas ieškovo R. K. ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgia į tai, kad ieškovas nuosavybės teisė turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.11-13), nors yra neįgalus, kurčnebylys, nes jo darbingumo lygis 35 procentai, kaip ir atsakovės L. K. (b.l. 51, 76), tačiau dirba ir gauna stabilias pajamas (b.l.20), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 31), iš buities tyrimo akto matyti, kad šiuo metu mergaitė gyvena ieškovo tėvams priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra įrengtas vaikų kambarys, kuriame sudarytos visos sąlygos mokytis, ilsėtis, žaisti: yra vaikiška sekcija, kompiuteris, daug knygų, žaislų, spinta, sofa-lova. Mergaitė išreiškė norą gyventi su tėvu R. K. (b.l. 56-57); vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise ieškovui R. K. , gyvena atsakovė L. K. (b.l. 58-59), kuri kito gyvenamojo būsto neturi, todėl teismas sprendžia, kad šalių nepilnametei dukrai S. K. šiuo metu gyventi geriau su tėvu ieškovu R. K. , nes jis gali užtikrinti nepilnamečiui vaikui stabilesnę vystimosi aplinką, sudaryti tinkamas sąlygas jam vystytis ir augti, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkintinas, o priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Lietuvos CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

LR CK 3.170 str. 4 d. numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Nors šalys procesiniuose dokumentuose-ieškinyje bei priešieškinėje nekėlė reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, Lietuvos CPK 376 str. 3 d., 4 d. suteikia teismui, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, o, be to, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, todėl teismas viršidamas šalių pareikštus reikalavimus nustato savo iniciatyva atsakovei bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys teisminio nagrinėjimo metu aptarė bei susitarė dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, kas matyti iš teismo posėdžio 2009-03-18-2009-04-01 protokolo, kuri iš esmės atitinka atsakovės L. K. ir nepilnamečio vaiko (S. K. ) interesus, teismas bendravimo su vaiku tvarką nustato šalių suderintomis sąlygomis.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. (Lietuvos CK 3.192 str. 1 d.)

Priteisdamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (Lietuvos CK 3.192 str. 2 d.)

Ieškovo reikalavimas priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, pradedant nuo sprendimo priėmimo dienos, tenkintinas.

Ieškovo nurodytas išlaikymo priteisimo būdas- kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p. bei šalių interesus, nes kito turto bei piniginių lėšų šalys neturi.

Nustatant išlaikymo dydį, orientaciniais kriterijais laikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt.

Priteisus ieškovo nurodytą sumą reikštų, kad ieškovui tektų prisidėti prie vaiko išlaikymo 400 Lt, t.y. skiriant pusę reikalingos sumos vaikui išlaikyti.

Nors atsakovė bei jos atstovė ir nurodė, kad L. K. šiuo metu nedirba, nes yra neįgali, gauna neįgaliojo pensiją, kurios dydis apie 500 Lt, tačiau pastarosios darbingumo lygis analogiškai kaip ir ieškovo R. K. - 35 procentai (b.l. 51, 76), ir, kaip matyti iš pateiktų dokumentų (b.l. 71, 77), ji turi galimybę užsidirbti papildomai ar įsidarbinti darbe, nereikalaujančiame specialių įgūdžių, atitinkančiame pastarosios darbingumo lygį, tačiau atsakovė nesiima jokių priemonių pagerinti savo ir vaiko turtinę padėtį, tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jo nebeišlaiko nuo 2009-08-01 d., t.y. tuo momento, kai dukra pradėjo gyventi su tėvu, be to, kitų išlaikytinių neturi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 p., 12 p. išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

800 Lt išlaikymas yra proporcingas tik minimaliems nepilnamečio sūnaus poreikiams ir motinos turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.), todėl teismas laiko, kad nepilnametės dukros išlaikymo suma, atsižvelgiant į jos amžių, turi sudaryti 800 Lt per mėnesį, t.y. atsakovė turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 400 Lt.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškininio pareiškimo dienos (Lietuvos CPK 3.200 str.), ieškovui prašant išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos -2008-08-21 d.; patenkinus ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, atsakovės reikalavimas priteisti nepilnametės dukros išlaikymą atmestinas. Atsižvelgiant į CK 3.185 str. 3.190 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 15 p. nuostatas, ieškovas skirtinas iš atsakovės L. K. priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai R. K. tvarkytojas uzufrukto teise.

Lietuvos CK 3.208 str. numato, kad jei išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgint į infliaciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas.

Atsakovės priešieškinio reikalavimai priteisti 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-08-21 iki 2008-08-20 d., skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį ir nustatyti atsakovei uzufrukto teise naudotis gyvenamuoju būstu-vieno kambario butu, esančiu (duomenys neskelbtini), gyvenimo trukmei, atmestini.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Kaip nustatyta byloje, ieškovas R. K. dirbo ir kas mėnesį mokėdavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų mokesčius iki šiol, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė, kuri už nurodytą buto mokesčių nemokėjo.

Be to, ieškovas procesiniame dokumente-atsiliepime į priešieškinį (b.l. 129) bei teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad šalims gyvenant kartu šeima buvo išlaikoma iš jo gaunamų darbo užmokesčio pajamų, mergaitė buvo aprūpinta, tuo tarpu atsakovė niekur nedirbdavo ir neturėjo pragyvenimo lėšų. Nuo 2008-08-01 d. dukra gyvena su juo, jo tėvams priklausančiame bute, kur mergaitei įrengtas kambarys, tačiau atsakovė neteikia jokių lėšų jai išlaikyti, nemoka už butą, tačiau gauna 52 Lt vaikui skiriamos pašalpos.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytoju atsakovo tėvas G. K. parodė, kad jo sūnus ieškovas R. K. visada mokėjo vaiko išlaikymą, duodavo atsakovei pinigų sumokėti už butą (b.l. 138); liudytoja N. K. parodė analogiškai, nurodant, kad jie padėjo auginti šalims mergaitę, mergaitei nieko netrūkdavo ir nebuvo nepritekliaus, nes abu mergaitės tėvai ja rūpindavosi (b.l. 138-139).

Liudytojas O. S. parodė, kad ji rūpinosi ir prižiūrėjo mergaitę vasaros metu, ją aprūpindavo rūbais, teikė šeimai maisto produktus (b.l. 141).

Dėl paminėtų įrodymų, aptartų teismo sprendime, teismas sprendžia, kad atsakovė L. K. neįrodė, kad išlaikymas nepilnametei dukrai nebuvo teikiamas arba teikiamas nepakankamai ir dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas, todėl pastarosios reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmeta (LAT 2007-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

Lietuvos CK 3.71 str. 1 d. numato, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Lietuvos CK 4.147 str. 1 d. numato, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais.

Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui R. K. , nes įgytas dovanojimo iki santuokos su L. K. pagrindu (b.l. 11-13), nepilnamečio vaiko-S. K. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. K. , todėl taikyti LR CK 3.71 str. 1 d. ir L. K. teismo sprendimu nustatyti uzufrukto teisę į vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.

Ta aplinkybė, kad atsakovė L. K. yra neįgali, nesuteikė pastarajai teisės reikalauti nustatyti uzufrukto teisę į nurodytą gyvenamąją patalpą, nes ši reikšminga aplinkybė nenustatyta įstatyme, be to, sandorio dėl uzufrukto šalys nėra sudariusios.

Šalys dalintino turto bei kreditorių, kuriems neįvykdytos prievolės, neturi.

Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina sumokėto 126 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7). (LR CPK 79 str., 93 str. 1 d.) .

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovės 144 Lt žyminis mokestis valstybei nepriteistinas, nes ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Ieškovas advokato ir advokato padėjėjos išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Byloje nustatyta, kad atsakovei L. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir valstybės išlaidos sudarė 822 Lt (b.l. 131), kurias atsakovės atstovė prašė išieškoti iš ieškovo.

LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos nedidelį sudėtingumą, į tai, kad byloje pateiktas ieškinys bei priešieškinis, yra procesinių dokumentų, atsakovės advokatė dalyvavo visuose posėdžiuose ir ruošė procesinius dokumentus, priešieškinis patenkintas iš dalies, laiko, kad advokatės išlaidų dydis turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant 462 Lt, mažinant 400 Lt už 5 papildomus reikalavimus iki 40 Lt (400:5-80:2), nes atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies, kiti reikalavimai atmesti; kitoje dalyje nurodytos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo sąnaudas ir kt. (240+160+40+22).

Dalinai patenkinus ieškinį bei priešieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- S. K. gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu R. R. naikintina.(LR CPK 150 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai, priešieškinį patenkinti dalinai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) , ir L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) , nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui R. K. dabartinę pavardę pavardę – K., atsakovei L. K. – K. pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) .

Nustatyti L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką:

-kiekvieną penktadienį po pamokų S. K. praleidžia su motina L. K. ir grąžinama tėvui R. K. iki 20 val. vakaro tuo atveju, jei tai ne pirmas ir ne trečias mėnesio šeštadienis;

- kas pirmą bei trečią mėnesio šeštadienius L. K. praleidžia su S. K. ir grąžinama tėvui R. K. iki 20 val. vakaro;

-L. K. praleidžia su dukra S. K. vasaros atostogų metu po dvi savaitės (14 dienų);

- R. K. praleidžia su dukra S. K. neporiniais metais- Velykas, poriniais metasi –Kalėdas; L. K. praleidžia su vaiku neporiniais metais –Kalėdas, poriniais metais –Velykas.

L. K. suteikti teisę, suderinus su R. K. laiką bei vietą, laisvai matytis, bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant netrukdomai, įpareigoti R. K. sudaryti tam sąlygas.

Priteisti iš L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) dukters S. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998-04-21, išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2008-08-21, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) .

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus bei priešieškinio reikalavimus atmesti.

Šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- S. K. gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu R. K. .

Išieškoti iš L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 126 Lt žyminio mokesčio R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Išieškoti iš R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 462 Lt Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.