- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- I-3469-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01654-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 metų gruodžio mėnesio iki 2019 metų vasario 20 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K 6 poste 243 kameroje. Teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, antisanitarinėmis, nes langai buvo palei žemę, iš lauko eidavo smarvė, lakstė žiurkės po langais, negalėdavo atidaryti lango, prasivėdinti. Kameroje buvo drėgmė, pelėsis. Nurodė, kad jis serga. Kreipėsi į administraciją dėl gyvenimo sąlygų. Taip pat nurodė, kad buvo pažeista jo teisė neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinių mazgų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, buvo atitvertas tik 1,5 metro aukščio sienele ir užuolaida. Nėra oro šalinimo sistemos. Nuo stebėjimo langelio sanitarinis mazgas nėra atskirtas. Todėl jį naudojantis sanitariniu mazgu galėjo stebėti pareigūnai, kiti kameroje esantys asmenys. Buvo kelis kartus užkluptas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl to patyrė diskomfortą, pažeminimo jausmą, jaučiasi diskriminuojamas, patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10-14). Prie atsiliepimo pateikė Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.
Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo laikomas kameroje vienas, todėl teiginys, jog jis negalėjo privačiai pasinaudoti kameroje esančiu sanitariniu mazgu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Į įstaigos administraciją ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundais, prašymais, pareiškimais ar peticijomis dėl laikymo sąlygų nesikreipė.
Nurodė, kad pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu N r. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareiga). Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Iš kamerų buitinės atliekos šalinamos vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintu buitinių atliekų iš gyvenamųjų patalpų šalinimo tvarkos aprašu, kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvieną dieną numatytu laiku iš kamerų išneša buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius. Nuteistieji, atliekantys ūkio darbus, kiekvieną dieną išneša atliekas iš konteinerių į buitinių atliekų saugojimo aikštelę. Aikštelė su konteineriais yra uždarame kieme. Lukiškių Tl-K nėra šiukšlių konteinerių prie kamerų langų. Pelės, žiurkės ir kili kenkėjai bei parazitai naikinami.
Paaiškino, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra prilaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Teigia, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nckonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios instituciją neteisėtų veiksmų, sąlygos. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2019 m. vasario 20 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas M. T. skundo ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 2018-12-03 M. T. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 204, plotas - 6,90 kv.m. (1 asmuo kameroje); 2018-12-04 - 2018-12-05 kameroje Nr. 204 (1 asmuo kameroje); 2018-12-06 perkeltas į kamerą Nr. 243, plotas - 6,90 m² (l asmuo kameroje); 2018-12-07 – 2019-02-18 kameroje Nr. 243 (1 asmuo kameroje); 2012-02-19 išvyko į Alytaus pataisos namus. Taigi, nustatyta, kad visą skunde nurodytą ginčo laikotarpį pareiškėjas kameroje buvo vienas.
Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.
Kaip minėta, vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa Lukiškių TI-K atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios, kaip nurodė atsakovės atstovas, pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (duomenys, pateikti atsiliepime, b.l. 10-14). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Pareiškėjas neneigia, kad sanitarinis mazgas atitvertas sienele bei su užuolaida.
Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tik įrengiant naujas kameras ar rekonstruojant jas, teisės aktais toks reikalavimas yra įtvirtintas. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Taisyklėse (TIĮET) nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. Tokių aplinkybių, pagrįstų įrodymais, šioje byloje nenustatyta. Pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus atvejo, galimai pažeidusio jo teisę į privatumą. Pareiškėjas visą ginčo kalinimo laikotarpį kameroje buvo vienas, todėl teiginys, kad negalėjo privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, visiškai nepagrįstas.
Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 17 punkte nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus, atsakovės atstovo teigimu, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Pažymėjo tai, kad jeigu kameroje esantys asmenys palaikytų tvarką kameroje, vėdintų patalpą, kaip numato HN 134:2015, per langus, gyvenamosiose kamerose būtų galima išvengti pelėsio ir nemalonaus kvapo, staigių temperatūros pokyčių (b.l. 17-19). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, pats galėjo apspręsti savo poreikį dėl kameros vėdinimo.
Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad kameroje sąlygos buvo antisanitarinės, langai žemi, palei langus lakstė žiurkės, smirdėjo, buvo drėgmė, pelėsis.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. I d. 3 ir 4 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 3 ir 5 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 p. 2017-05-10 Lukiškių Tl-K direktoriaus įsakyme „Nr. 1-148 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodoma, kad Lukiškių TI K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius“. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji. Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“ , per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 1-278 „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Iš kamerų buitinės atliekos šalinamos vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintu buitinių atliekų iš gyvenamųjų patalpų šalinimo tvarkos aprašu, kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvieną dieną numatytu laiku iš kamerų išneša buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji, atliekantys ūkio darbus, kiekvieną dieną išneša atliekas iš konteinerių į buitinių atliekų saugojimo aikštelę. Aikštelė su konteineriais yra uždarame kieme. Lukiškių Tl-K nėra šiukšlių konteinerių prie kamerų langų. Pelės, žiurkės ir kili kenkėjai bei parazitai naikinami. Sudaryta paslaugų sutartis su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Lukiškių TI-K rūsyje kamerų nėra. Gyvenamųjų kamerų yra cokoliniame aukšte, tačiau jų įrengimas cokoliniame aukšte nėra teisės aktų pažeidimas (b.l. 17-19). Pareiškėjas skunde nedetalizavo nurodytų nusiskundimų dėl antisanitarinių sąlygų, konkrečiai jį įtakojusių situacijų, įvykių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą, pažeidimus, kurie būtų priežastiniame ryšyje su pareiškėjui kilusia neturtine žala. Nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais, prašymais, pareiškimais dėl aptartų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas. Nėra duomenų, kad būtų fiksuoti higienos sąlygų pažeidimai. Pareiškėjas nurodė, kad jis serga plaučių liga, tačiau konkrečiau nenurodė kokia, nenurodė, kaip minėta, kokie konkrečiai veiksmai ar įvykiai įtakojo jo sveikatos būklę.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė depresiją.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patiria, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo, kaip minėta, nenurodė jokių konkrečių faktų, įvykių dėl jo teisių pažeidimo neva dėl antisanitarinių kameros sąlygų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų pažeidęs pareiškėjo teises, sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
62 Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.