Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jaroslav Los. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei Loretai Bružinskaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas L. Z. kreipėsi į teismą dėl 30 000 Lt neturinės žalos priteisimo iš atsakovo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2009-09-08 apie 14 val. jis ėjo pro garažų bendriją (duomenys neskelbtini) į kapines pagerbti mirusiųjų atminimą, turėdamas su savimi rankinę, kurioje buvo „Samsung“ vaizdo kamera, diktofonas ir MP3 fotografuojantis/filmuojantis grotuvas. Prie garažų jis pamatė du Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnus, kurių vieną jis pažino – tai buvo V. B. Šis pareigūnas jį taip pat pažino ir žinojo, kad jis yra L. Z. Jis suprato, kad pareigūnai tiria jo skundus dėl padarytų užrašų ant garažo su necenzūriniais žodžiais. Jis norėdamas padėti tyrimui pasakė, kad turi dar papildomų įrodymų ir norėdamas dar užfiksuoti užrašus ant garažo durų pradėjo juos filmuoti. Pareigūnai pareikalavo parodyti ką jis turi rankinėje ir liepė jam sėstis į automobilį. Pareigūnas R. P. atliko iškarto įvykio vietoje jo asmens kratą. Jis nesipriešino pareigūnams, jų reikalavimus įvykdė, į automobilį įsėdo pats. Pareigūnai jį sulaikė neteisėtai, pristatė į policijos komisariatą, patalpino į sulaikymo patalpą, kurioje buvo netinkamos sąlygos žmogui būti, dėl ko jam pablogėjo sveikata ir buvo iškviesta greitoji pagalba.

Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2009-09-08 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo, t.y. nesėdo į tarnybinį automobilį vykti į Jonavos PK asmenybės nustatymui, sulaikymui priešinosi bandydamas bėgti, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Protokolas jam buvo surašytas už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Jis niekad nesutiko su jam inkriminuotu pažeidimu, priimtą policijos pareigūno nutarimą jis apskundė teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą priimdamas 2009-10-08 nutarimą, kuris yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas nurodo, kad institucijos veiksmais buvo neteisėtai sulaikytas, žinant jo asmenybę neteisėtai pristatytas į institucijos patalpas asmenybės nustatymui, buvo sugaištas jo asmeninio gyvenimo laikas, sudarkyta jo dienotvarkė, jam buvo neteisėtai surašytas pažeidimo administracinės teisės pažeidimo protokolas, jis buvo neteisėtai patalpintas į sulaikymo patalpą. Bendrais pareigūnų veiksmais jam nebuvo užtikrintos, saugomos ir ginamos jo teisės ir laisvės, institucija nesivadovavo pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo principais, neatsiprašė jo dėl institucijos neteisėtų veiksmų. Jis patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus. Valstybės institucija savo neteisėtais aktais ir neteisėtu sulaikymu padarė jam neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti.

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad Jonavos rajono apylinkės teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą savo 2009-10-08 nutarime nenurodė, kad policijos pareigūnai pažeidė įstatymo reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. ATPK 264 str. pateikta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių sąvoka. Šiame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas ir kitos priemonės. Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas -ATPK. Policijos veiklos įstatymo 18 str. nurodyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Mano, kad neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, tarp jų - ir taikant jos užtikrinimo priemones, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.). Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 str. 2 d.

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Pareiškėjas dėl padarytos jam žalos įrodymų nepateikė.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kolega nuvyko prie garažų tirti skundo ir pamatė netrukus prie jų priartėjusį vyriškį. Jis įtarė, kad tai Z., nes jam teko su juo anksčiau susidurti, tačiau tiksliai to tvirtinti negalėjo. Paprašius pateikti dokumentus vyriškis jų nepateikė, t.y. nevykdė jo reikalavimus pateikti dokumentus. Vyriškio elgesys jiems sukėlė įtarimų, todėl jį pristatė į policijos komisariato patalpas. Jo nuomone savo veiksmais jis nepažeidė jokių teisės normų reikalavimų. Su jam paskirta tarnybine nuobauda jis nesutiko, tačiau dėl laiko stokos ir darbo krūvio jis jos neskundė, nes jo finansinei būklei ji įtakos nepadarė.

Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus pranešimą, kad pareigūnams reikalinga pagalba jis nuvyko į nurodytą vietą prie garažų. Privažiavęs pamatė tarnybinį automobilį, vyriškį, kuris mojavo rankomis, šalia jo buvo pareigūnas P. Matė, kaip P. atliko vyriškio apžiūrą ir laipino jį į automobilį. Jis išvažiavo dirbti savo maršrutu. Vėliau jis buvo sutikęs tą patį pilietį, kuris bandė išprovokuoti jį padaryti tarnybinį pažeidimą.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis nuvežė pareigūną P. apžiūrėti įvykio vietą prie garažų. Pamatė ateinantį vyriškį, P. paprašė pateikti dokumentus, tuomet vyriškis pradėjo šalintis. Jis iškvietė pagalbą. Vyriškis šaukė ant jų, tačiau pamatęs atvažiuojantį dar vieną automobilį apsiramino. Vyriškį pristatė į policijos komisariato patalpas.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis yra gydytojas, dirba VŠĮ Jonavos ligoninėje kardiologu. Pareiškėjas kreipėsi pas jį 2010 metų kovo – vasario mėnesį, tiksliai nepamena kada. Jo būklėje jis nieko ypatingo nepastebėjo, buvo padidėjęs kraujo spaudimas. Pirminiais duomenimis tai hipertenzinė liga. Buvo paskirti tyrimai ir daugiau L. Z. nepasirodė. Z. buvo sulaikytas 2009 metais, o pas jį kreipėsi 2010 metais kovo- vasario mėn. Kiekvienas dirginimas pereina vėliau į slopinimą mėnesio ar dviejų laikotarpyje, žmonės apsipranta.

Liudytoja D. S. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariate operatyvaus valdymo skyriaus specialiste. L. Z. pažįsta nuo tada, kai jis pirmą kartą kreipėsi į policijos komisariatą. Jis kaskart kreipiasi skirtingais klausimais. Įvykio dieną ji gavo pranešimą, kad pareigūnams prie garažų reikalinga pagalba ir ji išsiuntė į įvykio vietą pareigūnus. Kai ji grįžo po pietų pertraukos L. Z. jau buvo uždarytas sulaikymo patalpose. Pasiskundus dėl sveikatos jam buvo iškviesta medicininė pagalba. Atvažiavę medikai nenustatė jokių pakitimų, apžiūrėjo pareiškėją ir išvažiavo.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo nepamena. Pagal padarytus įrašus kortelėje gali paaiškinti, kad ji buvo iškviesta dėl pareiškėjo širdies darbo, buvo rastas kiek padidėjęs kraujo spaudimas, esant tokiems parametrams hospitalizacija nebuvo reikalinga.

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra gydytoja ir L. Z. yra jos pacientas. Jis atvyko pas ją 1998 m., skųsdavosi, kad negali susitvarkyti su savo emocijomis dėl to jam reikalinga pagalba. Jam buvo skirtas gydymas , patarta kreiptis pas psichiatrą. Jo sulaikymas gal ir labai nepaveikė jo sveikatos būklės. Jis lankėsi pas ją 2008 m. gruodžio mėnesį, o po to tik 2010 metų vasario mėnesį, o per tą laikotarpį pas ją nesilankė, todėl teigti, kad sulaikymas turėjo pagrindinę įtaką jo sveikatos būklei ji negali.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas L. Z. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo 30 000 Lt neturinės žalos.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2009-09-08 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo, t.y. nesėdo į tarnybinį automobilį vykti į Jonavos PK asmenybės nustatymui, sulaikymui priešinosi bandydamas bėgti, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

200-10-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinė byla L. Z. atžvilgiu nutraukta. Nutarimu nustatyta, kad protokolas pareiškėjui surašytas nepagrįstai, taip pat pažymėta, kad pareigūnams buvo žinoma pareiškėjo asmenybė iškarto jam pasirodžius ir nustatinėti pareiškėjo asmenybės nebuvo jokio teisėto pagrindo. Taip pat nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad nieko nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas teiginys, kad L. Z. nevykdė teisėto nurodymo vykti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d.). Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–751/07, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepatenka į viešojo administravimo sritį. Tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos išplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, teismas sprendžia, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Tokios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330-08, procesinio sprendimo kategorija 15.4). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui L. Z. nepagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš jo neteisėtai buvo reikalaujama pateikti asmens dokumentus, leisti apžiūrėti asmeninius daiktus ir vykti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ir jis neteisėtai buvo patalpintas į sulaikymo patalpą, kadangi jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2009-10-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinė byla nutraukta, neesant pareiškėjo veiksmuose administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2d. sudėties.

Pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kadangi būtent šios institucijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, pareiškėjo nuomone, jam padaryta neturtinė žala. Lietuvos policijos veikos įstatyme numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (18 str. 1 d. 1 p.), įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims, jų turimiems daiktams apžiūrėti (18 str. 1 d. 2 p.) Kaip matyti iš surinktos medžiagos, pagrindo tikrinti L. Z. dokumentus ir daiktus nebuvo. Pareigūnai jokių konkrečių duomenų, kad pareiškėjas L. Z., kuris skundėsi dėl jį įžeidžiančių užrašų padarymo, pats rašė ant sienų, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, neturėjo. L. Z. dažų neturėjo (daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole daikto, panašaus į geltonos spalvos dažų flakoną, įrašyta nėra, apklausti kaip liudytojai teisme pareigūnai patvirtinę, kad dažų pas L. Z. rasta nebuvo, pagal V. B. paaiškinimą, tarnybiniuose pranešimuose nurodytas daiktas, panašus į geltonos spalvos dažų flakoną, galėjo būti dujų balionėlis, įsuktas į geltonos spalvos polietileno maišelį)- Pareigūnai, pas L. Z. neradę jokių draudžiamų turėti daiktų ar tokių daiktų, kurie leistų manyti, jog jis pats galėjo padaryti teisės pažeidimą (užrašus ant sienų), patys gerai žinoję L. Z. asmenybę (Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK nuo seniai vyksta įvairūs konfliktai, nuolat nagrinėjami įvairūs jo skundai, V. B., apklaustas kaip liudytojas teisme, nurodęs, - kad L. Z. pažįsta seniai), neturėjo teisės jį sulaikyti ir vežti į komisariatą. Pareigūnai, apklausti kaip liudytojai, nurodė, jog jokios prievartos sodinant L. Z. į automobilį, nebuvo ir jos nereikėjo, L. Z. leido apžiūrėti daiktus, sėdo į tarnybinį automobilį. Teismas nustatė, kad L. Z. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas (LR ATPK 187 str. 2 d. numatytas policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) nepadarytas, L. Z. išteisintas, administracinė byla prieš jį nutraukta. Įvertinus surinktą medžiagą, konstatuotina, kad Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai - tyrėjas R. P. ir postinis V. B. be pagrindo tikrino L. Z. daiktus, neteisėtai jį pristatė į komisariatą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 21 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo „gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir aisves", reikalavimus. Toks pareigūnų elgesys sukėlė neigiamas pasekmes - pažeistos L. Z. teisės. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą reglamentuoja ATPK 259 str., 260 str. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodoma Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys.

Pareigūnams atliktas tarnybinis patikrinimas pagal pareiškėjo L. Z. parašytus prašymus ir paskirtos tarnybinės nuobaudos, byloje pateikta tarnybinio patikrinimo išvada ( b.l. 16-17, t.2).

Išnagrinėjus visą bylos medžiagą, teismo nuomone, šioje situacijoje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. tiriant bylą neišsiaiškino ar būtent pareiškėjas kaltas dėl padaryto pažeidimo, ir šių pareigūnų veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, yra pagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu, kaip minėta, moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, tačiau mažintinas prašomos priteisti žalos dydis. Nustatant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį (LR CK 6.250 str.2 d.) atsižvelgtina į tai, kad nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kad sumažėjo jo pajamos, į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl pareiškėjo prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas ir jam iš atsakovo priteistina 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Prašymas dėl S. S. parodymų teisme, t.y. atsakomybės klausimo taikymo dėl jo melagingų parodymų duotų teisme apie L. Z. agresyvų elgesį atmestinas, kadangi liudytojas apibūdino pareiškėjo elgesį taip, kaip jis jį suprato. Nors tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose nurodoma, jog pareiškėjas elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tokie veiksmai jam nebuvo inkriminuoti ir bylos nagrinėjimo metu dėl to nebuvo tiriami ( Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas (duomenys neskelbtini)), todėl nagrinėjant šią bylą nėra pagrindo teigti ir konstatuoti, kad liudytojo parodymai melagingi.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85-87 str., 88 str. 1p., 5 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.