Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-434/2012 m.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00417-2010-2

2012 m. birželio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T., V. M., A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas:

- pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir visą bausmės laikotarpį būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu ar mokslu;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir visą bausmės laikotarpį būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir visą bausmės laikotarpį būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2010-03-14 (viena diena), kas vadovaujantis LR BK 65 str., atitinka 2 laisvės apribojimo bausmės dienas.

V. M. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2010-03-14 (viena diena).

A. M. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2010-03-14 (viena diena).

Iš A. T. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti V. B. naudai.

Iš V. M. ir A. M. solidariai priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti V. B. naudai.

Iš V. M., A. M. ir A. T. solidariai priteista 400 Lt turinei žalai atlyginti V. B. naudai.

V. M. ir A. M. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jie 2010-03-14 apie 05.20 val., būdami neblaivūs (V. M. nustatytas 1,13 promilės neblaivumas, A. M. nustatytas 1,65 promilės neblaivumas), veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Lukiškių aikštėje, Vilniuje priėjo prie nukentėjusiojo V. B., pareikalavo atiduoti telefoną, ir A. M. bei V. M. sudavė V. B. po vieną smūgį į galvos sritį, reikalaudami mobiliojo ryšio telefono, laikė nukentėjusįjį už rankų, užkišdami kojas bandė jį pargriauti, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, po to, V. B. bandant išsilaisvinti, A. M. ir V. M. kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas (du iš jų į veido sritį), tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tuo metu pribėgus A. T., kuris tampė nukentėjusiojo striukę, 600 Lt vertės, ir ją suplėšė, jie bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. B. 600 Lt turtinę žalą, bei V. M. ir A. M. pasikėsino pagrobti svetimą V. B. priklausantį turtą, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis aktyviais veiksmais pasipriešino ir prie jų priėjo pašalinis asmuo.

A. T. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis 2010-03-14 apie 05.20 val. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, būdamas neblaivus (1,38 promilės neblaivumas) po to, kai A. M. ir V. M. priėjo prie nukentėjusiojo V. B., pareikalavo atiduoti telefoną, ir A. M. bei V. M. sudavė V. B. po vieną smūgį į galvos sritį, reikalaudami mobiliojo telefono, laikė nukentėjusįjį už rankų, užkišdami kojas bandė jį pargriauti, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, po to, V. B. bandant išsilaisvinti, A. M. ir V. M. kumščiais sudavė ne mačiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas (du iš jų į veido sritį), tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, A. T. pribėgo prie jų ir tampydamas nukentėjusiojo striukę, 600 Lt vertės, ją suplėšė, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su A. M. ir V. M. padarė nukentėjusiajam V. B. 600 Lt turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis 2009-02-08 apie 20.30 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo adresu (duomenys neskelbtini) po konflikto su R. K., veikdamas įžūliai kartu su A. O., pastebėjęs, kad I. K. išvažiuoja iš kiemo automobiliu OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) griebė nuo žemės pagalį ir juo trenkė į išvažiuojantį automobilį, apgadino automobilio galinį kairės pusės sparną, 200 Lt vertės, galines kairės pusės dureles, 100 Lt vertės, apgadino automobilio stogą, 100 Lt vertės, tuo metu A. O. pakėlė nuo žemės akmenį ir metė į automobilį, tokiais veiksmais sudaužydamas automobilio galinį langą, 800 Lt vertės, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam I. K. 1200 Lt turtinę žalą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 187 str. 1 d., nes jos nepadarė, o tik pamatęs konfliktą tarp V. M. ir A. M. su nuketėjusiuoju V. B., pribėgo, norėdamas juos išskirti. Teigia, jog tiek V. M., tiek A. M. ne tik sudavinėjo smūgius nukentėjusiajam, bet, kadangi buvo slidu, jie ir griuvinėjo ir stojosi, įsikibdami į nukentėjusįjį vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės, todėl striukė suplėšyta galėjo būti, būtent, dėl to. Apelianto nuomone, konflikto metu jo veiksmai kaip tik buvo socialiai vertingi, o ne nusikalstami, nes pastebėjęs konfliktą, jis nutarė išsikirti besigrumiančiuosius ir nukentėjusįjį tik stumtelėjo, jokių smūgių jam nesudavė. Tokiu būdu nepagrįstas ir ieškinys jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, nėra pagrindo jį nuteisti ir pagal LR BK 284 str. 1 d., nes su nukentėjusiaisiais susitaikė.

Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį pakeisti, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, civilinį ieškinį dėl 400 Lt turtinės žalos atmesti, o ieškinį dėl neturtinės žalos – 5000 lt, sumažinti. Apeliantas nurodo, kad nuo pat sulaikymo momento prisipažino be pateisinamos priežasties panaudojęs smurtą nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, tačiau nuo pat pradžių aiškino ir tai, jog neturėjo jokių ketinimų iš nukentėjusiojo pagrobti jo mobiliojo ryšio telefono, o prašė tik duoti paskambinti. Nurodo, jog šias apelianto aplinkybes patvirtino ir A. M. bei A. T., kuris teigė nieko nežinojęs apie ketinimus pagrobti nukentėjusiojo telefoną.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo jų, byloje apklaustų kaltinamaisiais, parodymus, rėmėsi nukentėjusiojo parodymais ir padarė klaidingas išvadas. Nuteistasis V. M. nurodo, jog jokioje teismo stadijoje nėra teigęs, kad A. M. pamatė tik pasibaigus smurto naudojimui. Priešingai, teigia sakęs, kad pradėjus muštynes, pastebėjo, kad ir A. M. prisijungė bei sudavė nukentėjusiajam, o iš teismo posėdžio protokolo aiškiai matyti, kad tik A. T. pamatė vėliau. Nurodo, kad analogiškas aplinkybes aiškino ir A. M., todėl, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai iškreipė jo parodymų prasmę, padarydamas nepagrįstas išvadas apie tariamą jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą ir to pasėkoje, nuteistųjų parodymais nesirėmė. Nuteistasis V. M. nurodo, kad kaip tik nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Apeliantas skunde teigia, kad tiek iš jo, tiek iš kitų nuteistųjų, tiek ir iš dalies iš nukentėjusiojo parodymų aiškiai matyti, kad jo (V. M.) veiksmuose nebuvo jokių ketinimų pagrobti nukentėjusiojo turtą, tai yra, nebuvo kėsinimosi įvykdyti plėšimą. Jo nusikalstamų veiksmų tikslas buvo smurto panaudojimas. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis patvirtino, jog telefono jam iš rankų neplėšė, tačiau jis tik mano, kad jį norėta apiplėšti. Nuteistojo V. M. teigimu, jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į LR BK 284 str. 1 d., nes jis pripažįsta, kad padarė nusikalstamus veiksmus, pavartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje dėl menkavertės dingsties, tai yra, dėl to, kad jis, nuteistajam paprašius, iš karto nedavė telefono paskambinti.

Nuteistasis V. M. skunde taip pat teigia, kad nebuvo pagrindo tenkinti nukentėjusiojo ieškinio dėl turtinės 400 Lt žalos, nes pasak apelianto, išvados apie grotuvo netekimą, paremtos vien tik nukentėjusiojo parodymais, nes grotuvo niekas nematė, niekas niekur nerado, objektyviais duomenimis nepatvirtinta, kad nukentėjusysis iki konflikto pradžios turėjo grotuvą. Taip pat, apelianto nuomone, priteista neturtinė žala – 5000 Lt, yra nepagrįstai didelė, nes kaip pripažino ir teismas, nosies kaulo lūžimas nukentėjusiajam buvo padarytas ne dėl jų kaltės, kad nukentėjusysis ir taip gydėsi tuo laikotarpiu ir neatvyko nei į darbą, nei į mokymo įstaigą. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas tokią neturtinės žalos sumą, neatsižvelgė ir į jo turtinę padėtį, kad nekilnojamojo turto neturi, darbo užmokestis artimas minimaliam, studijuoja aukštojoje mokykloje, kurioje studijos metams kainuoja virš 3200 Lt. esant minėtoms aplinkybėms, apeliantas prašo mažinti neturtinės žalos dydį.

Nuteistasis V. M. nesutinka ir su jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, nurodo, kad studijuoja, nusikalto pirmą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, turtinę žalą nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai atlygino, charakterizuojamas teigiama, todėl mano, kad paskirta bausmė pernelyg griežta. Be to pažymi, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota į LR BK 284 str. 1 d., kurio sankcijoje numatytos alternatyvios, ne tik su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Kadangi nusikalto pirmą kartą, apelianto nuomone, yra pagrindas jo atžvilgiu skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (LR BK 55 str.).

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu taip pat prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį pakeisti, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, civilinį ieškinį dėl 400 Lt turtinės žalos atmesti, o ieškinį dėl neturtinės žalos – 5000 lt, sumažinti. Apeliantas nurodo analogiškus argumentus, kad jo nusikalstami veiksmai atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis neturėjo ketinimų pagrobti nukentėjusiojo turtą. Dėl civilinių ieškinių bei dėl bausmės argumentai taip pat analogiški prieš tai buvusio nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentams.

Teismo posėdyje nuteistieji A. T., V. M., A. M. , jų gynėjai prašė patenkinti jų apeliacinius skundus , prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų V. M., A. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl apeliantų V. M., A. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 180 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados tuo klausimu atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl apelianto A. T. nuteisimo skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados dėl jo veiksmų kaltumo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Nuteistieji V. M. ir A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažinę, kad aptariamo įvykio metu ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį V. B., neigė tai darę su tikslu užvaldyti jo turtą. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, netiki tokia šių nuteistųjų versija, mano, kad taip jie siekia palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę. Nuteistieji V. M., A. M., teigdami, kad jie neturėjo tikslo pasisavinti nukentėjusiojo V. B. mobilaus ryšio telefono, nurodė, kad juo tik norėjo laikinai pasinaudoti , norėdami juo išsikviesti taksi automobilį. Apylinkės teismas, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, analizuodamas įrodymus dėl šių nuteistųjų veiksmų, išsamiai juos ištyrė , aptarė ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistieji smurtavo , turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, tai patvirtina jų reikalavimai atiduoti telefoną , kuriais ne tik buvo prašoma duoti telefoną paskambinimui, bet ir reikalaujama jį atiduoti bei po to sekę smurtiniai veiksmai. Tokią situaciją savo nuosekliais ir detaliais parodymais patvirtino nukentėjusysis V. B. (t. 8, 16-18, 28-29, t. 3 b.l. 42-46), kuris savo parodymais nuneigia nuteistųjų parodymus, kad neva nukentėjusysis nesupratęs jų prašymo. Tiek iš pačių nuteistųjų A. T. ir A. M. parodymų, tiek iš nukentėjusiojo V. B. parodymų matyti, kad nuteistieji pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį iškart, kai jis nesureagavo į jų reikalavimą atiduoti telefoną , ir smurtavo , suduodami jam po vieną smūgį į galvą, po to ne mažiau kaip po šešis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo nežymiai jam sutrikdydami sveikatą. Toks nuteistųjų po išsakytų reikalavimų betarpiškas smurto panaudojimas, jo naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu iki jų veiksmai buvo pertraukti, nukentėjusiajam aktyviai priešinantis bei įsikišus pašaliniui asmeniui, akivaizdžiai rodo, kad jie plėšimo būdu kėsinosi užvaldyti nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Tai, kad jie, panaudodami smurtą, turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, patvirtina ir nuosprendyje aptartas faktas, kad nuteistiesiems nebuvo jokio reikalo pas nepažįstamą nukentėjusįjį prašyti telefono, kad juo paskambintų, nes veikiančius telefonus turėjo tiek pats nuteistasis V. M., tiek tą vakarą kartu su jais buvęs nuteistasis A. T. .

Nuteistųjų V. M. ir A. M. skundai dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio sumažinimo atmestini, kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas, pagrįstai pripažinęs nuteistųjų veiksmus kaltais ir pripažinęs, kad tokie jų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., nustatė tinkamą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Tai teismas padarė, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas: teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltininkų veiksmus prieš nukentėjusįjį, jam jų veiksmais padarytus sužalojimus, jo fizinius bei dvasinius išgyvenimus , tai padarydamas teismas vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisminę praktiką.

Kolegija, vertindama aptariamoje situacijoje nuteistojo A. T. veiksmus, mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino , kad jis aptariamo įvykio metu ir vietoje tyčia sugadino nukentėjusiojo V. B. striukę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., yra baudžiamas asmuo, sunaikinęs ar sugadinęs svetimą turtą, tai reiškia, kad už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą atsako asmuo, tai padaręs, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pirmos instancijos teismas , pripažinęs apeliantą A. T. kaltu dėl nukentėjusiojo striukės sugadinimo, nustatė, kad tai jis padarė tyčia, veikdamas aktyviais veiksmais.

Kolegija mano, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis A. T. aptariamoje situacijoje turėjo tyčią sugadinti svetimą jam nukentėjusiojo turtą- striukę. Teismas, padaręs tokią išvadą, ją grindžia įrodymais, kurie Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta samprata, negali būti vertinami kaip įrodymai, besąlygiškai patvirtinantys nuteistojo A. T. kaltumą dėl nukentėjusiojo turto sugadinimo. Pats nuteistasis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė prisidėjęs prie nukentėjusiojo striukės suplėšymo, jis nurodė, kad , nežinodamas nuteistųjų A. M. , V. M. konflikto su nukentėjusiuoju V. B. priežasties, besistumdant jiems, priėjęs pastūmė nukentėjusįjį į šoną , striukės netampė, jos neplėšė (t. 2 b.l. 9-10, 19, t. 3 b.l. 36-38). Kad nuteistasis A. T. būtų tampęs nukentėjusįjį už striukės , ją suplėšęs, neparodė ir nuteistieji A. M., V. M. (t. 2 b.l. 41-42, 51, 71-72, 81, t. 3 b.l. 38-42 ). Nukentėjusysis V. B. , nurodęs, kad aptariamo įvykio metu dėl nuteistųjų veiksmų jo atžvilgiu , buvo suplėšyta striukė, konkrečiai dėl nuteistojo A. T. veiksmų, suplėšant jam striukę, nebuvo nuoseklus: vienuose parodymuose jis nurodė, kad jo striukę tampė smurtą prieš jį naudojantys nuteistieji V. M., A. M. ir po to pribėgęs nuteistasis A. T., kuris neva bandė jam nuvilkti striukę (t. 16-18, 37, kituose parodymuose , kad striukę jam bandė nuvilkti smurtaujantys prieš jį asmenys- nuteistieji V. M., A. M. ir galimai trečias , priėjęs iš už nugaros (nuteistasis A. T.)( t. 3 b.l. 42-46). Kolegija, spręsdama nuteistojo A. T. kaltumą dėl striukės sugadinimo klausimą , mano, kad įrodymai yra prieštaringi ir jais remtis, pripažįstant jo kaltę, teisinio pagrindo nėra, juolab, kad nėra jokių įrodymų, kad jo veiksmai, susiję su striukės sugadinimu, galėtų būti vertinami kaip tyčiniai veiksmai.

Dėl šių motyvų nuteistasis A. T. išteisintinas , nepadarius jam veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. požymius (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kolegijai nenustačius , kad apeliantas A. T. padarė nusikalstamą tyčinę veiką, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Dėl šios veikos , pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 str., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-13 nutarimu apelianto A. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam. Inkriminavus apeliantui A. T. tyčinės veikos padarymą, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4 d. nuostatomis, 2010-05-12 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimu buvo atnaujintas( t. 1 b.l. 119) ir apeliantas A. T. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Kolegijai nenustačius apelianto A. T. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, išnyko teisinė vada naikinti jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.. Dėl šių motyvų teismo nuosprendis toje dalyje naikintinas, baudžiamoji byla nutrauktina , paliekant galioti sprendimą dėl apelianto A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Visi apeliantai prašo panaikinti teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam V. B. priteisto ieškinio 400 Litų už įvykio metu prarastą grotuvą . Kolegija mano, kad toje dalyje apeliantų argumentai dėl ieškinio priteisimo nepagrįstumo yra teisingi. Bylos įrodymais nėra nustatyta, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusysis V. B. tokį grotuvą prarado įvykio vietoje , kad jo ten nebuvo po įvykio, patvirtino pats nukentėjusysis, parodęs, kad iškart po įvykio su draugais apžiūrėjo įvykio vietą , tačiau grotuvo nerado. Teismas, ištyręs įrodymus ir nustatęs, kad tokių įrodymų, kurie patvirtintų , kad nuteistieji aptariamo įvykio metu pasisavino minėtą nukentėjusiojo grotuvą 400 Litų vertės, nėra , grotuvo pasisavinimą iš jiems inkriminuoto kaltinimo pašalino. Esant tokioms aplinkybėms , nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad grotuvas po įvykio buvo pas nuteistuosius, juolab, kad grotuvas, juos netrukus po įvykio sulaikius, ir nebuvo rastas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas dėl ieškinio už grotuvą priteisimo yra nepagrįstas, jis naikintinas.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, apelianto A. T. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl jo nuteisimo ir dėl ieškinių priteisimo , taip pat skundžiamas nuosprendis keistinas nuteistųjų V. M. ir A. M. atžvilgiu dalyje dėl 400 Litų ieškinio priteisimo dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 4 d., 327 str.1 d. 2 p., 328 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d. 1p., nusprendė :

Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų V. M., A. M. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį A. T. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį, V. M., A. M. atžvilgiu nuosprendį pakeisti dalyje.

A. T. išteisinti , nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. požymius.

Sprendimą dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. panaikinti, baudžiamąją bylą toje dalyje nutraukti , paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-13 nutarimą , kuriuo A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleistas, susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam.

Panaikinti sprendimą dėl neturtinės žalos 1000 Litų sumoje priteisimo iš A. T. V. B..

Panaikinti sprendimą dėl turtinės žalos 400 Litų priteisimo iš A. T., V. M., A. M. V. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.