Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henriko Sadausko, kolegijos teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant Generalinės prokuratūros prokurorei Rasai Tunkevičienei, atsakovės atstovui A. D., trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams V. J., K. P., E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (toliau – Komisija), trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lošimų strateginė grupė“ dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į Generalinę prokuratūrą 2010-10-13 kreipėsi Seimo narys Ligitas Kernagis ir prašė ištirti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narių veiksmų teisėtumą leidžiant Lietuvoje registruotoms įmonėms teikti lažybų paslaugas internetu, taip pat prašė ištirti lažybų paslaugas internetu teikiančių Lietuvoje registruotų bendrovių veiklos teisėtumą (b. l. 90).

Generalinė prokuratūra 2010-11-04 raštu informavo Seimo narį Ligitą Kernagį, kad susipažinę su Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pateikta informacija ir jos priimtais sprendimais, neturi pagrindo manyti, kad ši komisija ar jos nariai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nenustatė pagrindo ginti viešąjį interesą vykdant prokurorų įgaliojimus, numatytus Lietuvos respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (b. l. 106).

Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011 m. kovo 17 d. priėmė nutarimą Nr. N-62, kuriuo 1 punktu patvirtino UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą; 2 punktu pripažino netekusiu galios Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010-07-22 nutarimą Nr. N-199. Naujos redakcijos reglamente numatyta, kad UAB „Lošimų strateginė grupė“ organizuoja lažybas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu, kitais teisės aktais ir šiuo lažybų reglamentu. Reglamento 11 skyrius skirtas išimtinai nustatyti statymų priėmimo tvarką, kai duomenys, reikalingi statymams priimti, perduodami per elektronines ryšio priemones (internetu).

Į Generalinę prokuratūrą 2011-06-13 kreipėsi Seimo narių grupė ir prašė atsakyti į šiuos klausimus: ar yra prielaidų manyti, jog Nutarimu galėjo būti pažeistas viešasis interesas, ar yra prielaidų manyti, jog Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 27?31).

Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus norminius teisės aktus, reglamentuojančius lošimų teisinius santykius, padaryta išvada, jog Komisijos 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. N-62 patvirtintas naujas Bendrovės reglamentas, kuriuo leista organizuoti lažybas ir lošėjui dalyvauti bei gauti laimėjimus elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu), nepaisant to, jog tokios lažybų organizavimo galimybės Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, prokurorui yra teisinis pagrindas ir pareiga, ginant viešąjį interesą, su prašymu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lošimų strateginė grupė ryšio priemones lažybų organizavimo procese naudoja kuomet lošėjas pinigus lažybų organizatoriui perveda ir laimėjimus atsiima ne tik grynais pinigais lažybų punkte, bet ir pasinaudodamas bankų paslaugomis, taip pat kuomet savo valią dėl pasirinkto lažybų įvykio ir statymo sumos lošėjas lažybų tarpininkui perduoda ne tik iš lūpų į ausį, bet ir pasinaudodamas ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.). Teigti, jog tokį lažybų būdą ir tik po 2011-03-17 Komisijos priimto nutarimo Nr. N-62 pradėjo taikyti išskirtinai Lošimų strateginė grupė yra visiška netiesa ir sąmoningas teismo klaidinimas. Technologinių inovacijų diegimas lažybų organizavime vyko palaipsniui, gerai įvertinus šių veiksmų teisėtumą ir įtaką socialinei aplinkai, ir truko daugiau nei 7 metus. Pažymėtina, jog ginčijamu nutarimu patvirtintas lažybų reglamentas neįteisino jokių naujų nuostatų, leidžiančių organizuoti lažybas kitaip nei tai leido daryti lažybų reglamentas, galiojęs Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl jau minėto Seimo nario Ligito Kernagio kreipimosi, kuriuo nebuvo nustatyta, jog Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ar yra pažeistas viešasis interesas, kurį reikėtų ginti ? šis lažybų reglamentas nuo ankstesniųjų bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ reglamentų skiriasi tik paslaugos kainos nuolaidų sistemos aprašymu, atsiskaitymo per mokėjimo įstaigas būdo aprašymu bei kitais pakeitimais, kurių pareiškėjas nekvestionuoja savo prašyme.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus yra teisinis pagrindas šią administracinę bylą nutraukti pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 dalį.

Byla nutrauktina.

Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad Generalinis prokuroras apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo dar 2010-10-13, kai į generalinę prokuratūrą kreipėsi Seimo narys Ligitas Kernagis, kuris prašė ištirti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narių veiksmų teisėtumą leidžiant Lietuvoje registruotoms įmonėms teikti lažybų paslaugas internetu, taip pat prašė ištirti lažybų paslaugas internetu teikiančių Lietuvoje registruotų bendrovių veiklos teisėtumą (b. l. 90). Būtent šiame rašte Seimo narys nurodė, kad jo žiniomis, lažybų rengimas ir jų reklamavimas internetinėje erdvėje yra draudžiamas šiuo metu galiojančiomis teisės normomis, prašė apginti galimai pažeistą viešąjį interesą.

Generalinė prokuratūra 2010-11-04 raštu informavo Seimo narį Ligitą Kernagį, kad susipažinę su Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pateikta informacija ir jos priimtais sprendimais, neturi pagrindo manyti, kad ši komisija ar jos nariai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nenustatė pagrindo ginti viešąjį interesą vykdant prokurorų įgaliojimus, numatytus Lietuvos respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (b. l. 106). Taigi Generalinė prokuratūra, dar 2010-11-04 padarė išvadą, kad nėra pagrindo ginti viešąjį interesą, nes nėra pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Teismo posėdyje Generalinės prokuratūros prokurorė Rasa Tunkevičienė pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti dėl Komisijos 2011-03-17 nutarimo Nr. N-62, kuriuo patvirtintas UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentas, panaikinimo (b. l. 118?120), aiškindama, kad Generalinė prokuratūra nepraleido termino prašymui paduoti, nes šioje administracinėje byloje ginčijamas ir prašomas panaikinti administracinis aktas, priimtas vėliau, t. y. 2011-03-17, nei Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo sprendžiamas Seimo nario Ligito Kernagio 2010-10-13 paklausimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras ar kitas šioje įstatymo normoje nurodytas subjektas gali paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo. Todėl kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, nustatančios, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog termino kreiptis į teismą eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Šis termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, nėra privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia įstatymų aiškinimo logika. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl jis turi surinkti duomenis, pakankamus išvadai, kad administracinis aktas pažeidžia viešąjį ar kitą interesą, kurio teisminės gynybos inicijavimo teisė suteikta prokurorui (LVAT byla Nr. A146–335/2008 ir kt.).

Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (LVAT byla Nr. A146–1164/2009 ir kt.). Duomenų, jog pažeistas viešasis interesas pakankamumą apsprendžia tokie faktiniai duomenys (įrodymai), kuriais pateikiant teismui skundą (prašymą) gali būti grindžiamas reikalavimas dėl atitinkamo administracinio akto, kuris galimai pažeidžia viešąjį interesą, panaikinimo (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktai, 24 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnių kontekste yra pažymėjęs, kad kai kurie duomenys (pvz., duomenys apie asmenis, įtrauktinus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir pan.) nors ir reikalingi tam, kad prašymas dėl viešojo intereso gynimo atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme, tačiau šių duomenų surinkimas nėra susijęs su nustatymu, ar gauta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis) (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), P. 184–229). Kiekvienu konkrečiu atveju nustačius, kad pareiškėjui atitinkamu laiku pakako duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, ar tokie duomenys galėjo ir turėjo būti surinkti per atitinkamą laiką, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, o duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra teisinių kliūčių kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą, jei įstatymu nustatytas terminas praleidžiamas dėl svarbių priežasčių (LVAT byla Nr. A146–1164/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad ne visi duomenys, kurie Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai (LVAT byla Nr. A146–335/2008).

Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti laikomasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio reikalavimų. Taigi teismas, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą ir aiškindamasis, ar nėra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą, turi nustatyti termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Paaiškėjus aplinkybei, kad prokuroro prašymas dėl viešojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus įstatymu nustatytą terminą ir neprašyta jį atnaujinti, arba teismas tokį prašymą atmetė, bylą turi būti nutraukta vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu (LVAT byla Nr. A146–335/2008).

Teismo posėdyje Generalinės prokuratūros prokurorė Rasa Tunkevičienė pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti dėl Komisijos 2011-03-17 nutarimo Nr. N-62, kuriuo patvirtintas UAB „Lošimų strateginė grupė“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentas, panaikinimo, aiškindama, kad Generalinė prokuratūra nepraleido termino prašymui paduoti, nes šioje administracinėje byloje ginčijamas ir prašomas panaikinti administracinis aktas, priimtas vėliau, t. y. 2011-03-17, nei Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo sprendžiamas Seimo nario Ligito Kernagio 2010-10-13 paklausimas.

Teismas su tokiais Generalinės prokuratūros aiškinimais sutikti negali, nes Seimo narys Ligitas Kernagis, kuris savo rašte jau 2010-10-13 kvestionavo Komisijos veiksmų teisėtumą leidžiant Lietuvoje registruotoms ir licencijas turinčioms bendrovėms naudoti ryšio priemones (taip pat ir internetą) lažybų procese, t.y. buvo kvestionuojami lygiai tie patys Komisijos veiksmai, kaip ir Generalinės prokuratūros prašyme teismui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie galimai pažeistus teisės aktų reikalavimus Generalinė prokuratūra žinojo dar 2010-10-13, gavusi Seimo nario Ligito Kernagio prašymą. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su prašymu pateikti informaciją dėl lažybų rengimo organizavimo internetinėje erdvėje (b. l. 93). Komisija 2010-10-27 pateikė informaciją bei ankstesnį reglamentą (b. l. 95?103), kuris galiojo iki 2011-03-17. Savo rašte (b. l. 91?94) Komisija pažymėjo, kad jos sprendimai yra teisėti, o lošimai Lietuvos Respublikoje vykdomi įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, Generaliniam prokurorui jau 2010-11-04 (kai pateikė atsakymą Seimo nariui Ligitui Kernagiui) buvo žinomos aplinkybės, kurias dabar bando pateikti kaip naujai išaiškėjusias. Generalinė prokuratūra atliko veiksmų tyrimą, padarė išvadą, kad Komisija savo sprendimais, tvirtindama bendrovių reglamentus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nusprendė neginti viešojo intereso vykdant prokurorų įgaliojimus, numatytus Lietuvos respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Taigi apie galimai pažeistą viešąjį interesą Generalinei prokuratūrai buvo žinoma jau 2010-11-04, todėl jau tuomet turėjo teisę ginti viešąjį interesą.

Atsiliepimuose ir teismo posėdyje Komisijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai pažymėjo, jog ginčijamu Komisijos nutarimu patvirtintas lažybų reglamentas neįteisino jokių naujų nuostatų, leidžiančių organizuoti lažybas kitaip nei tai leido daryti lažybų reglamentas, galiojęs Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą (nuo 2010-10-13 iki 2010-11-04) dėl jau minėto Seimo nario Ligito Kernagio kreipimosi. Generalinė prokuratūra nenustatė teisės aktų pažeidimų, nusprendė neginti viešojo intereso. Ginčo nutarimu (2011-03-17) patvirtintas bendrovės „Lošimų strateginės grupės“ lažybų reglamentas (b. l. 58?76) nuo ankstesniojo bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ reglamento (b. l. 95?103) skiriasi paslaugos kainos nuolaidų sistemos aprašymu, atsiskaitymo per mokėjimo įstaigas būdo aprašymu bei kitais pakeitimais, kurių Generalinė prokuratūra neginčija savo prašyme. Atvirkščiai Generalinė prokuratūra prašyme teismui teigia, kad Azartinių lošimų įstatymas nedetalizuoja nei galimų lažybų rūšių, nei šių lošimų organizavimo būdų, pažymėjo, jog įteisinti lošimus internetu (virtualias lažybas) reikia aiškios šiuo klausimu išreikštos įstatymų leidėjo valios ir atitinkamos teisės galios akto, t. y. įstatymo. Teismo nuomone, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po Komisijos priimto administracinio akto buvo sukeltos neigiamos pasekmės ar tokios pasekmės bus sukeltos ateityje, Generalinė prokuratūra jų nepateikė. Teismo nuomone, šiuo atveju nebūtų apgintas viešasis interesas ir neatkurta iki akto buvusi padėtis, nes tokia padėtis iš esmės galiojo iki naujo akto (2011-03-17) priėmimo, ji galios ir po šio akto panaikinimo, nes galios Komisijos 2010-07-22 nutarimu Nr. 199 patvirtintas ankstesnis reglamentas (b. l. 95?103). Be to, tiek senajame, tiek naujajame reglamento 11 skyriuje numatytos beveik identiškos nuostatos (Reglamento 11.1 punktas: lošėjas, norėdamas dalyvauti lažybose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, privalo sudaryti su bendrove lažybų sutartį ( b. l. 65, 98)). Azartinių lošimų įstatymas lošimų organizavimo būdų nedetalizuoja, pažymėtina, kad lošimų organizavimo bei jų kontrolės procese susiklosto santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjų bei santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir Priežiūros komisijos. Santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjų laikytini civiliniais teisiniais santykiais, o santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir Priežiūros komisijos patenka į viešosios teisės sritį. Komisija, patvirtindama lažybų organizavimo reglamentą, pagrįstai vadovavosi ne tik Azartinių lošimų įstatymu, bet ir Civilinio kodekso nuostatomis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo Generalinės prokuratūros nurodyto dokumento (Seimo narių grupės 2011-06-13 prašymo) gavimo momentą laikyti viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo momentu, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad Generaliniam prokurorui jau 2010-11-04 (kai pateikė atsakymą Seimo nariui Ligitui Kernagiui) buvo žinomos aplinkybės, kurias dabar bando pateikti kaip naujai išaiškėjusias. Generalinės prokuratūros vidinė organizacinė struktūra negali būti pagrindas atnaujinti terminą ginčo nutarimui apskųsti.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad į teismą ginti viešojo intereso Generalinė prokuratūra kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą, kas sudaro pagrindą neatnaujinti prašymo padavimo termino ir administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 105 ir 106 straipsniais, 149 straipsniu, teismas

nutarė:

administracinę bylą pagal pareiškėjos Generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrovei „Lošimų strateginė grupė“ dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-03-17 nutarimo Nr. N-62 panaikinimo, nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.