Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje 2012-12-04 nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2001-02-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 234 str. 1 d., 105 str. 8 p., 35 str., 278 str. d., 42 str. – galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. 2003-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis LR 2002-10-29 įst. Nr. IX-1162, veika pagal 2001-02-20 nuosprendį perkvalifikuota iš BK 105 str. 8 p. į 129 str. 2 d. 9 p., iš 278 str. 1 d. į 187 str. 2 d., 253 str. 1 d., BK 42 str. – galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo. 2003-12-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2003-09-29 nutartis pakeista, pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p., 187 str. 2 d., 234 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d. – galutinė bausmė 16 metų laisvės atėmimo, kita nutarties dalis nepakeista.

Bausmės pradžia 1999-12-15, bausmės pabaiga 2015-12-15.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-10 nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismas pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Nors nuteistasis A. M. atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo klausimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, charakterizuojamas teigiamai, skatintas dešimt kartų, aktyviai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, sporto bei kituose organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, pats juos veda, dalyvauja teisinio socialinio švietimo programose, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybę. A. M. bausmę atlieka už kelių nusikaltimų, iš kurių vienas labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, padarymą, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. O sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė.

Vertinant nuteistojo asmenybę, atkreiptinas dėmesys ir į socialinio tyrimo išvadoje bei psichologinės tarnybos išvadoje užfiksuotus duomenis. Nuteistasis turi ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, turėti stabilius tarpasmeninius santykius, ilgalaikį darbą, nuosavus namus, tačiau nežino žingsnių, kuriuos jų siekiant, jam reikia atlikti. Jis stokoja atsakingumo. Bausmės atlikimo metu galėjo mokytis, įgyti specialybę, tačiau nematė tam būtinybės. Nedirbo.

Įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad A. M. šiuo metu visgi dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingu atveju, valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo skundas negali būti tenkinamas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.