- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-10675-762/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01472-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- R. M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas R. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės D. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį užvaldydamas.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė D. D. K., kuri iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kartu su pareiškėju. Po sutuoktinės mirties nei pareiškėjas R. M. K., nei kiti galimi įpėdiniai (suinteresuotas asmuo D. K.) į notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo nesikreipė ir notaro biure užvestos D. D. K. paveldėjimo bylos nėra, tačiau visą jos palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai jį užvaldydamas. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties liko jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis su pareiškėju priklausiusi dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kartu su pareiškėju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausę kilnojamieji namų apyvokos daiktai (baldai, indai, stalo įrankiai, buitinė technika). Palikėjos D. D. K. pirmos eilės įpėdinė yra jos ir pareiškėjo dukra D. K., kurią pareiškėjas į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu. Pažymi, kad palikėjos pirmos eilės įpėdinė (dukra) palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Po D. D. K. mirties pareiškėjas toliau gyveno jos bei pareiškėjo vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas (geriamąjį vandenį, elektrą, atliekų tvarkymą), naudojasi kaip savais su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika). Sutuoktinės laidotuvėmis rūpinosi ir su jomis susijusias išlaidas apmokėjo taip pat pareiškėjas, tuo tikslu gaudamas ir panaudodamas valstybės skirtą laidojimo pašalpą, jis taip pat rūpinasi sutuoktinės kapo tvarkymu ir priežiūra. Kadangi pareiškėjas po D. D. K. mirties ir toliau gyveno jai bei pareiškėjui priklausančiame bute, kurį prižiūri, moka už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas, naudojasi kaip savais su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika), iš šių aplinkybių, pareiškėjo nuomone, darytina išvada, jog jis elgėsi ir elgiasi kaip paveldėto turto savininkas ir tokiu būdu pagal įstatymą tenkantį sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydamas. Palikimą pareiškėjas priėmė iš karto po sutuoktinės mirties, nepraleisdamas palikimui priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyto 3 mėnesių termino. Notaras negali pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjas praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą, todėl juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į sutuoktinio palikimą gauti. Negavęs paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėjas negali įsiforminti savo nuosavybės teisių į aukščiau minimą turtą bei šiuo turtu disponuoti.
Suinteresuotas asmuo – D. K., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė
, tačiau pareiškėjo atstovui atsiuntė „Atsakymą“, kuris adresuotas teismui. Pateiktame atsakyme suinteresuotas asmuo – D. K. iš esmės nurodė, kad po jos motinos mirties ji net nepagalvojo, kad reikia reikalauti paveldėjimo teisių, nes jai atrodė, kad gali įžeisti tėvo - R. M. K. jausmus, be to jis galėjo pagalvoti, kad ji norinti išvaryti jį iš namų. Nurodė, kad paveldimas turtas yra R. M. K., juo jis ir naudojosi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jis priėmė savo sutuoktinės D. D. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį užvaldydamas.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir D. D. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė D. D. K. mirė (duomenys neskelbtini)
CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra palikėjos ir pareiškėjo dukra D. K.. Pareiškėjas nurodo, kad dukra palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Šį faktą iš esmės patvirtino ir suinteresuotas asmuo D. K..
Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų apie nekilnojamąjį turtą ir buto techninės apskaitos bylos kopijos duomenų matyti, kad po pareiškėjo sutuoktinės D. D. K. mirties liko palikimas – palikėjai ir pareiškėjui lygiomis dalimis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei kartu su pareiškėju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausę kilnojamieji namų apyvokos daiktai (baldai, indai, stalo įrankiai, buitinė technika).
Išrašas iš VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro patvirtinta, kad po D. D. K. mirties jos palikimo niekas nepriėmė, testamentų palikėja sudariusi bei įregistravusi nebuvo.
Byloje pateiki rašytiniai įrodymai – UAB „Rokiškio vandenys“ sąskaitos už vandenį, AB „Rokiškio komunalininkas“ mokėjimų išrašai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po savo sutuoktinės D. D. K. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. faktiškai pradėjo visą paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, o būtent: pareiškėjas kartu su sutuoktine D. D. K. iki pat jos mirties gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir po jos mirties pareiškėjas toliau gyveno, nuo 2014 metų iki šiol mokėjo bei moka mokesčius už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas (geriamąjį vandenį, atliekų tvarkymą), naudojosi ir toliau naudojasi kaip savais su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika).
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, laikytina nustatytu, kad po palikėjos D. D. K. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas R. M. K., nepraleisdamas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, paliktą D. D. K. turtą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei kartu su pareiškėju bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančius kilnojamuosius namų apyvokos daiktus (baldus, indus, stalo įrankius, buitinę techniką) pradėjo valdyti kaip savą (toliau gyveno šiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo už komunalines paslaugas, naudojosi kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais), t. y. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, todėl šis faktas pagal pareiškėjo prašymą nustatytinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 445 straipsnis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3,80 Eur, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, viršija 3,00 Eur, todėl priteistinos iš pareiškėjo R. M. K. valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės D. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš R. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.