Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios A. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajai A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad įgijo, gabeno ir platino narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, t. y., veikdama bendrininkų grupe su organizatoriumi Ž. D., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose ir D. A., Ž. D. suorganizavus narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir pardavimą, vykdydama Ž. D. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 metų kovo mėnesio 15 d. iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio, Kalvarijos ir Kauno mieste, ne mažiau kaip 7 kartus iš D. A., kuris jai perduodavo iš organizuotos grupės narių įgytas narkotines medžiagas – heroiną, Ž. D. nurodymu, taip pat ne mažiau kaip 12 kartų tiesiogiai iš organizuotos grupės narių: G. S., bei kito tyrimo metu nenustatyto asmens, tikslu platinti įgijo narkotinės medžiagos – heroino, vienu kartu ne mažiau kaip vieną gramą heroino, kurį, vykdydama Ž. D. nurodymus, gabeno į savo namus, esančius Vidurinė g. 16-2, Kaunas, ir platino – perdavė Ž. D. siųstam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris už įgytą heroiną perduodavo jai pinigus, o ji pinigus Ž. D. nurodymu pervesdavo į M. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), G. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ar D. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P., atliekančiai laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžius, 2011 m. birželio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajai A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. P. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai bus daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje iš esmės pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajame akte esančių duomenų: pačios kaltinamosios parodymų, liudytojų (O. J. ir kitų) parodymų, asmens atpažinimo protokoluose, telefoninių pokalbių suvestinėse esančių duomenų pakanka pagrįstai kaltinti A. P. jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymu.

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajai A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., kad yra pagrindas manyti, jog būdama laisvėje kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Pratęsdamas kaltinamajai A. P. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y., kad būdama laisvėje ji gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje A. P. kaltinama padariusi sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, A. P. ankščiau yra penkis kartus teista, iš jų du kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. Bylos duomenimis kaltinamoji iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikaltimo, kurio padarymu ji kaltinama, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad ji galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdama laisvėje A. P. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajai A. P., teismas nepagrįstai nurodė kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdama laisvėje kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors A. P. kaltinama padariusi sunkų nusikaltimą, tačiau už jį galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina tik ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Tuo tarpu į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nepaneigia A. P. skundo teiginių, kad ji nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdama laisvėje ji bėgtų (slėptųsi) nuo teismo. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ji pati buvo pateikusi teismui prašymą, atlikus jai ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikyti jai kardomąją priemonę – suėmimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino – šalintinas, paliekant tik vieną – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad suėmimo terminas A. P. pratęstas ir jos teisės suvaržytos pagrįstai, laikantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, ir toks suimtosios teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Ilgą laiką besitęsiantis suėmimas šioje byloje taip pat pateisinamas viešuoju interesu, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisminis bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai intensyviai, pagrindo manyti, kad byla vilkinama – nėra. Tai, kad byloje yra paskirta fonoskopinė ekspertizė, nešalina būtinybės tęsti A. P. suėmimo terminą, esant tam BPK nustatytoms sąlygoms ir pagrindui.

Pagrįsta Kauno apygardos teismo išvada, kad taikant A. P. švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios A. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.