Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-523-133/2010

2010 m. rugsėjo 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nuteistajai A. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskiui, nukentėjusiajam J. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliacinius skundus dėl 2010 m. gegužės 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Iš A. K. priteista nukentėjusiajam J. A. 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2009-07-02 apie 18.30 val. Alytuje Putinų gatvėje ties namu Nr. 6, vairuodama automobilį „Audi 80 Avant“ v/n (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 107 p. reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodama į kelią iš esančios šalia jo teritorijos nedavė kelio juo antra eismo juosta važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 600“ v/n 301 KF, vairuojamam J. A., ir, sukdama į kairę, su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu J. A. dėl gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo abipus, dešinės gūžduobės lūžimo, suardžiusių dubens kaulinio žiedo vientisumą daugybinių dubens kaulų lūžimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė nuteistosios skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti, nuteistosios skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti, nukentėjusiojo skundą tenkinti dalinai, priteisti nukentėjusiajam 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino A. K. kalta padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamosios kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį keisti nėra objektyvaus pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kadangi BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog nuteistosios A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 9 p., 107 p. reikalavimo pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. J. A. sunkiu sužalojimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei tinkamai įvertino šių aplinkybių reikšmę žalos dydžiui. Apeliantė nuteistoji A. K. neginčija, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, o teismo konstatuotas jos neatsargumas negali būti sąlyga eliminuojančia padarytos neturtinės žalos dydį.

Šiuo atveju kyla deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos asmeniui. Atsakomybė pagal baudžiamąją teisę už žalą, padarytą asmens sveikatai, nepašalina deliktinės atsakomybės, neatleidžia teisės pažeidėjo nuo pareigos atlyginti padarytą asmens sveikatai žalą.

Asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę gali būti padaroma neturtinė žala, kuri yra atlyginama asmenims tik specialiai įstatymuose numatytais atvejais.

Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.251 str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą teismo nuosprendį įvertindamas tai, kad nors CK numato visiško padarytos žalos atlyginimo principą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis), faktiškai sveikatos sužalojimo atveju minėtas principas yra sunkiai iki galo realizuojamas. Galima kalbėti tik apie dalinį patirtos žalos kompensavimą, kadangi žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra riboto pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino ir aptarė aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžio nustatymui, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, taip pat turi būti įvertinta ir teismų praktiką šiuo klausimu.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis, tai ne restitucija, o kompensacija.

Kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės, patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. A. K. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, skaudžios, besitęsiančios, galimai paliekančios nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui. Ekspertizės aktas (b. l. 31-33) patvirtina, kad J. A. autoįvykio metu patyrė sužalojimą, suardžiusį dubens kaulinio žiedo vientisumą daugybinių dubens kaulų lūžimų pasekoje. Iki įvykio J. A. buvo sveikas ir darbingas, gyveno pilnavertį gyvenimą. Autoįvykis ir jo pasekmės tai kuriam laikui iš jo atėmė, tačiau po gydymo nukentėjusysis grįžo į darbą, duomenų, kad dėl patirto sužalojimo turėjo keisti savo darbo vietą ar pobūdį, nėra.

Apylinkės teismas, nukentėjusiajam nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia, į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. nuteistosios A. K. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta J. A. sveikata. Buvo atsižvelgta ir į nuteistosios kaltę, o būtent į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė kito asmens sužaloti ir dėl to sukelti jam dvasines kančias. Vertindamas nuteistosios turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į jos turimą turtą, gaunamas pajamas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinę žalą ir iš nukentėjusiojo veiksmų pozicijų, kaip kad jo veiksmai techniniu požiūriu taip pat buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis neturėjo teisės vairuoti motociklą, važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį, o laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykio galėjo išvengti, t.y. savo veiksmais taip pat įtakojo eismo įvykio kilimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors dėl A. K. veiksmų kilo sunkūs padariniai, tačiau apylinkės teismas jos atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, nustatė lengvinančią aplinkybę - prisipažino kalta ir gailisi, anksčiau neteista, nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, autoavarijos metu buvo blaivi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas A. K. paskyrus 1 m. laisvės atėmimo bausmę, taikius BK 75 str., atidėjus vykdymą 1 m. 6 mėn. ir uždraudus naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas visas aplinkybes nėra pagrindo trumpinti terminą draudimo naudotis specialia teise, t.y. draudimo vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams 6 mėnesiams. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nustatydamas draudimo laikotarpį įvertino visas reikšmingas šio draudimo skyrimui aplinkybes ir LR BK 68 str. nuostatų nepažeidė.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios ar nukentėjusiojo skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistosios A. K. ir nukentėjusiojo J. A. apeliacinius skundus atmesti.