Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei Tomai Laurinaitienei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 120 valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs;

2) 2022-10-26 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir išdirbti 120 valandų per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir iš dalies neatliktos bausmės dalimi, ir O. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant O. S. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 120 valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. O. S. 2023 m. kovo 27 d. apie 10:00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo artimam asmeniui - sugyventinei E. L. tyčia kumščiu trenkė į kairę ranką, spyrė į kairės kojos šlaunį, padarydamas poodines kraujosruvas kojoje ir rankoje, kas nukentėjusiajai E. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą,

2. Be to, jis 2023 m. balandžio 23 d. apie 22.35 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo artimam asmeniui - sugyventinei E. L. tyčia ranka trenkė į kairį skruostą ir išpešė kuokštą plaukų, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje, kas nukentėjusiajai E. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis O. S. (toliau – ir kaltinamasis) kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiąja bendrauja 2.5 metų, buvo meilužiai, tuo metu pirkdavo maisto produktus, už ją jai skirtas baudas sumokėdavo, vedė bendrą ūkį, kartu valgė, kartu gyveno nors ir nepastoviai, nes vėliau gyvenant pas draugus, atvažiuodavo pas ją į svečius pavalgyt, praleist vakarą, nakvodavo. Inkriminuotų veikų datom nieko nebuvo, jis smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Būdavo susistumdymų su ja kol buvo kartu, o inkriminuotų veikų datom kovo ir balandžio mėnesiais neprisimena tiksliai ar buvo konfliktai. Reikia pažiūrėti policijos įrašuose, jei užfiksavo, reiškiasi konfliktai buvo. Konfliktai kildavo dėl to kad ji girta pastoviai ir dėl pavydo. Nukentėjusioji pastoviai girta, su visais mušasi ir nuo bet ko galėtų gauti sumušimus.

4. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

5. Nukentėjusioji E. L. (toliau – ir nukentėjusioji) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvęs sugyventinis, kartu buvo 2.5 metų, tomis datomis, kai ją mušė ji su juo gyvendavo, jis pas ją miegodavo, pirkdavo maistą, sumokėdavo už butą mokesčius, padėdavo finansiškai. O. S. ją mušė tomis datomis kaip pagarsino prokurorė, kovo ir balandžio mėnesiais. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), kuomet jis ją mušė per veidą, per kojas, liko mėlynės. Buvo ir daugiau smurto, daugiau kartų mušė, bet policijos nekvietė tais kitais kartais. Kovo 27 d. jai su kumščiu vieną kartą trenkė per veidą ir vieną kartą į kairę koją jai trenkė iš kojos. Balandžio 23 d. viskas vyko tame pačiame bute, bet dabar nepamena, kurie sužalojimai tą kartą buvo padaryti.

6. Teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti nukentėjusios E. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet 2023-03-30 E. L. parodė, kad jos sugyventinis O. S. jai trenkė į kairę ranką, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Minėtą dieną, atsibudę ryte apie 10 valandą ryto vartojo kartu su O. alkoholinius gėrimus. Ko pasėkoje jai paskambino pažįstamas V., kuris paklausė ką veikia, ar galės vakare užsukti, ji atsakė, kad ji bus namuose kartu su O.. Tada O. pradėjo ant jos šaukti, jie kartu sėdėjo ant sofos, bešaukiant O. jai spyrė su dešine koja į kairę koją ir pataikė į šlaunies sritį, po spyrio jai labai skaudėjo. Tada jie toliau ginčijosi ir po kurio laiko, O. jai trenkė su dešine ranka iš kumščio ir pataikė į jos kairę ranką virš alkūnės, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą. Po šio smūgio O. nusiramino, jos atsiprašė, ją pabučiavo ir jie vėl kartu gėrė. Tada tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas ir ji iškvietė policijos pareigūnus, kuriems papasakojo visas įvykio aplinkybes. Jos sugyventinį O. išvežė į nakvynės namus. Minėtas konfliktas įvyko jos bute adresu (duomenys neskelbtini). 2023-04-27 E. L. parodė, kad balandžio 23 dieną atėjo jos sugyventinis O., jie kartu gėrė alų kambaryje ant sofos. Vėliau O. pradėjo klausinėti, iš kur gavo alaus, ji pasakė, kad kaimynas paskolino pinigų ir nusipirko alaus, koks kaimynas ji jam nesakė, nes O. yra pavydus. Tada O. pasakė „eik V. čiulpk b<...>", ji jam atsakė, kad ji su juo „nesip<...>" ir neprisigalvoja nesąmonių. Tada O. atsakė, kad ji meluoja, nes niekas neperka nemokamai alaus. Kada pradėjo kilti konfliktas, O. atsistojo ir nuėjo į virtuvę parūkyti, ji nuėjo prie jo į virtuvę, jam kartojo, kad ji jam yra ištikima. Bekalbant O. ją griebė abejomis rankomis už sprando palenkė galvą ir traukė abejomis rankomis už plaukų, ko pasėkoje ištraukė plaukų kuokštą. Tada O. jai trenkė į kairį skruostą, kuria ranka jai trenkė atsakyti negali, nes buvo nusisukusi. Tuo metu ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kad net apsišlapino į kelnes. Greitai pabėgo į vonios kambarį, užsirakino ir skambino policijai. Kada skambino policijai, O. tuo metu pabėgo iš namų (b. l. 28-30, 79-82). Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus minėtus nukentėjusios parodymus, nukentėjusioji E. L. parodė, kad juos palaiko, nes viską pasakė ikiteisminio tyrimo metu teisingai, po šių įvykių ji nustojo gyventi kartu su O. S..

Dėl 2023 m. kovo 27 d. nusikalstamos veikos

7. 2023 m. kovo 30 d. E. L. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-03-27 apie 12:56 val. sugyventinis O. S. kumščiu trenkė į kairę ranką virš alkūnės, vėliau įspyrė į kairės kojos šlaunį, tokiu būdu sugyventinis O. sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukelto fizinio skausmo. (1 t., b. l. 10-12)

8. 2023 m. kovo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros metu objektų nepaimta. (1 t., b. l. 15-21)

9. 2023 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko neblaivi pranešėja E. L., kuri nurodė, kad apie 12.55 val. prie garažų masyvo konflikto metu jos sugyventinis O. S. ją tyčia stipriai pastūmė, dėl ko ji griuvo ir trenkėsi į mūrinę garažo masyvo sieną su nugaros sritimi, patyrė fizinį skausmą. Ji parodė ant savo kairiosios rankos didelę mėlynos ir geltonos spalvos hematomą (mėlynę, kuri jau atrodo gyjanti), bei nurodė, kad O. S. ją taip sumušė. Paklausus kada ir kokiu būdu atsirado toks sužalojimas, pastaroji į klausimus neatsakinėjo bei daugiau jokių aplinkybių nepaaiškino. O. S. paaiškino, kad jam būnant garažų masyve bei su draugu vartojant alkoholį, atėjo E. L., kuri pradėjo reikalauti alkoholio. Negavusi alkoholio tapo agresyvi, tačiau prieš ją niekas fizinio smurto nenaudojo, o ši supykusi iškvietė policiją. O. S. nustatytas 3.07 prom. neblaivumas. (1 t., b. l. 22-25)

10. 2023-03-30 specialisto išvada Nr. G634/2023 (02), kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kojoje ir rankoje E. L. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-03-27. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 45-46)

11. 2023 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas dėl užfiksuotų sužalojimų, kuriame nurodyta, kad 2023-03-27 13:00 val. nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK: 0123000168303, dėl smurto artimoje aplinkoje, ant pranešėjos E. L. gim. 1987m., kairės rankos matėsi mėlynė bei moteris skundėsi, kad jai yra išnarintas kairės rankos pirštas, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos E. L. rankos ir pirštų fotonuotraukos. Smurtą patyrusi E. L. buvo neblaivi, jai alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423, patikros sertifikato Nr. 1753669, nustatytas 2.93 prom. girtumas. Pridėtos 3 fotonuotraukos. (1 t., b. l. 49-53)

12. 2023-05-25 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrimi du 2023-03-27 BPC skambučiai. Juose užfiksuota, kad E. L. nurodė, jog ją užpuolė O. S., kuris dabar yra užsirakinęs garaže, jis buvęs jos sugyventinis, kuris dabar ją sumušė ir pasislėpė garaže. Nurodo, jog sumušė ją rankomis, iš kumščių ir jai viską skauda, E. L. verkia (1 t., b. l. 103-107)

13. 2023-05-25 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas 2023-03-27 „Bodycam“ vaizdo įrašas. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230327-125919UTC+0300". Jo trukmė 21 min. 46 sek. Matoma, kad pareigūnai išlipa iš automobilio, eina gatve link daugiabučių namų, ant vieno iš namų matosi skaičius 9. Ant šaligatvio stovi moteris šviesiais plaukais (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. L.). Šalia jos stovi vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta O. S.). Pareigūnas paklausia ar reikalingi medikai, E. dūsauja, sako „aš negaliu“. Pareigūnas paklausia O. kas nutiko, jis atsako, kad nežino, gūžčioja pečiais. Toliau O. rusiškai kalba įterpdamas lietuviškus žodžius, jog E. atėjo prašydama alaus, o kadangi jis jai nedavė, ji iškvietė policiją. Pareigūnas atsisuko į E., klausia kodėl ji eina vis į garažą, jeigu jis ją išveja. E.sako „aš nežinau, ką daryti“, akivaizdžiai matosi, kad yra neblaivi. O. jai sako „eik namo prašau“. Pareigūnė taip pat sako „einam E., iki mūsų mašinos". E.dairosi ir vis kartoja „nežinau ką su juo daryt“. Pareigūnas paprašo O. dokumento. E. sako „aš dabar jau einu namo", pareigūnė pasako, kad ji dabar turi su jais dirbti. O. rodo pareigūnui sužeistą ranką, prie krumplių ir prašo, kad pareigūnas nufotografuotų. Toliau šneka rusiškai. E. nuėjo su pareigūne į automobilį, pareigūnas liko su O. šnekėti. Toliau jie atėjo prie automobilio patikrinti girtumą. Patikrinus O. girtumo laipsnį, alkoholio matuoklyje matomi skaičia „3.07“. Toliau O. priėjęs prie automobilio E. sako „aš noriu...aš noriu deportaciju“. Pareigūnai užpildo procesinius dokumentus, E. klausia „ką dabar darysit, paleisit jį?". Pareigūnė atsako, kad veš į nakvynės namus Petrašiūnuose. E. išverčia rusiškai pasakytus pareigūnės žodžius. Toliau O. įsodinamas į automobilio laikino sulaikymo kamerą. Pareigūnas paklausia E., kuriame bute ji gyvena, ji atsako „aš noriu ramybės“. O. tuo metu kažką pasako rusiškai, E. sako „debilas, į Žiegždrius jį vežkit“. Pareigūnė pakviečia E. norėdama įteikti šaukimą. E. sako „jūs jį vežkit kur norit, man jau atsibodo, man viską skauda“. E. pradeda nusirenginėti drabužius ir parodo ant rankos esantį sumušimą ir sako „nu tai fiksuokit“, pareigūnas fotografuoja su mobiliuoju telefonu. Toliau pareigūnė liepia E. pasirašyti dokumentus, E. sako "jam kardomoji yra, suprantat, jam kardomoji, o aš jį įsileidžiu ir muša pastoviai muša". Pareigūnė sako „tai blogai, kad įsileidžiat". E. sako „nu aš jį myliu...biški". Pareigūnas sako „gerai, pasirašykit ir važiuojam". E. sako „vežkit. Nu aš nežinau ką daryti...o gal paleiskit". Pareigūnas sako „nepaleisim tikrai". E. įteikia šaukimą, pasako jai „eik, E., namo“. Vaizdo įrašo pabaiga. (b. l. 108-110)

Dėl 2023 m. balandžio 23 d. nusikalstamos veikos

14. 2023 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja E. L. parodė, kad buvo namuose su savo sugyventiniu O. S., 2023-04-23 apie 22.55 val. tarp jų nekilo joks žodinis konfliktas, O. S. ją tiesiog smūgiavo kumščiais į kairės pusės veido sritį ir sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat minėjo, kad suėmęs už plaukų jis jai išrovė kuokštą plaukų ir pasišalino iš minėto buto. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510" Nr. ARKL-0705 E. L. nustatytas 3,28 prom. girtumo laipsnis. (b. l. 59-62)

15. 2023 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimtas šviesios spalvos plaukų kuokštas ir supakuotas į paketą. (b. l. 65-74)

16. 2023 m. gegužės 17 d. E. L. ir O. S. akistatos protokole nurodyta, kad uždavus klausimą E. L. ar visus kartus, kai kviečia policiją dėl sužalojimų, juos padaro O. S.? Ar ji pati yra dėl suvartoto per didelio alkoholio kiekio save sužalojusi, nukritusi, dėl ko ir atsirado sumušimai? Ji atsakė, kad visus kartus, kai kviečia policiją, juos padaro O. S., niekas kitas jos nemuša. Ji pati neatsimena, kad būtų pati nukritus ar susižalojus, bet dėl didelio suvartoto alkoholio kiekio gali taip būti, ji neneigia. Uždavus klausimą O. S. ar girdėjo, ką parodė E., ar sutinka su jos parodymais? Jeigu ne, kodėl? Jis atsakė, kad girdėjo, ką ji sakė, nesutinka su jos parodymais, nes kaip ir sakė savo apklausos metu, jis nenaudojo prieš ją fizinio smurto. Jis yra daug kartų matęs, kai ji net negali atsistoti ant kiek yra girta arba eidama nukrenta. Paskutinį kartą kiek atsimena, tai 2023-05-07 ji buvo tokia girta, kad net negalėjo atsistoti. Uždavęs klausimą E. L. 2023-04-23 įvykio metu kokie buvo jos plaukai - palaidi ar surišti? Kokia buvo jos būklė tą dieną? Ji atsakė, kad jos plaukai buvo surišti. O. jai palenkęs galvą išrovė krūvą plaukų arčiau kaktos, kurią po to ji surinko nuo žemės ir parodė pareigūnams. Ji tą dieną buvo išgėrusi apie 4 litrus alaus. Uždavus klausimą O. S. ar girdėjo E. parodymus, ar sutinka su jais? Jei ne, kodėl? Jis atsakė, kad jis nesutinka su jos parodymais, nes gali būti, kad jo net nebuvo tą dieną namie, jis neatsimena. Ar buvo bent kažkiek kartu tą dieną, negali konkrečiai nurodyti, jis niekada nėra jai rovęs plaukų net konflikto metu. Uždavus klausimą E. L. koks jos tikslas kviečiant policiją O., ji atsakė, kad jis nesimuštų, tačiau ji jį myli, negaliu jo palikti. Jie tarpusavyje konfliktuoja, naudoja fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu, bet nesiskirs. (b. l. 100-102)

17. 2023 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrimi du 2023-04-23 BPC skambučiai. Skambučių metu E. L. prisistato, pasako, kad sugyventinis (duomenys neskelbtini) jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), labai stipriai sumušė ją rankomis, trenkė, „mušė, kad net ji apsisisiojo“, „kiek plaukų išrovė“. Nurodo, jog trenkė jai ir pabėgo, pas ją veidas tinsta, guzas (1 t., b.l. 111-117)

18. 2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas 2023-04-23 „Bodycam" vaizdo įrašas. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230423-222547UTC+0300". Jo trukmė 25 min. 25 sek. Matoma, kad pareigūnai eina laiptine prie buto pažymėto numeriu "21". Buto duris atidaro moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta E. L.), ji kalbasi telefonu. Pareigūnai pasisveikino, E. sako „tinsta, tai ką daryt“. Pareigūnas klausia „kas tinsta, žandas?“. E. atsuko skruostą. <...> E. sako "va dabar jis pabėgo, jis pabėgo, primušė ir pabėgo". Pareigūnas klausia kaip primušė, E. atsako „o aš dar apsisiojau per jį". Pareigūnė padaro skruosto nuotrauką. Pareigūnas klausia ar E. vartojo alkoholį šiandien, ji atsako "o kaip jūs galvojat, tai aišku". E. toliau sako, kad jai išrovė plaukus, rodo juos pareigūnams. <...> Toliau E. sako „prašau, pagaukit jį, pagaukit“, duoda O. telefono numerį pareigūnams. Tada pareigūnai kartu su E. nueina į lauką prie tarnybinio automobilio, E. išrašomas šaukimas. E. sako „rašysiu pareiškimą“. Pareigūnas sako „pikta?", E. atsako „pikta", pareigūnas klausia „pretenzijų yra?", ji atsako „yra". Pareigūnas sako „o negali būti kad nuo alkoholio slenka plaukai?", ji atsako „neee, tai kiek jis dar man yra išpešiojęs, ooo... ir kojom spardė". Pareigūnas sako „nemeluoji?", ji atsako „nemeluoju, prisiekiu". Toliau E. sako, kad jai skauda, pareigūnai sutikslina jos kontaktinę informaciją. Pareigūnas lydi E. namo <...>. Vaizdo įrašo pabaiga. (1 t., b. l. 118-120)

19. 2023 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. G 824/2023(02), kurioje nurodyta, kad E. L. konstatuota poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje. Plaukų praretėjimas galvoje galėjo būti padarytas išrovus plaukus. Poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-04-23. (1 t., b.l. 126-127)

20. 2023 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl užfiksuotų sužalojimų, kuriame nurodyta, kad vizualiai matėsi kūno sužalojimai, todėl E. L. leidimu siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukomis, kurios pridedamos prie tarnybinio pranešimo. (1 t., b. l. 128-130)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

21. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

23. Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99).

25. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu galėjo būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai galima vertinti kaip fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jie buvo sugyventiniai, kartu buvo 2,5 metų, kartu vedė bendrą ūkį, kartu valgė, kartu miegojo nukentėjusios bute. Kaltinamasis aiškiai įvardijo teisiamojo posėdžio metu, jog su nukentėjusiąja bendrauja 2.5 metų, buvo ne kiek draugai, kiek labiau meilužiai, jis pirkdavo maisto produktus, už ją jai skirtas baudas sumokėdavo, vedė bendrą ūkį, kartu valgė, kartu gyveno, o vėliau nors ir nepastoviai pas ją gyveno, bet atvažiuodavo pas ją kartu pavalgyt, praleist vakarą, nakvodavo. Tą patvirtino ir pati nukentėjusioji, kad jie 2,5 metų gyveno kaip pora, tuo metu kai ją mušė irgi bendraudavo, nakvodavo pas ją, kartu valgydavo, jis pirkdavo maisto produktus, sumokėdavo mokesčius už butą, padėdavo finansiškai. Kaltinamojo ir nukentėjusios artimus emocinius ryšius patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: tarnybiniai pranešimai, akistatos protokolas, vaizdo medžiaga, apžiūrėta apžiūros protokolais. Taigi, nors kaltinamasis su nukentėjusiąja nėra sutuoktiniai, jų santykiai ilgalaikiai, jie 2,5 metų gyveno kartu nesudarę santuokos, gyveno kaip pora, susijusi abipusiu artumu, abi inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos skirtingomis datomis tuo pačiu adresu, tad akivaizdu, jog jie nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kaip nurodė kaltinamasis posėdžio metu valgė bendrą maistą, kartu miegojo, buvo meilužiai, taigi, juos siejo artimas emocinis ryšys. Vien tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji dažnai konfliktuoja, pykstasi, išsiskiria ir vėl kartu gyvena, savaime nepaneigia jų šeiminių ryšių; minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o gyvenimo būdą. Visi šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad juos sieja glaudūs ilgalaikiai artimi santykiai, kurie nėra atsitiktiniai, o santykiai pagrįsti vienas kito pasitikėjimu, šeimyniniai santykiai.

26. Nustačius artimus, glaudžius kaltinamojo ir nukentėjusios santykius, svarbu tinkamai įvertinti nukentėjusiosios parodymus visų nusikaltimo aplinkybių bei bylos medžiagos visumoje. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusiosios E. L. parodymus, reikšmės turi ne vien šių parodymų nuoseklumas, bet visos byloje nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nukentėjusioji viso proceso metu vienareikšmiškai nurodė, kad kaltinamasis tiek 2023 m. kovo 27 d., tiek 2023 m. balandžio 23 d. ją mušė jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), jai skaudėjo. Dėl visų kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pažymėtina pirminė nukentėjusios pozicija, kuri nekito viso proceso metu, o buvo nuosekli, t. y. nukentėjusioji tiek skambindama į bendrąjį pagalbos centrą (ką patvirtina BPC garso įrašas ir jo apžiūros protokolas), tiek atvykus policijos pareigūnams (ką patvirtina vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas bei tarnybiniai pranešimai), tiek duodama parodymus nurodė, jog O. S. 2023 m. kovo 27 d. kumščiu trenkė jai į kairę ranką ir spyrė į kairės kojos šlaunį, o 2023 m. balandžio 23 d. išpešė kuokštą plaukų ir trenkė į veidą- skruostą. Taigi, nukentėjusios parodymai viso proceso metu, pradedant nuo pokalbio su bendruoju pagalbos centru, pareiškimo policijai surašymo, parodymų ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu, teisminio nagrinėjimo metu, buvo vienareikšmiški ir nuoseklūs. Pastebėtina, kad nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis viso proceso metu nenurodė, jog nukentėjusioji inkriminuotų veikų padarymo metu būtų pati naudojusi aktyvius veiksmus, priešingai bylos duomenų visuma nustatyta, jog nukentėjusioji kartu su kaltinamuoju tik apsižodžiavo, tačiau jokių agresyvių veiksmų, priešingai nei kaltinamasis, nenaudojo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, kad nukentėjusioji iš esmės nuo pat tyrimo pradžios, jo eigoje ir teisme parodė tapačias minėtas sužalojimo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir prisiekusi, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, juolab juos patvirtino kiti toliau vertinami bylos duomenys.

27. Nukentėjusios nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų patvirtina specialisto išvadų duomenys: 1) poodinės kraujosruvos kojoje ir rankoje E. L. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-03-27. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; 2) E. L. konstatuota poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje. Plaukų praretėjimas galvoje galėjo būti padarytas išrovus plaukus. Poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-04-23.

28. Nukentėjusios parodymus patvirtina ne tik specialistų išvadų duomenys, bet ir kiti rašytiniai bylos duomenys:

29. Teismas, atsižvelgdamas į ištirtus įrodymus, į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog 2023 m. kovo 27 d. kaltinamasis ją sumušė apie 10:00 val., patikslina 2023 m. kovo 27 d. nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodant, kad veika buvo padaryta apie 10:00 val., o ne apie 12:56 val. kaip nurodyta kaltinime, kadangi pastarasis laikas yra policijos pareigūnų kvietimo laikas. Šio kaltinime esančio netikslumo ištaisymas kaltinamojo teisinės padėties neblogina, jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, neapriboja, o ši aplinkybė nelaikytina esmine.

30. Nors kaltinamasis O. S. viso proceso metu neigė įvykio metu atlikęs inkriminuotus smurtinius veiksmus prieš sugyventinę E. L., nurodydamas, kad ji, būdama pastoviai girta, galėjo susižaloti pati bet kur, tačiau tuo pačiu pripažino, jog būdavo konfliktų, susistumdymų su ja kol buvo kartu, o inkriminuotų veikų datom kovo ir balandžio mėnesiais neprisimena tiksliai ar buvo konfliktai, dėl ko reikia pažiūrėti policijos įrašuose, jei užfiksavo, reiškiasi konfliktai buvo. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas vertintinas kaip gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius inkriminuotus nusikaltimus.

32. Atsižvelgiant į visa tai kas aukščiau išdėstyta, abejoti nukentėjusios parodymais, rašytiniais įrodymais, tame tarpe: specialisto išvadomis, bendrojo pagalbos centro skambučio apžiūros protokolu, BIRT žiūryklės ataskaita, pareiškimu policijai, tarnybiniais pranešimais, vaizdo medžiaga, apžiūrėta protokolais ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais, nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina O. S. kaltę, kad kaltinamasis du kartus skirtingomis datomis tuo pačiu namų adresu smurtavo prieš sugyventinę, jai suduodamas kumščiu į kairę ranką virš alkūnės, įspirdamas į kairės kojos šlaunį, trenkdamas į kairį skruostą ir išpešdamas kuokštą plaukų, taip nukentėjusiajai sukeldamas ne tik fizinius skausmus, bet ir nežymius sveikatos sutrikdymus. Įvertintina, kad mušant į galvos sritį – skruostą, į ranką ar kojos šlaunį, sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai buvo tikras ir pakankamai stiprus, dėl ko liko ir matomos žymės, ištino, paraudo, atsirado kraujosrūvos, be to, nustatytas ir nežymus sveikatos sužalojimas.

33. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent O. S., veikdamas tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis smurtavo prieš savo sugyventinę E. L. savo smurtiniais veiksmais sukeldamas jai nežymius sveikatos sutrikdymus, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimų požymių visumą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

34. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

35. Kaltinamasis O. S. padarė dvi tyčines analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis, turėdamas galiojančius neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, kuriuos padarė būdamas pilnametis, vėlei padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš kitą asmenį, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

36. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau 2 kartus teistas už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, administracine tvarka nebaustas, padarė vėlei du tyčinius smurtinius nusikaltimus prieš tą patį asmenį, juolab prieš artimą asmenį- sugyventinę, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl darytina išvada, kad smurtinės nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Įvertinus tai ir nesant nustatytų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, tačiau esant nustatytai vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, konstatuotina, kad aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

37. Be to, kaltinamasis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie sveikatos problemas, nedarbingumo lygį nenustatyta, priklausomybių ir psichiatro įskaitos, gydymosi duomenų nenustatyta.

38. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, tame tarpe dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad veikos padarytos trumpame laikotarpyje, vien po kitos, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad O. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad ypač sunkių pasekmių nekilo, į tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

39. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo įvertintina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

40. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad nusikaltimai O. S. padaryti trumpame laikotarpyje, kaltinamasis inkriminuotas veikas padarė būdamas teistas, nebaustas administracine tvarka, nenustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, nors oficialiai nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu dirba neoficialiai, yra darbingo amžiaus, turi nepilnametį vaiką, todėl siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą, kaltinamojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybes, susijusias ir su nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, polinkiais, nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos O. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl bausmių subendrinimo, įskaitymo laikotarpių, daiktų, proceso išlaidų

41. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės už dvi veikas subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi šias veikas kaltinamasis padarė neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaiga 2024 m. birželio 11 d.), todėl bausmės pagal šį nuosprendį ir minėtą baudžiamąjį įsakymą bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatomis, neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punkto taisykles pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę ir pridedant prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, pridedamos bausmės dalis nustatytina įvertinant tai, kad kaltinamasis pagal minėtus bendrintinus teismų procesinius sprendimus nuteistas už trijų nesunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, padarytos nusikalstamos veikos yra identiškos viena kitai, tapačios pagal pavojingumą, priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai.

42. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokai su CD diskais (BPS garso įrašai, bodycam vaizdo įrašai), viso 4 CD vnt., paliktini saugoti bylos medžiagoje, o plaukų kuokštas pakuotėje Nr. HB5092424, saugomas PD prie Vidaus reikalų ministerijos Turo valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintinas (BPK 94 straipsnis).

43. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

44. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, nurodant, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam O. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 285,42 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, į tai, kad kaltinamasis nedirba ir neturi jokio turto, teismo sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes :

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-03-27 veika) - penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023-04-23 veika) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir O. S. paskirti subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir iš dalies neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1b punkto taisykles pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir O. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam O. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, keturis kompaktinius diskus, palikti saugoti bylos medžiagoje, o plaukų kuokštą pakuotėje Nr. HB5092424, saugomą PD prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš O. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.