Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

B. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Tadžikistane, Tadžikistano pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. G. pasikėsino neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent, 2022 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikoje Marijampolės mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir tiksliau nenustatytoje vietoje, paėmė automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenti prieglobsčio prašytojus, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Tadžikistano Respublikos piliečius – J. Z., gimusį (duomenys neskelbtini) , ir S. Y., gimusią (duomenys neskelbtini) , šiuos užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorija ir pasikėsino minėtus užsieniečius neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2022 m. birželio 21 d. 1.15 val. Lazdijų r. sav., Tarnaukos kaime buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

Kaltinamasis B. G. pareiškus jam įtarimą dėl pasikėsinimo padaryti BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 10 d. Lenkijoje iš Lenkijos piliečio nusipirko automobilį „Opel Astra“, kurį ketino parduoti Tadžikistane. Šį automobilį pasikrovė į vilkiko priekabą ir, galimai 2022 m. birželio 13 d., vilkiku atvažiavo į Lietuvą, kur automobilį „Opel Astra“ paliko Marijampolėje, o pats nuvažiavo į Medininkų pasienio kontrolės postą. Praėjęs patikrą vilkiką ties Lietuvos - Baltarusijos siena perdavė vairuoti savo tautiečiui iš Tadžikistano, kuris davė jam 6 890 Eur ir 1 900 JAV dolerių, kad jis Lenkijoje jam nupirktų automobilį „Mercedes Benz Sprinter“. 2022 m. birželio 19 d. iš Medininkų nuvažiavo į Marijampolę, kur pasiėmė paliktą savo automobilį „Opel Astra“. Būnant Marijampolėje jam paskambino draugas vardu (duomenys neskelbtini) , pavardės nežino, kuris paprašė važiuojant iš Lietuvos kartus pasiimti jo seserį su vyru ir juos atvežti į Varšuvą. Iš pradžių nesutiko, nes nežinojo, kada važiuos į Lenkiją, tačiau (duomenys neskelbtini) vėl paskambino ir prašė paimti jo seserį su vyru, minėjo kad jo sesuo laukiasi ir kad jiems labai reikia pagalbos. Sutikus juos paimti ir nuvežti į Lenkiją, (duomenys neskelbtini) atsiuntė adresą, kur reikia paimti jo seserį su vyru. 2022 m. birželio 20 d. apie 24 val. nuvažiavo nurodytu adresu, sustojo prie namo, prie jo iškart priėjo vyras su moterimi ir paklausė, ar jis nuo (duomenys neskelbtini) . Pasakė kad taip ir jie įsėdo į jo automobilį. Paėmęs asmenis iš Marijampolės važiavo į Varšuvą, pakeliui kalbėjo su vežamais asmenimis, jie sakė, kad yra iš Tadžikistano, važiuos iki Varšuvos, atrodė išsigandę, jokių dokumentų nerodė. Pats iš Tadžikistano į Lenkiją atvažiavo gyventi prieš tris metus, todėl žino, kad norint iš Tadžikistano atvažiuoti į Europos Sąjungą reikia turėti galiojantį pasą ir galiojančią vizą. Dažnai važinėja į Baltarusijos Respubliką ir į kitas šalis, todėl gerai žino valstybės sienos kirtimo tvarką. Važiavo iš Lietuvos į Lenkiją, todėl žinojo, kad kirs Lietuvos Lenkijos valstybių sieną. Neklausė šių asmenų, kada ir kokiu tikslu jie atvažiavo į Lietuvą, tačiau suprato, kad jie yra atvažiavę kaip prieglobsčio prašytojai, į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturi dokumentų leidžiančių būti Europos Sąjungoje ir kad jie negali kirsti valstybės sienos. Buvo pažadėjęs padėti savo draugui, be to, jo vežami asmenys buvo jo tautiečiai, todėl negalėjo kitaip pasielgti, kaip tik jiems padėti ir juos nuvežti į Lenkiją. Už tai, kad nuveš asmenis į Lenkiją jokio užmokesčio neprašė ir niekas jam nesiūlė, apie užmokestį su nieko nesitarė ir jam pinigų niekas nebūtų mokėjęs. Į Lenkiją važiavo pro Lazdijų miestą, atvažiavus prie pat Lenkijos sienos jį sustabdė pasienio pareigūnai, kuriems pateikė savo asmens tapatybės dokumentus, jo vežami asmenys dokumentų pateikti negalėjo, nes jų neturėjo. Pasienio pareigūnams sakė, kad su savimi vežasi pinigus – 11 890 Eur, 1 900 JAV dolerių ir apie 2 000 zlotų. 5000 Eur buvo jo asmeniniai, likę pinigai yra tautiečio, duoti nupirkti automobilį. Dėl savo veiksmų gailisi (e. b. l. 91-95).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę pasikėsinus neteisėtai gabenti per valstybės sieną Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius įrodo ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Liudytojas J. Z. parodė, kad yra Tadžikijos pilietis, 2022 m. birželio 10 d. su žmona, kuri laukiasi, neteisėtai perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Tą pačią dieną miške juos sulaikė pasienio pareigūnai ir apgyvendino kažkokiame pabėgėlių centre, kur su žmona žodžiu pasiprašė prieglobsčio. Pareigūnai sakė, kad gali laisvai judėti po Lietuvą, davė kažkokį dokumentą. 2022 m. birželio 17 d. su žmona išvyko į kažkokį miestą, kurio pavadinimo nežino, kur apsistojo viešbutyje. Kitą dieną viešbučio administracija paprašė sumokėti už viešbutį, tačiau pinigų neturėjo, todėl buvo priversti išeiti. 2022 m. birželio 18 d. autobusu su žmona nuvyko į Marijampolę, kur yra daug tautiečių, automobilių perpardavinėtojų, galvojo, kad jie padės. Nakvojant autobusų stotyje, 2022 m. birželio 20 d. 24 val., prie jų priėjo tadžikas, kurį matė pirmą kartą, ir pasakė, kad jie turi važiuoti su juo. Tadžikas nusivedė juos prie savo automobilio, jie įlipo į jį ir pradėjo važiuoti, važiuojant juos sustabdė pasienio pareigūnai, kurie juos sulaikė (e. b. l. 46-49).

Liudytoja S. Y. parodė, kad yra tadžikė, maždaug prieš 2 savaites, tiksliau laiko neatsimena, su vyru nelegaliai perėjus valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą buvo sulaikyti pasienio pareigūnų. Paprašė prieglobsčio, buvo apgyvendinti kažkokioje stovykloje, davė kažkokį dokumentą su kuriuo galėjo laisvai judėti po Lietuvą, bet važiuoti į užsienį negalėjo. Prieš kelias dienas išvyko iš stovyklos į viešbutį, nes ten geresnės gyvenimo sąlygos. Viešbutyje pagyveno vieną dieną, neturėjo pinigų už jį sumokėti, todėl administracija juos išprašė. Išėjus iš viešbučio nuvyko į Marijampolę, kur apsistojo autobusų stotyje. Kažkurią naktį prie jų priėjo tadžikas, kuris matė, jog ji laukėsi, jam pasakė, kad neturi pinigų, tadžikui jų pagailo, todėl liepė lipti į automobilį, tačiau važiuojant juos sustabdė pasienio pareigūnai, kurie juos sulaikė. Vairuotojui pinigų nežadėjo ir nemokėjo (e. b. l. 52-55).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Dainiaus Ribinsko tarnybiniame pranešime dėl asmenų gabenimo nurodyta, kad 2021 birželio 21 d. apie 1.15 val., vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę, pasienio ruože, Lazdijų r. sav., Tarnaukos kaimo ribose, kelyje Lazdijai - Akmeniai Nr. 135, VSŽ Nr. 066 rajone, išvykstant iš Lietuvos Respublikos sustabdė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo Tadžikistano Respublikos pilietis B. G., kartu su juo kaip keleiviai vyko du Tadžikistano Respublikos piliečiai – J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) , ir S. Y., gimusi (duomenys neskelbtini) , kurie pateikė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 15 d. išduotą pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo. Dėl įvykio informavo Kalvarijos pasienio užkardos budėtoją (e. b. l. 6-9).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. G. pateikė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį (e. b. l. 12-15), kuriuos apžiūrėjus daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyta, jog automobilio salone daiktadėžėje yra pilkos spalvos medžiaginis krepšelis su pinigais, kuriuos suskaičiavus nustatyta, jog yra 11 890 Eur ir 1 900 JAV dolerių. Automobilio salonas tvarkingas, daugiau kitų automobilio ypatingų požymių ar defektų nenustatyta, daiktų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir neužfiksuota (e. b. l. 19-22).

Pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas yra kaltinamasis B. G., kuris automobilį nusipirko 2022 m. birželio 10 d. už 7 800 zlotų (e. b. l. 28-29).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad atlikus kaltinamojo B. G. asmens kratą, iš jo paimtas įvykio metu turėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 69-73), kurį apžiūrėjus daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyta, jog telefonas yra be apsaugos kodo, jo „google“ žemėlapių programėlėje įvestas važiavimo maršrutas. Maršruto lange matoma kelionė iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Varšuvos miestą. Susirašinėjimo programoje „Whatsapp“ yra abonento (duomenys neskelbtini) atsiųstas adresas – (duomenys neskelbtini) Marijampolė, Lietuva, kur reikėjo paimti užsieniečius neteisėtam gabenimui (e. b. l. 36-41).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis B. G. pasikėsino neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti du nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų. Kaltinamasis suprato, kad gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir siekė juos neteisėtai pervežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį.

Už pasikėsinimą padaryti BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). B. G. pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnio 1 dalis), jis Lietuvos Respublikoje neteistas (e. b. l. 68), baustas administracine tvarka (e. b. l. 64-67), duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas ar turėtų sveikatos sutrikimų, nėra, oficialiai nedirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 55 straipsniu, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – bauda. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė skirti mažesnę nei prokurorės siūlomą 5 000 Eur baudą (e. b. l. 108-111, 112-114). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti pirmą kartą, anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką darė norėdamas padėti savo tautiečiams, gabeno vieną šeima (vyrą ir žmoną, kuri laukiasi), neturėdamas jokių savanaudiškų tikslų, kas leidžia spręsti, jog ši jo daryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prokurorės pareiškime nurodyta 156 MGL bauda mažintina ir kaltinamajam B. G. skirtina minimaliam baudos dydžiui artima 126 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, B. G. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo 2022 m. birželio 21 d. 1.15 val. iki 2022 m. birželio 22 d. 17.17 val. (dvi dienos) buvo laikinai sulaikytas (b. l. 80-82, 105-107), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Prokurorė kartu su bausme siūlo skirti kaltinamajam B. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio ir mobilaus ryšio telefono) konfiskavimą. Kaltinamasis prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti, kadangi automobilis ir telefonas jam yra reikalingi darbo tikslais (e. b. l. 112-114).

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą pasikėsino padaryti naudodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo nuvykta į kaltinamajam iš anksto atsiųstą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respubli­koje neturinčių užsieniečių buvimo vietą ir šiuo automobiliu kaltinamasis šiuos užsieniečius pradėjo gabenti į Lenkijos Respubliką (Varšuvą), tačiau Lazdijų rajone buvo sulaikytas pasienio užkardos pareigūnų. Be to, kaltinamasis nusikaltimą pasikėsino padaryti naudodamasis jam priklausančiu mobilaus ryšio telefonu „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) , į kurį buvo atsiųsta nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respubli­koje neturinčių užsieniečių buvimo vieta, juo bendraujama dėl užsieniečių gabenimo. Šiuo atveju be automobilio ir mobilaus ryšio telefono nusikaltimas nebūtų pradėtas daryti, todėl pripažintina, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bei mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) , yra nusikalstamos veikos darymo priemonės, atitinkančios BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.

Pažymėtina, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir mobilaus ryšio telefono „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) , konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nors kaltinamasis prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti, tačiau, nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad turto konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo darytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip jau minėta, kaltinamasis panaudojo transporto priemonę bei mobilaus ryšio telefoną pradėdamas daryti tyčinę nusikalstamą veiką, negalvodamas apie galinčias kilti pasekmes, todėl siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio nusikaltimų darymui bei padaryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, šiuo atveju yra būtina konfiskuoti transporto priemonę bei mobilaus ryšio telefoną (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tuo tarpu, kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad konfiskuotinas turtas reikalingas darbo tikslams, šiuo atveju negali būti vertinama kaip išskirtinė ir nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo, juolab, kai bylos duomenimis kaltinamasis jokio oficialaus darbo neturi.

Kaltinamajam B. G. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 1 dalį užstatas yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal šio straipsnio 7 dalį kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokurorės 2022 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtą 5 000 Eur užstatą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 2022 m. birželio 22 d. sumokėjo kaltinamasis (e. b. l. 101-102). Kaltinamasis į bylą pateikė sutikimą, kad sumokėtas užstatas būtų užskaitytas į jam paskirtą baudą (e. b. l. 104). Tuo pagrindu, užstato, įmokėto į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, dalis – 4 000 Eur – nukreiptina į skirtinos baudos išieškojimą, likusi dalis – 1 000 Eur – grąžintina kaltinamajam.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš kaltinamojo paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 0351643 ir užvedimo raktelis, taip pat automobilio kortelė Nr. AA80340911, kuri 2022 m. birželio 21 d. kvitu B perduota saugoti kartu su automobiliu (e. b. l. 18), saugomi kartu su transporto priemone Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje, perduotini transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

B. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 126 MGL dydžio, t. y. 6 300 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, B. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 84 MGL dydžio, t. y. 4 200 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti B. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 21 d. 1.15 val. iki 2022 m. birželio 22 d. 17.17 val. (dvi dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir skirti B. G. galutinę bausmę – 80 MGL dydžio, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų), baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , identifikavimo Nr. (VIN): (duomenys neskelbtini) , saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje, ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) , saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Varėnos skyriuje, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – užstatą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir šio užstato (5 000 Eur), įmokėto į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įstaigos kodas 288603320, „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, dalį – 4 000 Eur – nukreipti į B. G. paskirtos baudos išieškojimą, o likusią sumą – 1 000 Eur – grąžinti jo davėjui B. G..

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. 0351643, užvedimo raktelį, taip pat automobilio kortelę Nr. AA80340911, saugomus kartu su transporto priemone Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti B. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.