Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn asmeniui traukiamam L. D., jo atstovui advokatui Giedriui Bučinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. 2016 m. lapkričio 11 d., apie 23:45 val., Olandų g., Vilniuje, vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip L. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. D. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad svečiavosi pas brolį ir reikėjo važiuoti namo, todėl sėdo su sese R. D. ir draugu E. Š. ir važiavo namo. Važiuojant Olandų gatve pastebėjo, jog buvo reidas, nes buvo daug automobilių, stabdė kai kuriuos automobilius, bet nepastebėjo, kad jį stabdė. Kaip suprato, jį stabdė Olandų gatvėje, bet jis neturėjo minties bėgti, nedidino greičio. Taip gavosi, kad jį prisivijo žiede, nusileidus į Olandų gatvę, maždaug už pusės kilometro. Sustojo Antakalnio gatvėje tik išvažiavęs iš žiedo. Nuo tariamo stabdymo iki prisivijimo užtruko kažkur apie 2 minutes. Policijos signalus pastebėjo, kai jie buvo šalia, policijos pareigūnai važiavo su švyturėliais ir kai buvo šalia jo, tada įjungė garsinį signalą ir tada jis sustojo. Teisių dar neturi, nes „Regitroje“ jam pasakė, kad jam apribotos teisės ir jam negali išduoti vairuotojo pažymėjimo. Praeityje buvo baustas, kad vairavo be teisių, skundė apylinkės teismo nutarimą ir apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo nutarimą. Vairuotojo pažymėjimą jam atėmė kartą, kai vairavo neblaivus. Dėl teisių neturėjimo, tai sistemos klaida. Jis buvo iš dalies kaltas, kad nepasiėmė vairuotojo pažymėjimo. Jam turėjo išduoti naują pažymėjimą, bet neišdavė, nes jis neturėjo registruotos gyvenamosios vietos.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą L. D. nurodė, kad jis sustojo, kada buvo stabdomas (b. l. 1).

Liudytojas – policijos pareigūnas N. A. - teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kelių policijoje. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet buvo vakaras, tamsus paros metas, tačiau gatvė buvo apšviesta, Olandų gatvėje, ties posūkiu į laidojimo rūmus, važiuojant į pakalnę, stabdė automobilį VOLVO, kurio valstybinio numerio šiuo metu nepamena, kuris važiavo apie 30 km/h greičiu, išreiškė akivaizdų stabdymo gestą, stabdė su šviesą atspindinčiu skrituliu, kai vairuotojas nuo jo buvo apie 30 m atstumu, tačiau vairuotojas, nereaguodamas į stabdymą, pro jį pravažiavo didindamas greitį. Toje vietoje buvo iš viso gal 5 ar 6 tarnybiniai automobiliai su įjungtais gabaritais, be švyturėlių, ir jie stabdė kiek įmanoma visus. Toje vietoje greitis 50 km/val., yra perėja. Aplinkui buvo daug žmonių, tame tarpe, ir žurnalistų, nemažai važiuojančių automobilių. Ten yra dvi važiavimo juostos, vienoje iš jų buvo sustatyti tarnybiniai automobiliai, o kitoje buvo stabdomi automobiliai, jis stovėjo maždaug per vidurį juostų. Toje vietoje, kur greitis 50 km/h papildomi ženklai nebūtinai statomi. Įsitikinęs, kad asmuo tikrai matė, kaip jis jį stabdė, nes jis tuo momentu stabdė būtent to asmens automobilį, o asmuo žiūrėjo tiesiai į jį, matė gestą, bet nestojo. Kelio ruožas buvo apšviestas ir jis matė, kad asmuo žiūri tiesiai į jį, buvo maždaug 10 metrų atstumas. Šalia vairuotojo sėdėjo keleivis, o ar kas sėdėjo gale, nematė, nes galiniai stiklai tamsinti. Žemiau, maždaug už 20 m nuo jo, taip pat panašiai kaip ir jis, tarp pirmos ir antros juostos, stovėjęs pareigūnas M. K. stabdė VOLVO automobilį pakartotinai, tačiau vairuotojas taip pat nesureagavo ir nestojo, o dar labiau padidino greitį ir nuvažiavo. M. K. su kolega D. A. pamatę, kad vairuotojas šalinasi, įšoko į tarnybinį automobilį ir vijosi automobilį VOLVO, o pasiviję jį sustabdė. Kaip jį sustabdė nežino, jam tik pasakė, jog buvo sustabdytas Antakalnio gatvėje. Nuo Olandų gatvėje esančių laidojimo rūmų iki Antakalnio gatvės gana didelis atstumas.

Liudytojas – policijos pareigūnas M. K. - teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepamena. Teismui paskelbus M. K. 2016 m. lapkričio 11 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 7), liudytojas M. K. paaiškino, kad įvykį pamena, priekyje pastebėjo, kad kolega stabdė automobilį VOLVO, važiuojantį antroje eismo juostoje, bet automobilis nelėtindamas nuvažiavo. Tada jis dar sykį stabdė, stengėsi prieiti kuo arčiau, kad akivaizdžiai matytų stabdymą, turėjo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu akių kontaktą, matė, kad vairuotojas į jį žiūri, matė jo veidą. Buvo naktis, bet gatvė buvo apšviesta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo gal 40 km/val. greičiu. Stabdymas buvo aiškiai išreikštas, skritulys buvo ištiestas, rodė, kur sustoti, bet vairuotojas nereagavo ir nuvažiavo. Tada jis su porininku sėdo į tarnybinį automobilį ir jie nusivijo tą automobilį. Automobilis greičio nedidino. Prisivijo automobilį su švyturėliais ir tada automobilis sustojo, matyt po to turbūt suprato, jog blogai padarė. Toje kelio atkarpoje, pirmoje eismo juostoje, stovėjo gal 8 tarnybiniai automobiliai, buvo išstatyti ženklai, kokie ženklai, tiksliai nepamena, vyko specialios priemonės, gatvėje buvo gal 15-16 pareigūnų. Nepamena, ar jis pildė administracinio teisės pažeidimo protokolą, gal nepažymėjo Kelių eismo taisyklių 16 punkto, tai techninė klaida, kadangi L. D. inkriminuojama tai, kad nepakluso sustoti ir neturėjo teisės vairuoti. Be vairuotojo automobilyje buvo dar du asmenys. Nežino, ar policijos pareigūnas D. A. matė visą situaciją, su juo tik kartu važiavo, kad pasivyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sesuo. Paaiškino, kad 2016-11-11, vakare, važiavo namo kartu su broliu L. D. automobiliu VOLVO. Ji sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje per vidurį. Ji praktiškai visą laiką naršė telefone, tik prieš pat sustojant išgirdo brolio ir E. Š. diskusiją tarpusavyje, kad juos turbūt stabdo, nes iš galo pamatė policijos pareigūnus, ir tada jie sustojo. Prieš tai ji nepastebėjo, kad juos stabdo, nes naršė telefone. Ji prieš įvažiuojant į tą gatvę matė daug automobilių tiek vienoje, tiek ir kitoje pusėje, bet kadangi ji pati nevairuoja, tai jai nėra aktualu.

Liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. D. yra jo draugės R. D. brolis, su juo pažįstami kažkur 6 metai. Paaiškino, kad 2016-11-11, nakties metu važiavo kartu su Radvile ir Laurynu į namus ir abiejose kelio pusėse pamatė daug policijos automobilių, priekyje buvo sustabdytas automobilis. Tikėjosi, kad juos stabdys, dešinėje pusėje buvo sustatytas ne vienas policijos pareigūnų automobilis, jokių ženklų nebuvo, bet niekas iš jų jų nestabdė. Po to persirikiavo į kitą kelio pusę, nes manė, jog niekas jų nebestabdys. Tada važiuojant pamatė stovintį pareigūną, bet savo akimis konkretaus stabdymo ženklo nematė ir jie pravažiavo. Jis matė tik patį paskutinį pareigūną, bet nematė, jog jie juos stabdytų. Kiti pareigūnai buvo prie kitų automobilių. Prilėtino, bet niekas nevyko, todėl ėmė važiuoti. Buvo naktis, bet gal gatvė ir buvo apšviesta, bet dabar nepamena. Jie tarpusavyje su Laurynu dar pakalbėjo, kad kažin ar ne juos bus stabdę, bet jei juos, tai tada bus blogai. Nuo kalno leidosi link Olandų gatvės, pažiūrėjo per veidrodėlius ir po kurio laiko pamatė, kad policijos pareigūnai vejasi su švyturėliais, per garsiakalbį paprašius sustoti, jie sustojo. Jie važiavo leistinu greičiu, lėtai.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina L. D. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos, <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...>. Tamsiuoju paros metu policijos, <...> pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, <...> pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, <...> skiriamaisiais ženklais arba <...> pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

L. D. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę neigė tvirtindamas, jog jis nepastebėjo, kad jį važiuojantį Olandų gatve būtų stabdę policijos pareigūnai, jis neturėjo minties bėgti, nedidino greičio, o policijos pareigūnams jį pasivijus su švyturėliais ir garso signalu iš karto sustojo. Tačiau, vertinant L. D. parodymus kitų byloje esančių faktinių duomenų ir aplinkybių kontekste, tokie jo parodymai yra neįtikinantys, nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai N. A. ir M. K. – patvirtino, kad reido metu Olandų gatvėje jie stabdė būtent VOLVO automobilį, kurį vairavo L. D., stabdymas buvo išreikštas akivaizdžiu stabdymo gestu, buvo stabdoma su ištiestu šviesą atspindinčiu skrituliu, priėjus kuo arčiau, kad vairuotojas matytų, tačiau VOLVO automobilis nesustojo nei stabdomas pirmą kartą policijos pareigūno N. A., nei stabdomas pakartotinai policijos pareigūno M. K.. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad nors buvo tamsus paros metas, tačiau gatvė buvo apšviesta ir abu jie turėjo akių kontaktą su VOLVO automobilio vairuotoju, matė, kad vairuotojas į juos žiūri ir mato, kad yra stabdomas, tačiau vis tiek nesustojo ir didindamas greitį nuvažiavo. Šiuos liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūno M. K. 2016 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriame taip pat nurodyta, kad stabdymas buvo aiškiai išreikštas, tačiau vairuotojas nepakluso ir nuvažiavo toliau. Minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – N. A. ir M. K. – parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, logiški, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, taip pat jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti L. D., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. D. bei teismo posėdžio metu apklausto liudytojo E. Š., kuris patvirtino L. D. nurodytas aplinkybes, jog policijos pareigūnai Olandų gatvėje jiems pravažiuojant jų nestabdė, parodymais, įvertinęs šiuos įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje surinktų įrodymų visuma, teismas nesivadovauja. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad E. Š. yra L. D. draugas, todėl tam tikras aplinkybes galėjo nurodyti ne objektyviai, norėdamas padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Be to, kaip nustatyta byloje, reido metu VOLVO automobilio vairuotojas L. D. buvo stabdomas ne vieną, o net du kartus, skirtingu atstumu, dviejų policijos pareigūnų, todėl visiškai neįtikinanti yra L. D. versija, kad jis nepastebėjo jį stabdančių policijos pareigūnų. Taip pat pažymėtina, jog L. D. turėjo motyvą ir tikslą stabdomas policijos pareigūnų nestoti, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. D. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes nėra susigrąžinęs vairuotojo pažymėjimo. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina L. D. bei E. Š. paaiškinimų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad L. D. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai.

Pažymėtina, jog L. D. buvo inkriminuojama tai, kad jis vairavo automobilį VOLVO neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Įsiteisėjusiais Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu konstatuota, jog L. D. teisės vairuoti transporto priemones neturi, kadangi nėra atgavęs iš kompetentingų institucijų teisę vairuoti patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo. Nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu bei bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo pasikeitusios. Pats L. D. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog dėl vairavimo neblaiviam jam buvo atimta teisė vairuoti ir šiuo metu jis vairuotojo pažymėjimo dar neturi, nes „Regitra“ jam dar jo neišduoda, kadangi jam yra apribotos teisės, be to, iš išrašo apie asmens duomenis matyti, jog 2016-11-15 „Regitra“ duomenimis, L. D. 2010-09-15 išduotas ir iki 2012-09-15 galiojęs vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta nustatyta tą aplinkybę, jog 2016 m. lapkričio 11 d., apie 23:45 val., L. D. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.

L. D. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 426 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, už kurio padarymą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, L. D. 2016-11-11 padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nei L. D. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. D. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi kelias galiojančias nuobaudas, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, o L. D. skirtina bauda, artimesnė ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, be transporto priemonės konfiskavimo. Automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo teismas šiuo atveju netaikė atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonės konfiskavimas už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nėra privalomas (ANK 426 straipsnio 8 dalis), be to, bylos duomenimis, automobilis priklauso ne pačiam pažeidėjui, o UAB „MJ Enterprise“, aplinkybių, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, šiuo atveju nenustatyta (ANK 29 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

L. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti 1250 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063183913 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.