- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-1027-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-292/2012 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė nustatyti sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo - tėvu R. J., pakeičiant 2004-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio sūnaus Arno gyvenamąją vietą su motina R. J.. Nutraukti 2008-06-18 Kauno apygardos teismo nutartimi priteistą iš jo išlaikymą sūnui A. J. ir priteisti iš atsakovės R. J. išlaikymą sūnui A. J. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos R. J. uzufrukto teise, taip pat priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė R. J. yra sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) motina. Santuoka su sūnaus motina nutraukta 2004-03-15, vaikų – K., A. ir S. - gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Vėliau, iškilus nesutarimams dėl bendravimo su vaikais tvarkos, buvo keičiama ir bendravimo tvarka ir priteisto išlaikymo dydis. Atsakovė niekada nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, draudė ir tebedraudžia jam bendrauti su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš jį. Apsilankius pas vaikus nuolat kildavo konfliktai, atsakovė nuolat rašydavo ir rašo pareiškimus į įvairias institucijas. Atsakovė ne kartą bausta už teismo sprendimo nevykdymą - draudimą jam bendrauti su vaikais. Tačiau santykiai su sūnumi A. nenutrūko, sūnus susitikęs su ieškovu 2011 m. liepos 24 d. pareiškė, kad jis kategoriškai nenori gyventi su motina, nes motina jį skriaudžia, prašėsi gyventi kartu su juo. Ieškovas nurodė, kad pas jį yra tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, todėl bus sudarytos visos sąlygos vaikui augti, vystytis ir tobulėti. Jis turi nuolatinį darbą ir gauna reguliarias pajams, jam nuosavybės teisėmis priklauso didelis gyvenamasis namas, kuriame jis gyvena. Nors jis yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina dukterį, šeimoje taip pat auga ir sutuoktinės sūnus iš pirmos santuokos T., tačiau sūnus A. greitai rado bendrą kalbą su kitais vaikais, jo santykiai su vaikais ir jo sutuoktine labai geri. S. A., kuriam yra 13 metų, išreiškė norą gyventi kartu su tėvu. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovei atsiranda pareiga prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Kadangi atsakovė yra jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl turi galimybes susirasti darbą ir mokėti išlaikymą po 350 Lt dydžio kas mėnesį. Be to, ji turi nekilnojamojo turto - dviejų kambarių butą. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsakovė priešieškiniu prašė teismą neterminuotai apriboti ieškovo tėvystes teises nepilnamečio sūnaus Arno atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovas santuokos metu ir po santuokos nutraukimo vengė atlikti savo pareigas auklėjant sūnų, savivaliaudamas piktnaudžiavo tėvo valdžia, žiauriai elgėsi su sūnumi ir jo motina, darė žalingą įtaką savo sūnui amoraliu elgesiu, nesirūpino savo sūnumi, po santuokos nutraukimo vengė mokėti išlaikymą, nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, vaikų lankymo metu smurtavo prieš ją ir jos vaikus. Ieškovas neteisėtai yra paėmęs berniuką, t.y. jį pagrobęs ir neatiduoda motinai, neleidžia jam bendrauti su sesėmis, todėl ieškinį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkino. Nustatė A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. J. pagal jo gyvenamąją vietą. Priteisė iš R. J. sūnaus A. J. išlaikymui po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-05 iki A. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise naudosis tėvas R. J.. Priteisė iš atsakovės ieškovui 137 Lt žyminį mokestį ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybei - 126 Lt žyminį mokestį bei 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės R. J. priešieškinį dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo atmetė. Teismas nustatė, jog šalių santuoka nutraukta 2004-03-15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. J., taip pat nustatyta tėvo R. J. bendravimo su vaikais tvarka. A. J. su motina gyveno iki 2011-07-24, o nuo šios datos iki bylos nagrinėjimo teisme dienos A. gyveno tėvo R. J. šeimoje (duomenys neskelbtini), lanko mokyklą Alytuje. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad A. gyvenimas su tėvu yra apspręstas jo paties pasirinkimo, o toks pasirinkimas buvo nulemtas motinos elgesio - draudimo bendrauti su tėvu, pastovių konfliktų su sūnumi dėl to, kad jis bendrauja su tėvu, ir net fizinių bausmių. Teismas nurodė, jog vaiko noras gyventi su tėvu grindžiamas noru gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, puoselėti ryšius su tėvu, kas jam nuolat buvo draudžiama daryti, atsakovei nuteikinėjant sūnų prieš tėvą, draudžiant su juo bendrauti, dėl ko sūnus A. siekdavo susitikimų su tėvu paslapčia. Teismas nenustatė, kad Arno pasirinkimas gyventi su tėvu būtų nulemtas tėvo įtikinėjimais ar įkalbinėjimais, ar kad vaiko pasirinkimas buvo nulemtas prievarta. Nuo 2011-07-24 sūnui gyvenant su tėvu jo šeimoje, jam sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei tobulėti ir gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Dėl nuolatinės įtampos gyvenant su motina nukentėjo A. mokslai, tačiau šiuo metu jam gyvenant saugioje ir ramioje aplinkoje pagerėjo mokymosi rezultatai. Teismas taip pat nustatė, kad sūnaus santykiai su ieškovo šeimoje augančiais vaikais ir jo sutuoktine yra geri. Teismas, nustatęs, jog atsakovės šeimoje santykiai įtempti dėl atsakovės nuolatinių konfliktų su kaimynais, giminėmis, pradėtų ikiteisminių tyrimų, kas sąlygoja ir nuolat provokuoja konfliktines situacijas su A. tėvu, jam bandant bendrauti su vaikais, darė išvadą, kad tai sukuria nepalankią psichologinę būseną jos šeimoje. Todėl atsižvelgęs į tai bei remdamasis prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendė, kad A. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiks jo interesus. Teismas, nustatęs A. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, priteisė iš atsakovės sūnaus A. J. išlaikymui po 350 Lt per mėnesį nuo 2011-08-05 iki jo pilnametystės, nurodydamas, jog toks išlaikymo dydis neturėtų paveikti kitų atsakovės išlaikomų vaikų interesų, ir toks išlaikymo dydis yra proporcingas tėvo teiktam išlaikymui. Teismas atmesdamas priešieškinį rėmėsi tuo, jog ieškovas sūnui A. teikė materialinę pagalbą, o nuolat bendrauti su sūnumi ir rūpintis jo dvasine gerove jis negalėjo dėl atsakovės nuolatinio trukdymo bendrauti, nors to visada siekė. Teismas nenustatė, kad ieškovas piknaudžiavo tėvo valdžia ar žiauriai elgėsi su sūnumi, kad jo elgesys buvo amoralus sūnaus atžvilgiu, todėl sprendė, kad atsakovės pareikštas priešiekinis yra tik jos gynybos pozicija, siekiant jai palankaus sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Taip pat prašo ieškovui skirti psichiatrinę ekspertizę, iškviesti į teismo posėdį psichologą, kuris padėtų berniukui apsispręsti, su kuo jam likti gyventi, į teismo posėdį kviesti sūnų A. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirai paduotu pareiškimu prašo bylą dėl jos sudėtingumo, neapklaustų liudytojų ir neatliktų teisinių procedūrų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškinį teismas tenkino nepagrįstai, kadangi ieškovas pats nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, ką patvirtina jos paaiškinimai, liudytojų S. S. ir K. J. parodymai. Teismas neįsigilino į priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, jų neanalizavo, neįvertino liudytojų parodymų, nepagrįstai netenkino prašymo ištirti, ar R. J. yra veiksnus, apklausti liudytoju sūnų A. bei į posėdį iškviesti psichologą, kad šis padėtų sūnui A. teisingai apsispręsti, su kuriuo iš tėvų pasilikti gyventi, kadangi ieškovas trukdė sūnui išreikšti savo apsisprendimą. Nepagrįstai teigiama, kad atsakovė ne kartą bausta už teismo sprendimo nevykdymą – draudimą bendrauti su vaikais, kadangi ji tik vieną kartą buvo nubausta bauda. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad yra nenustatyta, kad ieškovas piktnaudžiavo tėvo valdžia, kadangi tai nurodyta jos priešieškinyje, ką patvirtino ir nurodytos liudytojos, be to, pats ieškovas pripažino, kad santuokos metu jis vaikų neaugino. Nepagrįstai sprendime nurodyta, kad liudytojai S. S., R. S., Alytaus rajono VTAT tarnybos atstovė teigė, jog berniukas pats apsisprendė gyventi kartu su tėvu ir tokį jo sprendimą išprovokavo berniuko motinos elgesys, kadangi ši teismo išvada prieštarauja nurodytų liudytojų parodymams, ieškovo duotiems paaiškinimams. Alytaus VTAT atstovė neturi tinkamo išsilavinimo dirbti tokį darbą, todėl negali tinkamai atlikti savo pareigų, ir šios tarnybos sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino teisme liudytoja apklaustos dukros K. J. paaiškinimų, kuri patvirtino, kad ieškovas nesirūpino šeima, smurtavo prieš mamą. Todėl teismas rėmėsi tik tais liudytojais, kurie parankūs ieškovui. Apeliantė nesutinka su priteisto išlaikymo 350 Lt dydžiu, kadangi teismas neatsižvelgė į jos gaunamas minimalias pajamas, bei į tai, jog šiuo metu yra bedarbė ir yra užsiregistravusi darbo biržoje. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi byloje pateikti pinigų mokėjimo kvitai pagrindžia tik 600 Lt turėtų išlaidų, o be to, byloje nėra pateikta su advokatu sudaryta atstovavimo sutartis.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Byloje nustatyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo R. J. ir atsakovės R. J. nepilnametis sūnus, kurio gyvenamoji vieta Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. sprendimu buvo nustatyta su motina. Sūnus nuo 2011 m. lapkričio 24 d. faktiškai gyvena su tėvu, todėl ieškovas R. J. prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
Dėl apeliantės pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kitų jos pareikštų prašymų
Atsakovė atskira tvarka paduotu pareiškimu (po apeliacinio skundo padavimo) pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl jos sudėtingumo, neapklaustų liudytojų, neatliktų teisinių procedūrų. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma, kuri galima CPK 322 straipsnyje numatytais pagrindais. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsakovė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė bylos sudėtingumą, tačiau konkrečiai nenurodė, kokias bylos aplinkybes reiktų iš naujo ar papildomai aiškintis žodinio nagrinėjimo metu ir kas trukdo kolegijai visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą tai darant rašytinio proceso tvarka. Nors atsakovė prašyme nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas dėl neapklaustų liudytojų, tačiau prašymo apklausti kokius nors liudytojus nepareiškė. Apeliacinis skundas grindžiamas byloje apklaustų liudytojų parodymų vertinimu, tačiau tai nereiškia, kad yra būtinybė apklausti juos iš naujo. Apeliantės nuoroda į pirmosios instancijos teismo neatliktas teisines procedūras matomai reiškia būtinumą tenkinti jos skunde paminėtus prašymus, o būtent: ieškovui paskirti psichiatrinę ekspertizę, iškviesti į teismo posėdį psichologą, kuris padėtų berniukui apsispręsti, su kuo jam likti gyventi, į teismo posėdį kviesti apklausai sūnų Arną. Tačiau šie prašymai netenkintini. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo psichinės būklės sutrikimus, dėl ko būtų galima svarstyti klausimą dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo ieškovui, vien atsakovės paaiškinimų ir jos įtarimų tam nepakanka. Pirmosios instancijos teismas taip pat yra apsvarstęs ir atmetė atsakovės prašymą nustatyti ieškovo neveiksnumą. Nepilnametis sūnus A. J. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei, šioje apklausoje tėvai nedalyvavo, kas užfiksuota teismo protokole (t.2, b.l. 56-57). Todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnametis sūnus apklausos eigoje buvo įtakojamas tėvo (tampomas už rankos). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, duodama išvadą (t.1, b.l. 54-56), taip pat betarpiškai bendravo su šalių sūnumi ir aiškinosi jo norą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai išvadoje konstatavo, kad sūnus tvirtai apsisprendęs gyventi su tėvu. Vaiko amžius (14 metų) taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis pagal savo amžių yra pakankamai brandus, kad galėtų pats, be psichologo pagalbos išreikšti savo nuomonę ir apsisprendimą gyventi su tėvu. Nurodytos aplinkybės paneigia būtinybę dar kartą apklausti nepilnametį sūnų teismo posėdyje, kadangi nekyla jokių abejonių dėl jo nuomonės pareiškimo, o pakartotinė apklausa tik sukeltų vaikui papildomą stresą. Be to, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra jokios būtinybės rinkti naujus įrodymus, juos vertinti ir jų pagrindu nustatinėti kokius nors naujus faktus. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo
Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustatydamas su tėvu, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei tinkamai taikė materialines teisės normas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiks vaiko interesus, taip pat pagrįstai atsižvelgta į vaiko norą. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja vaiko interesams. Tokiu būdu nustatant vaiko gyvenamąją vietą prioritetinę reikšmę turi geriausių vaiko interesų paisymas ir jo nuomonės išklausymas. Nors šiuo atveju buvo nagrinėtas pakartotinis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. gyvenamosios vietos nustatymas pasikeitus aplinkybėms (CK 3.169 str. 3 d.), tačiau nurodytos principinės įstatymo nuostatos (dėl geriausių vaiko interesų paisymo ir vaiko nuomonės išklausymo) taikytinos ir šiuo atveju. Teismo pareiga atsižvelgti į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja vaiko interesams įtvirtinta ir CPK 380 straipsnyje. Dėl apeliantės argumentų, kad buvo netinkamai išsiaiškinta vaiko nuomonė, su kuo iš tėvų jis nori gyventi, jau yra pasisakyta atmetant jos prašymą apklausti sūnų, todėl šie argumentai pakartotinai nebeanalizuotini ir darytina išvada, kad vaiko nuomonė yra išsiaiškinta tinkamai, sūnus savo norą gyventi su tėvu išreiškė aiškiai ir tvirtai, ir jokių abejonių dėl to nekyla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimą nulėmė pačios atsakovės netinkamas elgesys, jai draudžiant sūnui bendrauti su tėvu ir dėl to kylančių konfliktų su motina. Nors apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, tačiau tai pagrindžia byloje pateikti įrodymai: sūnaus A.paaiškinimai, (t.2, b.l. 56-57), Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada (t. 1, b.l. 54-56) ir šios tarnybos išvada, teikta po bylos išnagrinėjimo (t.2, b.l. 57-58). Apeliantė reiškia tam tikras pretenzijas Vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijai, nepasitikėdama jų kompetencija. Tačiau remiantis LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintais „Bendraisiais vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatais“ būtent savivaldybių administracijų vaikų teisių apsaugos skyriai vykdo vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą (Nuostatų 7.1, 7.12 punktai). Todėl byloje pateikta Alytaus savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada yra duota teisės aktų nustatyta tvarka ir šiai tarnybai norminiais aktais suteiktos kompetencijos ribose, todėl ja galima remtis. Darydamas nurodytą išvadą teismas rėmėsi ir liudytojų R. S. (t.2, b.l. 51-54) bei liudytojos S. S. (t.2, b.l. 54) parodymais. Nors apeliantė liudytojos S. S. parodymus traktuoja, kaip palankius jai, o R. S. parodymus vertina, kaip jo išgalvotas aplinkybes, tačiau darytina išvada, kad šių liudytojų parodymų turinys (o ne tik jų fragmentai, kuriais remiasi atsakovė) iš esmės patvirtino ir leido pirmosios instancijos teismui nustatyti nurodytas aplinkybes dėl atsakovės netinkamo elgesio trukdant ieškovui bendrauti su vaikais. Nepagrįstas trukdymas sūnui bendrauti su tėvu neabejotinai esmingai pažeidžia jo prigimtines teises išsaugoti ryšį su abiem tėvais ir augti bei vystytis kaip harmoninga asmenybė, be to, šiuo pagrindu kylantys konfliktai daro neigiamą įtaką vaiko vystimuisi, pažeidžia jo teisę augti ramioje ir saugioje aplinkoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokią aplinką sūnui šiuo metu geriau užtikrina gyvenimas su tėvu.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, kadangi atsakovė neįrodė CK 3.180 straipsnyje nurodytų tėvų valdžios apribojimo sąlygų. Atsakovė priešieškinyje įvardijo visas šiame straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau nenurodė, jokių konkrečių aplinkybių, kurios tai patvirtintų ir kurios būtų pagrįstos įrodymais. Ginčydama teismo sprendimą atmesti priešieškinį, atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino jos priešieškinyje nurodytų aplinkybių, tačiau šalis, grįsdama reikalavimus, turi ne tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bet ir jas įrodyti (CPK 178 str.). Nors pirmosios instancijos teismas neaptarė ir atskirai neįvertino liudytojos K. J. parodymų (t.2, b.l. 54-56), tačiau darytina išvada, jog šie parodymai iš esmės nepatvirtina įstatyme numatytų sąlygų, dėl ko būtų galima apriboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu. Be to, ši liudytoja savo parodymais tik patvirtino šalių tarpusavio konfliktinius santykius faktiškai dar jiems gyvenant santuokoje, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad ieškovas būtų žiauriai elgęsis su vaikais, visiškai jais nesirūpintų ar pan. Atvirkščiai, K. J. parodymai patvirtina, kad ieškovas siekė bendrauti su vaikais, o sūnus A. itin norėjo išlaikyti santykius su tėvu. Pažymėtina, kad ir atsakovės pozicija priešieškiniu reiškiant reikalavimą apriboti tėvo valdžią tik sūnaus (bet ne visų vaikų) atžvilgiu rodo, kad tai iš esmės tėra jos gynybos pozicija prieštaraujant ieškovo reikalavimui dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.
Dėl išlaikymo
Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės sūnaus išlaikymui yra priteista po 350 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Atsakovė neteigia, kad iš jos priteistas išlaikymas yra neproporcingas sūnaus poreikiams, tačiau mano, kad toks išlaikymas yra neproporcingas jos turtinei padėčiai. Apeliantė nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jos gaunamas minimalias pajamas (socialines pašalpas), kadangi ji nedirba ir yra registruota darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino, nurodydamas, kad tai negali paneigti įstatyme įtvirtintos imperatyvios tėvų pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto. Atsakovė, turėdama imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir būdama rūpestinga bei elgdamasi atsakingai turi imtis priemonių, kad užtikrintų bent minimalų išlaikymą vaikams. Tačiau jos elgesys nepripažintinas rūpestingu ir atsakingu, kadangi ji net keletą metų nesiima priemonių susirasti darbą ir gauti pastovias pajamas, nes nuo 2008-09-09 yra registruota darbo biržoje (t.2, b.l. 23). Atsakovė, teigdama, kad neturi galimybių teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą sūnui, neteikė įrodymų, kad ji, būdama jauno amžiaus ir darbinga, turėdama išsilavinimą, dėjo pastangas susirasti darbą, tačiau nepaisant to jai tai nepavyko. Atsakovė nurodo gyvenamąją vietą kaime, todėl turi sąlygas ir gali gauti kitų pajamų (pvz. iš ūkio), tačiau bylos eigoje šio pajamų šaltinio neatskleidė, taip pat nepateikė įrodymų apie savo turimą turtą. Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimu (t.1, b.l. 115-119) buvo nustatyta aplinkybė, jog atsakovė nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, kurį nuomoja ir gauna tam tikras pajamas. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas, kaip ir ieškovė, turi du išlaikytinius (sūnų ir mažametę dukrą iš antros santuokos), ir gaudamas apie 800-900 Lt per mėnesį atlyginimą (t.1, b.l. 90) pagal teismo sprendimą turi mokėti išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį likusioms pas ieškovę dviems dukroms. Todėl atsižvelgiant į tėvų lygias pareigas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei reikalavimą elgtis rūpestingai, darytina išvada, kad priteistas iš atsakovės sūnui 350 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį nepripažintinas neproporcingu jos turtinei padėčiai.
Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo
Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetęs, iš atsakovės ieškovui priteisė 800 Lt jo patirtų atstovavimo išlaidų. Atsakovė apeliaciniu skundu tvirtina, kad priteista nepagrįsta išlaidų suma, kadangi byloje buvo pateikti tik du čekiai bendrai 600 Lt. Tačiau tai prieštarauja bylos duomenims, kadangi byloje yra pateikti ne 2, bet 3 atstovavimo išlaidas patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai 800 Lt sumai (t.1, b.l. 12-13, 146). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šias išlaidas, kadangi ieškovas prašė priteisti šias išlaidas ir jas pagrindė pateikdamas kvitus (CPK 98 str. 1 d.). Kadangi advokatė ieškovo neatstovavo teismo posėdžiuose, o teikė pagalbą tik surašant procesinius dokumentus, todėl atstovavimo sutartis nebuvo pateikta, tačiau pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina buvus susitarimą dėl atstovavimo nurodytu būdu (surašyti procesinius dokumentus) tarp ieškovo ir advokatės J. V.. Todėl ši sprendimo dalis taip pat nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.