- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-139-71/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Liudvika Tupienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.)
- Atsakovas
- A. K., Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,
kolegijos posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 dienos sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-254-674/2008 pagal ieškovės I. K. pareikštą patikslintą ieškinį atsakovui A. K. , Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos civilinių teisinių pasekmių pabaigos, akto įrašo panaikinimo, materialinio išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. K. patikslintu ieškiniu (b.l. 73-74) prašė: 1) pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir A. K. bei (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), civilinių teisinių pasekmių pabaigą dėl A. K. kaltės; 2) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos įtraukimo į apskaitą; 3) palikti santuokos metu turėtą pavardę; 4) priteisti iš atsakovo jos naudai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-10-01 iki gyvos galvos; 5) priteisti iš atsakovo jos naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6) nustatyti nepilnamečio vaiko R. K. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; 7) priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. K. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2008-05-07 iki vaiko pilnametystės; 8) priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, įregistravo Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje kartu gyveno iki 2007 m. spalio mėnesio. Jos teigimu, santuokiniai ryšiai nutrūko, nes atsakovas ją paliko ir išėjo gyventi su kita moterimi. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, nevykdė savo pareigų, neteikė jai nei moralinės, nei materialinės paramos, ja nesirūpino, nors ji yra neįgali ir, gyvendama su atsakovu santuokinį gyvenimą, tapo nėščia. Būdama nėščia, daug pinigų išleisdavo medikamentams, vitaminams, reikalingiems stiprinti organizmą. Atsakovas apie jos negalią žinojo iki santuokos sudarymo, pažadėjo rūpintis ja, globoti ir remti materialiai. Santuoka su atsakovu nutrūko galutinai, atkurti santuokinių ryšių nėra prasmės, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas A. K. . Ieškovės teigimu, ją sukrėtė vyro pranešimas, kad jis grįžo susirinkti daiktų ir išeina gyventi pas kitą moterį, nors žinojo, kad ji yra nėščia. Ji patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, nes nežinojo, kaip jai, būnant invalidei, seksis išnešioti kūdikį, ar nebus komplikacijų per gimdymą, nes pagal gydytojų prognozes ji galėjo nebevaikščioti. Dėl tokio sutuoktinio elgesio ji patyrė dvasines kančias, emocinį skausmą. Ji yra invalidė, dėl to nedarbinga, augina bendrą jų vaiką. Jos gaunamų pajamų – šalpos pensijos neįgaliajam 474 Lt neužtenka ne tik vaiko išlaikymui, bet ir jai pačiai pragyventi. Ji jokio turto neturi, gyvena tėvų bute. Ją faktiškai išlaiko tėvai. Ieškovė liko viena su vaiku, todėl materialinė padėtis dar pablogėjo. (duomenys neskelbtini) jai ir atsakovui gimė sūnus R. K. . Ji sūnumi rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Nurodė, kad net vaikui gimus, atsakovas neaplankė, vaiko nėra matęs, neteikė jam jokio materialinio išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b.l. 104-109) patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje tarp I. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), civilinių teisinių pasekmių pabaigą dėl A. K. kaltės; 2) panaikino Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje tarp I. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą; 3) paliko santuokos metu turėtą pavardes – K. ir K.; 4) priteisė iš A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą I. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) , po 100 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki gyvos galvos; 5) priteisė iš A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) , naudai; 6) nustatė nepilnamečio vaiko R. K. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) , jos gyvenamojoje vietoje; 7) priteisė iš A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. K. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaiko motinai I. K. . Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; 8) priteisė iš A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) I. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 23,66 Lt už pažymas iš VĮ Registrų centas; 9) pripažino, kad kreditorinį įsiskolinimą pagal Visa vartojimo kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku ir pagal AB banko „Hansabanko“ 2007-10-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumoka A. K. ; 10) priteisė iš atsakovo A. K. 535,00 Lt žyminio mokesčio ir 40,60 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 1273 0001 0073 4111 86 AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokų kodas 5660; 11) nuo sprendimo priėmimo dienos nutraukė 2008-03-13 Raseinių raj. apylinkės teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo I. K. po 100 Lt per mėn. priteisimo iš A. K. - taikymą. Tuo pačiu teismas nutraukė bylą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagal I. K. 2008-02-14 ieškinį ir 2008-06-16 papildomą ieškinį. Teismas pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog K. šeima iširusi, atstatyti normalių šeimos santykių nėra galimybės. Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-03-13 nutartimi sutuoktiniams buvo skirtas trijų mėnesių terminas susitaikyti, tačiau sutuoktiniai nesusitaikė. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai, rodo lojalumo, pagarbos, moralinės ir materialinės paramos nebuvimą, sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str. nevykdymą iš atsakovo A. K. pusės. Nuo 2007 m. spalio mėnesio atsakovas nutraukė santuokinius ryšius su atsakove, bendro ūkio nevedė, šeimyninių santykių nepalaikė, nevykdė įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų, paliko šeimą ir daugiau kaip metus laiko nesirūpino šeima. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė būtų pažeidusi savo sutuoktines pareigas, t. y. buvusi nelojali, nepagarbi atsakovui, nevykdžiusi sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str. iki šeimos iširimo. Nurodė, kad tuo metu, kai atsakovas paliko ieškovę, nutraukė su ja santuokinius ryšius, ieškovė laukėsi jų abiejų vaiko. Dėl savo fiziologinės būsenos (nėštumo, neįgalumo), bei netinkamo atsakovo elgesio, ieškovė pasijuto įžeista, nereikalinga nei kaip sutuoktinė, nei kaip būsimo jų vaiko motina, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą. Todėl atsižvelgęs į atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas nustatė, kad ieškovei padaryta 5000 Lt neturtinė žala, kurią priteisė iš atsakovo. Teismas nustatė, jog ieškovė yra pripažinta neįgalia, nedarbinga dėl sveikatos būklės, todėl jai išlaikymas reikalingas. Priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas jo dydį, teismas vadovavosi LR CK 3.72 str. 5 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgė į palyginti neilgą santuokos trukmę (2 metus), abiejų sutuoktinių turtinę padėtį – abu neturi nekilnojamojo turto, I. K. niekur nedirba ir niekada dėl sveikatos būklės nedirbo, pragyvena gaudama šalpos pensiją neįgaliajam - 474 Lt dydžio, jos gaunamos pajamos nėra pakankamos visiškai save išlaikyti, t.y. net nesiekia minimalios mėnesinės algos, o A. K. savo noru išėjo iš darbo, kur gaudavo apie 1200 Lt atlyginimą, motyvuodamas, kad atlyginimas jam buvo per mažas, šiuo metu užsidirba atlikdamas atsitiktinius darbus, kaip pats nurodė, gauna 50 Lt per dieną (apie 1000 Lt per mėnesį). Teismo vertinimu, atsakovo įsidarbinimo ateityje galimybės yra geros, jis yra darbingas, turi galimybę užsidirbti ir mokėti išlaikymą ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė, būdama neįgali, viena rūpinasi ir augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką – sūnų R. K. , gimusį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovei reikalingas išlaikymas ir iš atsakovo priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovės gyvos galvos. Nepilnamečio vaiko R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą, vadovaudamasis išskirtinai vaiko interesais (CK 3.174 str.), teismas nustatė su vaiko motina I. K. jos gyvenamojoje vietoje, nes vaikas nuo gimimo auga tik su motina, tėvas vaiko nėra matęs, būtent pas motiną jam sudarytos visos sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis. Pažymėjo, kad tokiam vaiko gyvenamosios vietos nustatymui neprieštarauja ir vaiko tėvas A. K. , Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nurodė, kad nepilnametis vaikas R. K. gyvena su motina I. K. , ji vaiku rūpinasi ir išlaiko, o atsakovas yra sveikas, darbingas, turi galimybę savarankiškai užsidirbti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad atsakovas savo noru išėjo iš darbo ir šiuo metu niekur nedirba, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios jis būtų atleistas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismo vertinimu, minimalius vaiko poreikius galima patenkinti priteisus iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. Nurodė, jog tai nėra didelė suma ir atsakovas turi realią galimybę šią sumą sumokėti. Teismas priteisė kreditorinį įsiskolinimą pagal A. K. sudarytas sutartis - Visa vartojimo kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku ir pagal AB banko „Hansabanko“ 2007-10-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. K. , pažymėjęs, kad jis be žmonos žinios sudarė šias sutartis, gautus pinigus išleido savo, o ne šeimos reikmėms. Iš dalies patenkinęs patikslintą ieškovės ieškinį teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Šalies argumentai
Atsakovas, A. K. , apeliaciniu skundu (b.l. 111-114) prašo iš dalies pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Raseinių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir A. K. bei (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), civilinių teisinių pasekmių pabaigą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovės I. K. ieškininius reikalavimus dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir jos išlaikymo priteisimo atmesti; išlaikymą R. K. , gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyti po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje paskirstyti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai dėl santuokos iširimo pripažino kaltu tik atsakovą. Šalys santuokoje išgyveno tik vienerius metus laiko, o toliau gyventi santuokoje atsakovas nebegalėjo ir buvo priverstas palikti ieškovę, nes tokio gyvenimo, kaip kad jis buvo pas ieškovės tėvus, nebegalėjo ištverti. Ieškovė pirmiausiai nuolankiai paisė savo tėvų nuomonės, o atsakovo nuomonė jai buvo nesvarbi. Toks gyvenimas atsakovui tapo nebepakeliamas: esant pastoviai įtampai namuose, dėl nuolatinių barnių ir priekaištų pašlijo atsakovo sveikata. Atsakovas prašė ieškovės palikti jos tėvų namus ir apsigyventi atskirai, tačiau ieškovė su tuo nesutiko, todėl atsakovas paliko ieškovę ir persikėlė gyventi pas savo motiną Z. S.. Atsakovas ir anksčiau, ir dabar ten gyvena, jokios kitos moters neturi, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas buvo neištikimas yra visiška netiesa. Tai, kad atsakovo gyvenimas su ieškove pas jos tėvus buvo nepriimtinas ir komplikuotas, teismo posėdyje patvirtino liudytojomis apklaustos atsakovo motina Z. S. ir ieškovės motina L. L.. Atsakovas nurodo, jog jis neįtiko savo uošviams, jie nenorėjo, kad šalys gyventų santuokoje ir jiems pavyko tai pasiekti. Atsakovo vertinimu, gal jis ir ne viską padarė, siekdamas išsaugoti šeimą, tačiau ir ieškovė neparodė net menkiausių pastangų ją išlaikyti: ji pasirinko ne atsakovą, bet savo tėvus. Todėl šalių santuoka turėjo būti pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl išdėstytų aplinkybių pripažinus santuoka iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenka pagrindo ir turi būti atmestas (LR CK 3.70 str. 2 d.).
2. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos gyvos galvos. Teismas sprendime nurodė, kad šalys santuokoje išgyveno du metus, nors iš tikrųjų jos santuokoje išgyveni tik vienerius metus laiko. Todėl, vadovaujantis LR CK 3.72 str. 6 d. 1 p. nuostatomis, išlaikymas ieškovei iš atsakovo neturi būti priteistas. Be to, šalių turtinė padėtis yra vienoda: tiek ieškovė, tiek atsakovas yra beturčiai, gyvenantys pas savo tėvus. Atsakovo sveikatos būklė taip pat yra bloga, nes jis serga širdies liga ir tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo nustatymo. Kadangi atsakovas yra beturtis, o jo gaunamų pajamų (darbo užmokestis tik 414,53 Lt) dalį atsakovas skirs mažamečiam sūnui R., todėl atsakovo turtinė padėtis nėra ta padėtis, kuri gali užtikrinti ieškovei pakankamą pragyvenimą. Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra netgi didesnės už atsakovo gaunamą uždarbį. Todėl, esant šioms aplinkybėms, priteisti ieškovei išlaikymo nėra pagrindo. Be to, jei santuoka būtų pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymas ieškovei negali būti priteisiamas.
3. Teismas priteisė išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu atsakovas buvo bedarbis ir neturėjo jokių pajamų. Dabar atsakovas įsidarbino, darbo užmokestis yra 414,53 Lt. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra labai bloga. Todėl, esant galimybei, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra mažintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė, I. K. (b.l. 124-125) prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-11-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime motyvus nurodo šiuos:
1. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Gyvendamos pas ieškovės tėvus, šalys turėjo savo atskirą kambarį ir jų gyvenimui ieškovės tėvai netrukdė. Atsakovas, sužinojęs, jog ieškovė yra nėščia, išėjo iš namų ir negrįžo 2 dienas. Po to, grįžęs namo, jis susidėjo savo daiktus ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytoja L. L.. Tokiu savo elgesiu atsakovas, bendraudamas su kitomis moterimis, nenutraukęs santuokos su ieškove, pažeidė santuokinę ištikimybę. Tokį atsakovo elgesį patvirtino liudytoja Z. S..
2. Atsakovas, palikęs ieškovę nėščia ir neįgalią, pažemino ieškovę, nes vienašališkai atsisakė vykdyti santuokines pareigas įstatymo nustatyta tvarka, neteikė ieškovei nei moralinės, nei materialinės paramos. Ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio buvo įžeista kaip nereikalinga sutuoktinė, patyrė emocinį skausmą, gilius dvasinius išgyvenimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atgynimą.
3. Ieškovės išlaikymui priteista suma yra tik 100 Lt per mėnesį. Atsakovas, tuokdamasis su ieškove, pasižadėjo ieškovę išlaikyti ir rūpintis ja iki gyvos galvos. Apie ieškovės sveikatos būklę atsakovas, prieš tuokdamasis, buvo išsamiai informuotas. Ieškovės manymu, atsakovas pakeitė darbovietę, turėdamas tikslą šio teismo proceso metu susimažinti savo gaunamas pajamas.
4. Šalių nepilnamečiui sūnui priteistas materialinis išlaikymas 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra didelis ir užtikrina tik minimalias vaiko išlaikymo reikmes, Atsakovas turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir padėtį ieškovei materialiai išlaikyti sūnų R., užtikrinti jo sveikatos stovį, tinkamą maitinimą, moralinį bei dvasinį ugdymą. Todėl nėra pagrindo keisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetines vaikų teises ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Visos abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Nustatant išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus – vadovaujamasi LR CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2008 m. sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga yra 800 litų (LR Vyriausybės 2007 12 17 nutarimas Nr. 1368). Vadovaujantis šiuo principu, priteistino iš atsakovo A. K. vieno mėnesio sūnaus išlaikymui orientacinis dydis sudarytų 400 litų. Įvertinant byloje pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 300 litų kas mėnesį sūnaus išlaikymui dydis yra pripažintas protingu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad nėra pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą.
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas. Jis nesirūpino šeima, vienašališkai atsisakė vykdyti sutuoktinio pareigas, paliko ieškovę nėščią, suteikdamas jai moralinė ir materialinę žalą.
Kai vieno sutuoktinio kalti, pažeidžiantys santuokines pareigas, veiksmai, nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis dėl šių veiksmų gali patirti neturtinę žalą , t.y. dvasinius išgyvenimus ir tai įrodyta bylos medžiaga. Apylinkės teismas pagrįstai priteisė ieškovei neturtinė žalą, nes atsižvelgė į ieškovės dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, į tai, kad ieškovė buvo palikta nėščia, be sutuoktinio paramos.
LR CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalaingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra neįgali, augina bendrą šalių sūnų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei jos išlaikymui po 100 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki gyvos galvos. Teismas nustatė , kad ieškovė dėl savo negalios niekur nedirba ir nedirbo, pragyvena tik iš gaunamos šalpos pensijos neįgaliam.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės šiai bylai, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktiems įrodymams. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 dienos sprendimą, todėl jis paliktinas galioti.
Išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 dalis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto A. K. , priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) valstybei 8 Lt (aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.