Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė A. J., jo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, artimam šeimos nariui – tėvui B. J.,

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovei-gydytojai E. C.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-05-15 VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ pateikė raštą, kuriuo siūlo panaikinti A. J. priverčiamąją medicinos priemonę-ambulatorinį stebėjimą, baigiantis terminui, nes paciento būsena buvo stabili, psichikos centre lankėsi reguliariai, paskirtą medikamentinį gydymą vartojo, režimo nepažeidinėjo, konfliktų nepastebėta, buvo gan nuoseklaus, sulėtinto mąstymo, aktyvios psichoprodukcijos nestebėta, suicidinių minčių neišsakė, iš artimos aplinkos skundų negauta. Pacientas visą laikotarpį dirbo lentpjūvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisme gydanti gydytoja E. C. nurodė, kad išvadą palaiko. Gydytojų komisiją sunku suorganizuoti, nes tik du psichiatrai dirba (duomenys neskelbtini), todėl išvadą pateikė gydantis gydytojas. Įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą praleido per neapsižiūrėjimą. Priverstinį gydymą rekomenduoja panaikinti. Per pusę metų A. J. reguliariai lankėsi gydymo įstaigoje, visą laiką sakė, kad nevartoja alkoholinių gėrimų, vartoja išrašytus vaistus, jokių konfliktinių situacijų ir iš namų skundų, nebuvo gauta. A. J. atvyksta iš darbo į psichikos sveikatos centrą, pusę metų dirba be jokių priekaištų, mano, kad gali pats prisižiūrėti, be to tėvas ir brolis buvo pasižadėję juo rūpintis. Mano, kad jis laikysis gydymo taktikos. Per šitą laikotarpį A. J. nepastebėtas neblaivus. A. J. serga sunkia psichine liga. Nėra specialaus gydymo dėl alkoholio vartojimo, jis gali būti tik simptominis, priklausomybė tik apsunkina pagrindinės ligos eigą. A. J. turi priklausomybę, ji visam gyvenimui, šiuo metu priklausomybės, kaip ir nėra.

Asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. J. parodė, kad sutinka su gydytojos pasisakymu ir išvadomis. Šiai dienai savo sveikata nesiskundžia, gydymas buvo naudingas. Dėl alkoholio vartojimo susitvarko, smurto atvejų per tą laiką nebuvo. Kai lankosi pas psichiatrą, pasikalba kaip jaučiasi, kol kas nesiskundžia, viskas normaliai. Nutraukus gydymą, lankysis pas psichiatrą, vaistus užsisakys, išsiprašys iš darbo. Darbe sekasi gerai, dirba pagalbinius darbus, darbas nuolatinis. Šeimoje santykiai geri, kartu gyvena mama ir tėtis, brolis gyvena tame pačiame kaime tik kitoje gatvėje, netoli. Stengsis nevartoti alkoholio.

Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, artimas šeimos narys – tėvas B. J. parodė, kad po darbų A. J. atsigeria alaus, nors vartoja vaistus. Triukšmo nekelia, vaistus vartoja.

Prokurorė Ligita Barauskienė nurodė, kad alkoholio vartojimas ir yra pagrindinė problema. Šiai dienai stebimas pagerėjimas A. J. elgesyje, nebeiškyla konfliktinių situacijų, asmuo dirba, tačiau mano, kad dar pusei metų tikslinga būtų tęsti ambulatorinį stebėjimą, kadangi sergant tokia liga reikalinga labai didelė kontrolė dėl alkoholio vartojimo ir stebėsena.

A. J. gynėja advokatė Jovyta Piekienė nurodė, kad geriausiai situaciją žino gydantis gydytojas, A. J. sakė, kad jam vaistai reikalingi visą laiką, sakė, kad pats nueis išsirašyti vaistų, kad alaus visiškai nebevartos. Tęsti gydymo nebėra tikslinga, todėl prašo nutraukti priverstinį gydymą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnį, priverstinio hospitalizavimo atvejų ir priverstinio gydymo metu taikomų fizinio suvaržymo priemonių stebėsena (monitoringas) vykdoma sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-668/A1-243 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 43 ir 44 punktuose numatyta, jog sveikatos priežiūros įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka rengia teikimą teismui prašydama priverčiamąją medicinos priemonę pratęsti arba nutraukti, priemonė keičiama, gavus teismo nutartį, analogiška tvarka yra ir tuo atveju, kai pacientas pažeidinėja stebėjimo sąlygas, ambulatorinis priverstinis gydymas keičiamas priverstiniu gydymu stacionare.

Šiuo atveju tokio teikimo byloje nėra, teisme buvo gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ raštas dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo.

Pažymėtina, jog byloje esantis VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ raštas negali būti prilyginamas teikimui ir išvadai, numatytiems BPK 405 straipsnio 3 dalyje, Tvarkos aprašo 43 ir 44 punktuose, jis nėra informatyvus, nes neaišku, kokiu metu A. J. buvo paskirti vizitai pas gydytoją bei socialinį darbuotoją, kokiu būdu apie vizitų laiką jis buvo informuotas ir pan., nėra pateikta ir komisijos išvada.

Byloje nesant tinkamai pateikto teikimo bei sveikatos priežiūros įstaigos išvados dėl A. J. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo, teismas negali spręsti apie asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 5 punktą psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki priverstinio gydymo pratęsimo termino pabaigos privalo kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo. Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, priima sprendimą nepratęsti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo arbą jį (juos) pratęsti, bet kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Įstatymas nenumato priemonių, kurios turi būti taikomos kai psichikos sveikatos priežiūros įstaiga įstatymo nustatytu laiku nesikreipia į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo arba nutraukimo, nepateikia teismui įstatymu numatytos išvados. Tačiau vertinant aplinkybę, kad asmens teisės negali būti suvaržytos nesant tam įstatymo numatyto teisinio pagrindo, teismo manymu, pasibaigus įstatymo įsakmiai nurodytam 6 mėnesių priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo terminui, šios priemonės taikymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą. Visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo.

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, 22 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pasibaigė įstatymo numatytas terminas per kurį buvo galima spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo A. J., todėl panaikina paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsniu, 405 straipsnio 5 dali,

nutarė:

A. J. panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą– (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro PSC, paskirtą Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi, pasibaigus įstatymo numatytam šešių mėnesių terminui per kurį privaloma spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Paaiškinti (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui, kad jis turi laikytis įstatymų, vykdyti teismo nutartis ir 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-668/A1-243.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.