Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. LK-N-24 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 14 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir apylinkės teismas) 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2025 m. sausio 20 d. nutarimą. Teismas sprendė, jog nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra, jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai.

9. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistojo V. A. asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme: laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (broliu, seserimi), elgesyje stebimas aiškiai matomas rizikos valdymas ir teigiami pokyčiai, skatintas 14 kartų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo taikymo atveju. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, neapsiribojant atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pastebėti, kad Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju tokiai išvadai pagrindo dar nėra.

11. Iš nuteistojo asmens byloje esančios 2024 m. gruodžio 17 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-11xx0 matyti, kad pagal OASys metodiką atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta žema rizika, kuri išliko nepakitusi nuo 2019 m. atlikto vertinimo. Tačiau nepaisant žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, daugiau nei du trečdalius paskirtosios bausmės atlikusiam V. A. nustatyta net dešimt pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, iš kurių tik trys – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas – statiniai (nekintantys), kiti – turi skolų, ieškinių, vaiko išlaikymo pinigai ir menkas jų mokėjimo galimybes; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos (su nusikalstamumu siejami veiksniai); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; ankstesni priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu – dinaminiai (kintantys). Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti.

12. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste itin svarbūs išlikę jo mąstymo ir elgesio, nuostatų aspektai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertindamas esmines problemines sritis V. A. yra linkęs susitelkti į aplinką, neįvardindamas kaip pats asmeniškai prisideda prie tam tikrų probleminių situacijų atsiradimo, vengia gilintis į vidines, gilumines priežastis, turi savo kategorišką nuomonę daugelyje situacijų ir yra įsitikinęs, jog jo nuomonė yra teisingiausia. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję sprendimo įgūdžiai, savitvarda, impulsyvumas, agresyvus elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors išvadoje pastebėta, kad mąstymo ir elgesio srityje stebimas teigiamas pokytis, nes nuteistasis geba analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, taip pat pažymima, jog siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Taip pat rekomenduotina kalbinti apie santykius su vaikais, kurių liko penki ir jie nutraukė bendravimą. Taigi atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadą, V. A. atžvilgiu yra tikslinga tęsti resocializacijos procesą, itin atkreipiant dėmesį į aktualiausias problemines sritis – gebėjimą atpažinti problemas, elgesio ir pasekmių analizavimą, savianalizės įgūdžių stiprinimą, pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą, tokiu būdu šias sritis stiprinant, stengiantis iki minimumo sumažinti kriminogeninius veiksnius ir įtvirtinant ilgalaikį išimtinai pozityvaus elgesio tęstinumą. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentą, kad jo asmenybės neįmanoma pakeisti, reikia pastebėti, jog požiūrio ir asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau teigiamų rezultatų pasiekti įmanoma tik nuteistajam įsitraukiant į laisvės atėmimo vietų specialistų užsiėmimus ir aktyviai siekiant iš tiesų pakeisti savo pasaulėžiūrą.

13. Svarstant galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą svarbu ir tai, kad šis teistumas V. A. nėra pirmasis, jis teistas tris kartus. Su laisvės atėmimu susijusią bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau stebimas jo daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas. Šiuo metu nuteistasis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus ir sukėlusio negrįžtamas pasekmes nusikaltimo padarymą. Nors pastarasis nusikaltimas nėra nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis ir nebuvo planuotas, įvykdytas spontaniškai, tai neigiamai charakterizuoja asmenį. Ankstesni teistumai ar nusikaltimų sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau taip pat neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

14. Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistajam nuobaudos už įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus buvo skirtos seniai ir yra negaliojančios, tačiau šie duomenys taip pat charakterizuoja asmenį, todėl skundžiamoje nutartyje aptartos pagrįstai, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju galėtų susirasti geriau apmokamą darbą ir didesnėmis sumomis dengti priteistus civilinius ieškinius, tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į vis dar intervencijos reikalingas asmenybės sritis, nesudaro prielaidų patenkinti skundą. Atsižvelgiant į skundo argumentus taip pat pastebėtina, kad ir atlikta ar likusi neatlikta bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, jog paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti, kadangi, kaip jau šioje nutartyje minėta, nenustatytas pakankamas V. A. mąstymo pokytis, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau išdėstytos aplinkybės kartu su nusikalstamą elgesį galinčiais paskatinti veiksniais patvirtina, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir bausmės tikslai dar nepasiekti, nepaisant atliktos bausmės dalies. Būtent mąstymo ir nuostatų keitimas, siekiant lygtinio paleidimo taikymo ir sėkmingos reintegracijos visuomenėje, turėtų būti pagrindinis nuteistojo tikslas.

15. Esant šiems duomenims sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į V. A. asmenybę bei jo mąstymo, elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir skundą išnagrinėjęs apygardos teismas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.