- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- e1-2047-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15423-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- Z. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Z. S. (Z. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 59 MGL (2222,34 Eur) dydžio bauda (bauda sumokėta 2017 m. kovo 10 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. S. 2021 m. gegužės 14 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose panaudojo sutuoktinės E. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. konflikto metu pastūmė ją, ji nukrito ant lovos bei užlaužė jai rankas, taip pat tampė jai už abiejų rankų, dėl to E. S. patyrė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais Z. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Z. S. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nėra gydytas nuo narkomanijos bei priklausomybės alkoholiui. Šiuo metu dirba ir pajamas gauna. Anksčiau už smurtinius nusikaltimus nėra teistas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau vykstant ikiteisminiam tyrimui pasižada gyventi (duomenys neskelbtini), kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. 2021 m. gegužės 14 d. apie 21.30 val. jo žmonai ir uošvienei bendraujant apie turto padalinimą, t. y. kam ir kaip jis bus dalinamas, jis nežinodamas pokalbio esmės „įkišo savo nosį“, t. y. prisijungė prie diskusijos, nors ji jo visiškai neliečia. Tuo metu tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė. Jiems stumdantis, jis užlaužė jai ranką ir šiek tiek suspaudė, ji galėjo pajusti fizinį skausmą. Su jais gyvena (duomenys neskelbtini) metų dukra ir (duomenys neskelbtini) metų berniukas, kuris paskambino skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai bandė išsiaiškinti situaciją, patikrino jo blaivumą (pats buvo visiškai blaivus), tačiau žmona dėl viso šio konflikto ant jo supyko ir parašė pareiškimą. Jis labai gailisi, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Anksčiau prieš ją nesmurtavo bei nėra teistas už smurtinius nusikaltimus. Uošvienė J. Z., kuri matė konfliktą, policijos pareigūnams pasakė, kad jie abu kalti visoje šitoje situacijose. Vėliau žmonos atsiprašys bei prašys atleidimo (b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. S. parodė, kad su ja gyvena jos vyras Z. S., jų vaikai D. S. ir E. S., o jos motina gyvena šalia jų adresu (duomenys neskelbtini), tik pas ją 2 butas, o pas juos – 1 butas, nes namas yra kaip kotedžas. Kai tarp jos ir jos vyro kilo žodinis konfliktas, jos mama J. Z. buvo apie 17.00 val. pas juos, išėjo apie 20:00 val. pas save. Jie tada tik konfliktavo žodiškai. Jokio smurto nebuvo. Su vyru vyksta skyrybos. Ji dar ruošia visus dokumentus ir paduos į teismą skyrybom. Tada jau apie 21.00 val. vyras sugrįžo namo, nes jis trumpam buvo išvažiavęs, kur jis buvo, ji nežino. Vyras atėjo pas ją į kambarį, kur ji buvo su vaikais, ji buvo miegamajame, jos ruošėsi eiti miegoti. Pamatė, kad jos vyras yra labai piktas, suprato, kad vaikus reikia išvesti iš kambario. Ji juos paguldė ir grįžo į miegamąjį, kur buvo jos vyras, tarp jų kilo konfliktas ir jis tada pastūmė ją. Ji nukrito ant lovos, tada jis užlaužė jai ranką ir dar tampė ją už rankų, viskas vyko labai greitai. Skausmą, kurį ji patyrė, vertina apie 3 balus. Tada ji atstūmė ir pabėgo pas vaikus. Ji buvo panikos būsenoje ir paprašė, kad jos sūnus paskambintu į 112 ir praneštų, kad tėvas smurtauja prieš motiną. Vaikai nematė įvykio, nebent jie galėjo girdėti triukšmą. Prašo jų neapklausinėti nei teisme, nei policijos komisariate, nes nenori, kad vaikams būtų trauma. Jos motina taip pat negalės paliudyti, nes jos to momentu nebuvo pas juos. Ji atėjo vėliau pas juos, kai atvyko policijos pareigūnai. Atvyko policijos pareigūnai ir jos vyrą išvežė į areštinę. Ji parašė pareiškimą, nes norėjo jį pamokyti. Ji tyrimų dėl sumušimų nedarys, ji atsisako nuo civilinio ieškinio. Ji viską atleidžia savo vyrui Z. S., jokių pretenzijų jam neturi, nori su jo susitaikyti. Po įvykio pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Buvo kviesta GMP, bet ji niekur nevažiavo su medikais (b. l. 14).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. 22.10 val. fiksuotas pranešimas, kad namuose mušasi pranešėjo tėvai (fone konfliktas). Neblaivus tėvas muša mamą. Pranešėjui (duomenys neskelbtini) m., namuose dar yra (duomenys neskelbtini) m. mergaitė. Teigia, kad reikia GMP (b. l. 6).
Iš 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja, pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad jos sutuoktinis Z. S. atėjo į miegamąjį ir pradėjo su ja konfliktuoti, šaukė necenzūriniais žodžiais, tampė ją už abiejų rankų, stumdė, savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 10-13).
Iš 2021 m. gegužės 18 d. rašytinio E. S. prašymo nustatyta, kad ji atsisako nuo civilinio ieškinio, pretenzijų savo vyrui neturi, prašo leisti jiems susitaikyti (b. l. 17).
Iš 2021 m. gegužės 18 d. rašytinio E. S. paaiškinimo matyti, kad tyrimo dėl sumušimų nedarys, kadangi nori susitaikyti su vyru. Šį kartą jam viską atleidžia (b. l. 18).
Iš 2021 m. gegužės 19 d. rašytinio J. Z. paaiškinimo matyti, kad ji dėl įvykio paliudyti negalės, kadangi įvykusio smurto jos dukros šeimoje nematė (b. l. 27).
Iš 2021 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra skambučio iš BPC 112 garso įrašas (b. l. 31).
Iš 2021 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra du vaizdo įrašai iš BODYCAM įvykio vietos. Pridėtos nuotraukos (b. l. 33, 35-36).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Z. S. panaudojo žmonos E. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. konflikto metu pastūmė ją, ji nukrito ant lovos bei užlaužė jai rankas, taip pat tampė jai už abiejų rankų, dėl to E. S. patyrė fizinį skausmą.
Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu; bendrojo pagalbos centro duomenimis; tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytais duomenimis, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad Z. S. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo žmonai E. S. fizinį skausmą, todėl Z. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai E. S. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 82). Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Z. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 73-75, 77).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Z. S. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Z. S. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo žmonai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 71, 72), administracine tvarka baustas (b. l. 70), dirba (b. l. 69). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Prokurorės pareiškime kaltinamajam prašoma paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į BK 48 straipsnio nuostatas, kad šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais ir į tai, kad šioje byloje bus taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko prokurorės pasiūlytos bausmės trukmės nebus galima sumažinti vienu trečdaliu, laikantis BK 48 straipsnio nuostatų ir bausmę skaičiuoti tik metais ir mėnesiais, Z. S. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).
Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Z. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus.
Z. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-51), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Z. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. 22.28 val. iki 2021 m. gegužės 15 d. 15.00 val. (b. l. 39, 53). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Vokas, kuriame yra CD laikmena – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Z. S. (Z. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti Z. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įmokos sumą mokant į fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor bank AS, mokėjimo paskirtis – nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti Z. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 14 d. 22.28 val. iki 2021 m. gegužės 15 d. 15.00 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Z. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Voką, kuriame yra CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.