- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1264-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1426-835/2012, kuria nutarta ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, atsisakyti priimti ir jį su priedais grąžinti ieškovui, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 155 805,13 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką (turtinę žalą) ir 40 000,00 Lt neturtinę žalą.
Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. birželio 6 d. laikraštyje „Alytaus naujienos“ paskelbė skelbimą apie organizuojamą konkursą Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vadovo - direktoriaus pareigoms užimti. Šis konkursas įvyko 2006 m. birželio 29 d. ir jį laimėjo ieškovas. Su ieškovu 2006 m. liepos 18 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 237, kuri, atsižvelgiant į kitus teisminius ginčus, nutraukta nuo 2009 m. spalio 23 d. DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. įsiteisėjus teismo sprendimui. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi konstatavo, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Minėta 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 23 d. Taigi nuo 2009 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. ieškovas dėl buvusio darbdavio kaltės nedirbo ir negavo darbo užmokesčio, t.y. buvo priverstinėje pravaikštoje, už kurią atsakovė turėtų sumokėti vidutinį darbo užmokestį (turtinę žalą) ir atlyginti neturtinę žalą (b. l. 2-9).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2012 m. kovo 22 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą kildina iš darbo teisnių santykių. Atsižvelgdamas į CPK 410 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys Alytaus rajono apylinkės teismui yra neteismingas (CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.) ir pasiūlė jam kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą (b. l. 10).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodė, kad nors teismas ir pripažino, jog ieškiniu ieškovas prašo turtinės ir neturtinės žalos, kilusios iš darbo teisnių santykių, tačiau netinkamai taikė CPK 411 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Kadangi ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kai jis buvo atleistas iš darbo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje (kurios buveinės adresas yra Ligoninės g. 12, Alytus), todėl akivaizdu, kad pagal CPK 411 straipsnio 2 dalį ieškovas turi teisę pasirinkti pateikti ieškinį tam apylinkės teismui, kur buvo dirbamas jo darbas, t.y. Alytaus rajono apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bylos teritorinio teismingumo, t.y. kuriam iš apylinkės teismų – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ar Alytaus rajono apylinkės teismui - teismingas ginčas dėl ieškovo prašomo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 410 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad ginčas dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, t.y. pagal atsakovės – valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietą. Apelianto nuomone, ieškiniui paduoti turi būti taikoma alternatyvaus teismingumo taisyklė, numatyta CPK 411 straipsnio 2 dalyje.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą teismas turi įsitikinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą ir nutartyje nurodyti kitą bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismą, kuriam byla teisminga nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).
Ieškinio pagrindas ir dalykas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių. Pagal CPK 411 straipsnio 2 dalies taisyklę darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Taigi įstatymo leidėjas darbo byloms nustatė ir alternatyvų bylų teismingumą. CPK 411 straipsnio 2 dalies norma yra speciali teisės norma tiek CPK 29 straipsnio, tiek CPK 410 straipsnio atžvilgiu. Pažymėtina, kad alternatyvus šios bylos teismingumo pobūdis buvo konstatuotas ir Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1702-485/2012), kurią ieškovas pateikė teismui kartu su ieškiniu.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylos teismingumui nustatyti netinkamai taikė ir aiškino CPK 29 ir 410 straipsnių nuostatas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, dėl ko nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.