- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-3209-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10424-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- S. S., G. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir G. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. S. ir G. S. santuoka įregistruota 2002-02-22 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.302). Šalys santuokoje 2002-07-12 susilaukė dukters P. S..
Šalies argumentai
Ieškovė G. S. 2012-07-27 pateikė ieškinį atsakovui S. S., kuriame nurodė, kad su atsakovu gyvena skirtingus gyvenimus, ieškovė patiria emocinį smurtą iš atsakovo pusės, yra žeminama, atsakovas neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, vartoja alkoholinius gėrimus. Ieškovė teismo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti iš atsakovo 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnametės dukters Patricijos gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą turtu bei priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taip pat prašė teismo kreditorinių įsipareigojimų mokėjimą priteisti ieškovei bei padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovės prašomu būdu,
A. S. S. pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškovės G. S. reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl kreditorinių įsipareigojimų, dėl tarpusavio išlaikymo ir dėl pavardžių po santuokos nutraukimo – tenkinti, kitus ieškovės reikalavimus – atmesti. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti jam iš ieškovės 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, padalinti santuokoje įgytą turtą jo siūlomu būdu.
Nagrinėjant bylą pareiškėjai teismui pateikė 2013-03-27 pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimu buvo patenkintas pareiškėjų G. S. ir S. S. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo. Teismas sprendimu nutraukė pareiškėjų 2002-02-22 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 302) sudarytą santuoką ir patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko santuokinę pavardę – S.
Šalies argumentai
P. S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimą dalyje dėl turto pasidalinimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad teismas sprendimu patvirtino tarp pareiškėjų sutartį, kurios 4.1 punkte buvo nustatyta, jog šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantis nekilnojamasis turtas – butas G. V. g. 9 – 44, Vilniuje atitenka G. S. asmeninės nuosavybės teise, taip pat nustatytas pareiškėjos G. S. įsipareigojimas per 10 metų nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teisme dienos sumokėti S. S. kompensaciją už tenkančią didesnę dalintino turto dalį – 18 100 (sutarties 4.4 punktas). Apeliantas taip pat nurodo, kad į teismo posėdį, kuriame teismas nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatvyko pareiškėjo advokatas, todėl nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama be advokato. Teismas dar kartą pasiūlė baigti ginčą taikiai ir santuoką nutraukti bendru sutarimu. Kita šalis turėjo paruošusi sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sutarties nebuvau skaitęs, nebuvau jos pasirašęs ir pasirašyti nenorėjo, todėl teisėja pradėjo įkalbinėti pasirašyti šią sutartį. Apeliantas nebūdamas teisininku ir nesuvokdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nesant advokato pasimetė, tačiau sutarties pasirašyti nesutiko. Teisėja pamačiusi pasimetimą, pradėjo daryti psichologinį spaudimą – pradėjo įkalbinėti apie tai, kad pareiškėjui nesutikus išsiskirti taikiai, t. y. nepasirašius sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėja išnagrinės bylą, ko pasėkoje ir iš pareiškėjo priteis dideles pinigų sumas. Kadangi buvo pasimetęs, po tokio spaudimo pasimetė dar labiau, nesuvokdamas ką daro, sutiko pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kadangi teismo posėdis buvo įrašinėjamas, išklausius įrašą, galima bus išgirsti teisėjos daromą psichologinį spaudimą.
Vėliau gavęs teismo sprendimą, apeliantas jį perskaitė ir suprato, kad pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sau nenaudingomis sąlygomis – sutiko, kad bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantis nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 140 000 Lt, atitenka G. S. asmeninės nuosavybės teise ir pareiškėja įsipareigoja per 10 metų nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teisme dienos sumokėti S. S. kompensaciją už tenkančią didesnę dalintino turto dalį – 18 100 Lt. Nors neišmokėtas AB banko ,,Swedbank“ kreditas pagal 2002-07-18 kredito sutartį Nr. 02-005444-FA pripažįstamas asmenine G. S. prievole, tačiau kredito likutis ieškinio ruošimo dienai 2012-07-27 buvo 19 844 Lt. Iš buto vertės 140 000 Lt atėmus neišmokėtą kreditą 19 844 Lt, gaunasi 120 156 Lt ir padalinus iš 2 gaunasi virš 60 000 Lt. Tai žymiai didesnė suma, negu pasiūlyta 18 100 Lt kompensacija.
CK 3.53 str. 4 d. imperatyviai numatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygos iš esmės pažeidė vieno sutuoktinio, t. y. apelianto teises ir teisėtus interesus, tuo grubiai pažeidė imperatyvią CPK 3.53 str. 4 d. nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK 3 knygos IV skyriaus antrojo skirsnio Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nustatyta tvarka. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK3.53 straipsnio 4 dalis).
Taigi teismas turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK3.53 straipsnio 3 dalį, be to, privalo įsitikinti, kad sutartyje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei įsitikina, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan.
Pareiškėjas ginčija tą sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise buto (duomenys neskelbtini) atitekimo asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai G. S. ir įsipareigojimo pareiškėjui S. S. sumokėti 18 100 Lt kompensaciją už pareiškėjai tenkančią didesnę dalintino turto dalį.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė G. S. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo S. S. kaltės, priteisti iš atsakovo 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padalinti butą (duomenys neskelbtini), vertė 140 000 Lt, 2/3 – ieškovei ir 1/3 – atsakovui, automobilį M. B. C220, v/n (duomenys neskelbtini) vertė 12 800 Lt, paskirti ieškovei, nepilnametės dukters P. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, dukters išlaikymą priteisti turtu – atsakovui S. S. 1/3 buto (duomenys neskelbtini) dalį, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai Patricijai 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, negrąžintą kredito dalį (19 844 Lt) paskirti mokėti ieškovei G. S., ieškovės mokėtinas kompensacijas (1652 Lt permoką dėl turto vertės ir priteisimo išlaikymo dydžio skirtumo bei 3150 Lt kompensaciją už automobilį) išskaityti iš ieškovei tenkančios neturtinės žalos dydžio (b. l. 2 – 11, 1 t.).
A. S. S. priešieškiniu ieškovei G. S. prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis – ½ buto atitenka ieškovei ir ½ dalis buto atitenka atsakovui, priteisti iš atsakovo dukters P. S. išlaikymą turtu – 2/3 buto (duomenys neskelbtini) nuo atsakovui tenkančios ½ buto dalies, kas sudaro 40 052 Lt, priteisti 25 000 Lt kompensaciją už buto pagerinimui panaudotas asmenines lėšas, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, automobilį M. B. C220, v/n (duomenys neskelbtini) paskirti atsakovui, ieškovei išmokant jos asmeninių lėšų indėlį automobilio pirkimui 1900 Lt, automobilį H. C., v/n (duomenys neskelbtini) paskirti atsakovui (b. l. 102 – 104, 1 t.).
Byloje esantys teismo posėdžio protokolai patvirtina, kad 2012-12-03 parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavo ieškovė G. S., jos atstovas advokatas V. V., atsakovas S. S. ir jo atstovas advokatas J. V., 2013-01-10 parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavo atsakovo atstovas advokatas J. V., 2013-02-04 parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavo ieškovės advokatas V. V. ir atsakovo atstovas advokatas J. V. (b. l. 162 – 164, 174, 178 - 178, 1 t.). Pažymėtina, kad minėto 2012-12-03 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra galimybė santuoką nutraukti bendru sutarimu bei 2013-02-04 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas J. V. patvirtino, kad jis atsakovui paruošė sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių projektą, be to, 2013-02-26 parengiamojo teismo posėdžio metu (b. l. 188, 1 t.) abiejų šalių ir jų atstovų buvo pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį, nes yra pasiektas taikus susitarimas ir yra laukiamas atsakymas iš kreditoriaus AB Swedbank. Bylos medžiaga patvirtina, kad AB Swedbank pateikė pažymą (b. l. 198, 1 t.), kurioje nurodyta, kad kreditorius neprieštarauja G. S. ir S. S. 2013-03-08 sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutinka, kad prievolių vykdymą pagal 2002-07-18 Kredito sutartį Nr. 02-005444-FA prisiimtų G. S. bei bankui įkeistas turtas bus registruotas jos asmeninės nuosavybės teisė. Pareiškėjų G. S. ir S. S. minėta 2013-03-08 sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu buvo pateikti 2013-03-27 teismo posėdžio metu dalyvaujant tiek pareiškėjai G. S., tiek ir pareiškėjui S. S. (b. l. 193 – 197, 202, 1 t.), kurie išreiškė valią patvirtinti pateiktą sutartį. Taigi, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, ketinant taikiai susitarti dėl iškeltos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo, teismo posėdžiuose nuolat dalyvavo abi šalys bei jų atstovai, kurie išreiškė valią sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir gavus kreditoriaus sutikimą ją pateikti teismui tvirtinti. Minėto 2013-02-26 parengiamojo posėdžio metu dalyvaujant šalims bei jų atstovams, išreikštas prašymas skirti laiko, nes reikalinga sulaukti kreditoriaus sprendimo dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pritarimo ir, kaip minėta, šalys pateikė jų pačių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei abiejų pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 202, 1 t.). Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjai bei jos atstovui ir pareiškėjui, ir teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino savo valią nutraukti santuoką ir prašė teismo patvirtinti tarp jų sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjai patys laisva valia teismo prašė santuoką nutraukti bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kad šiuos savo veiksmus pareiškėjas atliko ne laisva valia, byloje nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta, šalių ketinimai nutraukti santuoką taikiai buvo jau pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovo atstovas paruošė sutarties projektą, ir tokiu būdu atsakovas naudojosi advokato pagalba, be to, duomenys apie buto (duomenys neskelbtini) vertę buvo pateikti kartu su ieškovės procesiniu dokumentu – ieškiniu (b. l. 16, 1 t.). Kaip matyti iš atsakovo S. S. pateikto priešieškinio ieškovei G. S., pats atsakovas yra nurodęs, jog buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 140 000 Lt (b. l. 95 – 104, 1 t.), kas sudaro pagrindą laikyti, jog apeliantas žinojo nurodytas aplinkybes apie buto vertę, bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog sutartis laiko prasme buvo rengiama ir derinama su kreditoriumi pakankamai protingą laiką, ir nustatytos sutartyje sąlygos pareiškėją tenkino, todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog sutartis buvo sudaryta prieš jo valią ir iš esmės pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, yra atmestini pareiškėjo argumentai, jog kita šalis turėjo paruošusi sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pareiškėjas sutarties nebuvo skaitęs, ir teisėja įkalbėjo pasirašyti sutartį. Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo abu išreikšti valią nutraukti santuoką, aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Šiuo nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, sutarties sąlygos pareiškėjų nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, ir dėl to nekyla abejonių dėl sutarties turinio, be to, abi šalys viso proceso metu naudojosi advokato pagalba. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismo sprendimu patvirtinta G. S. ir S. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra paremta laisva šalių valia ir bendru sutarimu pasidalintas bendras sutuoktinių turtas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d.).
Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistu.