- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- I-585-38/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Petras Viščinis, Audrius Bakaveckas, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Studijų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Petro Viščinio (pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Redai Martynaitytei, dalyvaujant pareiškėjui M. L. ir atsakovo atstovei Agnei Ulčickaitei-Prieskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – Komisija) 2008-09-23 sprendimą Nr. AK-2008-06 ir Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) 2008-07-02 sprendimą Nr. 14-454.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nesutinka su Komisijos ir Centro sprendimais. Mano, kad nebuvo tinkamai įsigilinta į pateiktus dokumentus ir padaryta klaidinga išvada, kad dalis studijų, t. y. nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. buvo vykdoma nelegaliai, neturint tam leidimo Lietuvos Respublikoje. 2003-11-10 LR švietimo ir mokslo ministerija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) švietimo įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ (toliau – BHC) vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje pagal Baltijos rusų instituto (toliau – BRI) programas ir užsiimti kita, su studijomis susijusia veikla. 2004-02-06 pareiškėjas pasirašė sutartis su BHC ir BRI. Sutartyje su BHC buvo numatyta, kad visą studijų laikotarpį studentas studijuos pagal BRI programą ir tvarką. Pagal sutartį su BRI nustatyta, kad jei studentas, kaip užsakovas lanko kursus BHC mokymo įstaigoje – BRI, kurie pagal apimtį ir kokybę atitinka dėstomus BRI ir patvirtintus BRI dėstytojų, tai vykdytojas (BRI) buvo įsipareigojęs užskaityti studentui šiuos dalykus kaip studijuotus pagal studijų programą BRI. Pagal 2004-05-06 LR švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ISAK 689, studijas vykdančiam subjektui (BRI), pasikeitus pavadinimą ir buveinės adresą, leidimas vykdyti studijas pagal BRI programas buvo išduotas Tarptautinei Baltijos akademijai (toliau – TBA). Minėto įsakymo 3.1 punkte nustatyta, kad leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas BHC, neteko galios. M. L. nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. teisėtai studijavo pagal BRI (TBA) studijų programas Lietuvoje, t. y. lankė paskaitas, konsultacijas ir išlaikė įskaitas, egzaminus, atsiskaitė už kursinius darbus. Centras padarė išvadą, kad dalis studijų atlikta nelegaliai tik dėl to, kad pakeistas mokslo įstaigos pavadinimas ir adresas. Centro išvados pagrįstumas kelia abejonių ir dėl to, kad vertindamas kitų BRI absolventų kvalifikaciją, kurie studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2003 - iki 2006 metų, nustatė kaip teisėtą, be sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovas – Studijų kokybės vertinimo centras su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad vertinant pareiškėjo kvalifikaciją, tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas esminis skirtumas, todėl ji negali būti pripažinta besąlygiškai. Centras išnagrinėjo pareiškėjo ir BTA pateiktus dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2003 m. lapkričio iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras, turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai.
Atsakovas išdėstė tokius motyvus dėl neteisėtos Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija) veiklos Lietuvoje: 1) pareiškėjas užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą (toliau – Klausimynas) nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko Lietuvos Respublikoje. Tačiau BTA, atsakydama į Centro paklausime suformuotą klausimą nurodė, kad pareiškėjas visą studijų laikotarpį nuo 2004-02-20 iki 2007-02-16 studijavo Latvijoje (pažyma Nr. 354/V). Aukštoji mokykla nurodė, kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė informacines ir metodines konsultacijas. 2) Pagal Centrui pareiškėjo suteiktą informaciją Paraiškoje, Klausimyne studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos Lietuvoje. Tokią pačią informaciją M. L. patvirtina ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau kvalifikacijos teikėjas, atsiribodamas nuo BHC ir TBA vykdytos veiklos, nurodo, jog per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys. Kadangi BRI (dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvoje, darytina išvada, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu. 3) Neteisėtą BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą Lietuvoje, Centro nuomone, papildomai patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004-02-05 specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI; 2004-02-05 studijų sutartis su BHC; 2005-09-01 sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA. Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas), kad studijuoti TBA pradėjo 2004 m. kovo mėnesį, tačiau tuo metu TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios veiklos – toks leidimas išduotas tik 2004-05-06. Be to, pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o 2005-09-01.
Centras nori atkreipti dėmesį, kad nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl pareiškėjo studijų, vykdytų laikotarpiu nuo 2005-07-02 iki 2007-02-16, tačiau Centrui pateikta 2005-09-01 pareiškėjo sutartis su TBA dėl neformaliojo švietimo sąlygų kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Centro nuomone, sutartis su TBA gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį ir į aplinkybę, kad už 1 200 Lt metinį mokestį neformaliojo švietimo paslaugos (kaip nurodo pats M. L.) neteiktos, tikėtina, jog Sutartis su TBA galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje (sutarties pasirašymo metu TBA leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo).
Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y., kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.
Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentą, kad Centras kitų BRI absolventų kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę be jokių sąlygų, atsakovas nurodo, kad tokia informacija neatitinka tikrovės bei pažymi, jog kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007-04-19 pateikė Studijų kokybės vertinimo centrui prašymą dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo (I t., b. l. 142-143). Studijų kokybės vertinimo centras 2008-07-02 priėmė sprendimą Nr. 14-454 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Baltijos tarptautinės akademijos pareiškėjui suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindinės studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01 Sl-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (I t., b. l. 187). Pareiškėjas 2008-07-15 Komisijai pateikė apeliaciją dėl anksčiau minėto Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo, kurioje prašė šį sprendimą panaikinti (I t., b. l. 190-193). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciją, nutarė jos nepatenkinti ir palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2008-07-02 sprendimą Nr. 14-454 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (I t., b. l. 24-25).
Ginčo santykius reguliuoja Europos Tarybos ir Unesco kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – 1997 m. Lisabonos konvencija), Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimas Nr. 60 „Dėl Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ ir Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 įsakymas Nr. 1-24 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo taisyklių“.
Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (2000-03-21 įstatymo Nr. VIII-1586 redakcija) 3 straipsnio 3 dalį, užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. LR aukštojo mokslo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija aukštųjų mokyklų vertinimo klausimais yra biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, studijų programų kokybę Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vertina Studijų kokybės vertinimo centras ir viešai skelbia savo išvadas.
Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60 patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Šio teisės akto 6 punkte nustatyta, kad užsienyje įgytų kvalifikacijų atitiktį kvalifikacijoms, įgytoms Lietuvos Respublikoje baigus vidurinio ugdymo ar aukštojo mokslo studijų programas, vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Pagal 11 punktą, Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Nuostatų 14.2 punkte nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras turi teisę priimti sprendimą vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus).
Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimą reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 įsakymas Nr. 1-24 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Šios taisyklės reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro atliekamą užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens palyginimą su Lietuvos Respublikoje įgyjama vidurinio mokslo kvalifikacija, taip pat atitikmenų Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklų dalykams nustatymą ir pažymių iš kilmės šalies vertinimo sistemos pervedimą į atitinkamą Lietuvos Respublikoje taikomą vertinimo sistemą.
Lisabonos konvencijos VI.1 straipsnyje nustatyta, kad pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Konvencijos III.1 straipsnio 2 d. suteikiama teisė valstybei imtis atitinkamų priemonių kvalifikacijų pripažinimui įvertinti, išimtinai remiantis pareiškėjo įgytomis žiniomis ir įgūdžiais.
Nagrinėjamo ginčo esmė – ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos 2008-09-23 protokolinis sprendimas Nr. AK-2008-06 ir 2008-07-02 Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas Nr. 14-454 su nustatyta sąlyga yra teisėti ir pagrįsti.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2007 m. baigė studijas Baltijos tarptautinėje akademijoje ir įgijo teisininko kvalifikaciją. Atsakovas nustatė esminį skirtumą pagal Nuostatų 14 punkto 2 papunktį ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertinto kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.
Vertindamas įgytą kvalifikaciją atsakovas nustatė esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, t. y. išnagrinėjęs pareiškėjo ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – Baltijos humanitarinis centras) pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos mėnesio vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla.
M. L. užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą (toliau – Klausimyne) nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. vyko Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 172). Tačiau BTA, atsakydama į Centro paklausime suformuotą klausimą nurodė, kad pareiškėjas visą studijų laikotarpį nuo 2004-02-20 iki 2007-02-16 studijavo Latvijoje (I t., b. l. 183). Aukštoji mokykla nurodė, kad TBA, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė informacines ir metodines konsultacijas.
Pagal Centrui pareiškėjo suteiktą informaciją Paraiškoje, Klausimyne de facto studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos Lietuvoje. Tokią pačią informaciją M. L. patvirtina ir skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Tačiau kvalifikacijos teikėjas nurodo, kad per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis. Pažymoje kvalifikacijos teikėjas nurodė, kad jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (TBA), nebuvo įskaitomi nei vienu iš Centro nurodytų laikotarpių. Taigi aukštoji mokykla atsiribojo nuo BHC ir TBA vykdytos veiklos, tokiu būdu patvirtindama, kad per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys (I t., b. l. 183-184).
Kadangi BRI (dabartinė BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvos Respublikoje, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu.
Neteisėtą BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) veiklą Lietuvoje, patvirtina pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004-02-05 specialisto tikslinio parengimo sutartis su BRI (toliau - Sutartis su BRI); 2004-02-05 studijų sutartis su BHC (toliau – Sutartis su BHC); 2005-09-01 sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su TBA (toliau – Sutartis su TBA).
Pareiškėjas nurodo (Paraiška ir Klausimynas), kad studijuoti TBA pradėjo 2004 m. kovo mėnesį. Tačiau, tuo metu, TBA dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios veiklos – toks leidimas išduotas tik 2004-05-06. Be to, pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais – sutartis su TBA sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o 2005-09-01 (I t., b. l. 166).
Sutartis su BRI buvo pasirašyta 2004-02-05. Vadovaujantis šios sutarties 1.1 punktu. BRI įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti M. L. studijų vykdytoja (I t., b. l. 162-164). Vadinasi, sutarties pasirašymo laikotarpiu, taip pat pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, vykdytoju buvo BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA), kuri neturėjo leidimo vykdyti studijų Lietuvoje. Aplinkybę, jog studijas de facto vykdė BRI, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja mokykla 2.1.1. punktas – pagal jį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti specialistą neakivaizdine – nuotoline mokymo forma (I t., b. l. 162). Pagal susiklosčiusią praktiką nuotolinės studijų formos gali būti naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje valstybėje. Tai patvirtina aplinkybę, kad studijas Lietuvoje vykdė BRI. Tai patvirtina ir Sutarties su BRI 4.3 punktas, pagal kurį klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“, jis automatiškai išbraukiamas iš BRI studentų sąrašų (I t., b. l. 164). Ši sutarties nuostata akivaizdžiai parodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo BRI studentai. Tokios susitarimo sąlygos patvirtina, kad tikruoju studijų vykdytoju buvo Latvijos Respublikos aukštoji mokykla BRI.
Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės buvo pakankamas faktinis pagrindas nustatyti esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje pagal Nuostatų 14 punkto 2 papunktį ir Pareiškėjo kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.
Skunde pareiškėjas teigia, kad Centras kitų BRI absolventų – E. R., O. A., J. R. ir kt., kvalifikaciją įvertino kaip lygiavertę be jokių sąlygų. Kolegijos nuomone, skundžiamas pareiškėjo aktas yra individualus administracinis aktas ir kitų asmenų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas, be to, kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus reguliariai lankyti paskaitas ir seminarus, laiku ir tinkamai išlaikyti egzaminus ir įskaitas ir kt. Tuo pat metu valstybė, išduodama licenciją vykdyti tam tikrą veiklą, savo piliečiams įsipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Aukštojo mokslo paslaugų licencijavimu užtikrinama, kad aukštojo mokslo paslaugos bus tinkamos kokybės, kad visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams nebus padaryta žalos. Todėl asmens, neturinčio leidimo (licencijos), vykdoma studijų ar su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius. Taigi licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį skirtumą ir pareiškėjo kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindinės studijas. Kadangi, kaip minėta, studijų dalis įgyvendinta neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, kad atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 11 punktu, tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, pagrįstai nustatė esminį skirtumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokymo procesas Vilniuje buvo vykdomas šio proceso niekaip neįteisinus, neturint aukštosioms studijoms būtinos mokymo bazės, todėl Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal programą 01S1-UP Studijų kokybės vertinimo centre, bei Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo apeliacinės komisijos nutarimas, kuriuo netenkinta pareiškėjo apeliacija, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo pagrindo nėra (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija,
nusprendė:
pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.