Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Darbų įgyvendinimas buvo vykdomas 2018 metais. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė statybos pažeidimus ir 2018 m. liepos 16 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė pareiškėjai iki 2019 m. sausio 12 d. pašalinti pažeidimus.

Nesutikdamos su Teismo sprendimu, tiek pareiškėja, tiek Administracija pateikė apeliacinius skundus, kurie 2019 m. gegužės 21 d. buvo persiųsti į Vilniaus apygardos teismą, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka skundo padavimo metu dar nebuvo paskirtas. Pareiškėja nurodo, jog ji Teismo sprendimu, kuris yra neįsiteisėjęs, buvo įpareigota savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos padarinius – pašalinti visus pagal Rašytinį pritarimą ir leidimą atliktus darbus Pastate ir sutvarkyti statybvietę. Tai reiškia, kad patirtos išlaidos dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo bus betikslės, jeigu Teismo sprendimas aukštesnės instancijos teisme liks nepakeistas, nes pareiškėjos sąskaita turės būti pašalinti visi atliktų paprastojo remonto darbų rezultatai. Savo ruožtu panaikinus Rašytinį pritarimą, šioje administracinėje byloje prašomo pratęsti Privalomojo nurodymo reikalavimai taps niekiniais ir jų įgyvendinimas taps beprasmiu bei susijusiu su didelėmis, neracionaliomis pareiškėjos išlaidomis. Jeigu Teismo sprendimas apeliacine tvarka būtų panaikintas, tuomet liks galioti Privalomojo nurodymo reikalavimai, kuriuos pareiškėja galės įgyvendinti įmanomai skubiau. Tačiau, atsižvelgiant į tikrąją kasacijos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) galimybę, statybų sezoniškumo ypatumus ir kitas susijusias aplinkybes, pareiškėja mano, kad adekvatus ir racionalus termino pratęsimas šiuo atveju būtų šeši mėnesiai nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Akcentuoja, jog pareiškėjos prašomas terminas neatitinka teisinio reglamentavimo, pažeidžia civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus bei suteiktų nepagrįstą pranašumą pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2018 m. liepos 16 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-840 pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. liepos 16 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjai buvo nurodyta pakeisti statinio projektą „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“ Nr. 2014-08/19-SP ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų statinio projektą „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“ Nr. 2014-08/19-SP, pagal kurį Administracija išdavė Rašytinį pritarimą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnis reglamentuoja statybos patikrinimą. Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių, terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.

To paties Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reglamentuojami privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo atvejai. Jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Architektų rūmai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė, be kita ko, panaikinti Administracijos išduotą Rašytinį pritarimą ir 2017 m. vasario 7 d. išduotą leidimą Nr. LSPR-01-170207-00008 (toliau – Leidimas), taip pat įpareigoti statytoją, t. y. pareiškėją, pašalinti visus pagal neteisėtai išduotą Rašytinį pritarimą ir Leidimą atliktus darbus Pastate. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. nusprendė ieškinį tenkinti: teismas panaikino Rašytinį pritarimą ir Leidimą, taip pat įpareigojo statytoją, t. y. pareiškėją šioje administracinėje byloje, savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius – t. y. pašalinti visus pagal Administracijos Rašytinį pritarimą ir Leidimą atliktus darbus Pastate ir sutvarkyti statybvietę.

Įvertinus byloje pateiktą medžiagą matyti, jog Teismo sprendimu pareiškėja buvo įpareigota savo lėšomis pašalinti ginčo statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, o Inspekcijos Privalomuoju nurodymu pareiškėjai buvo nurodyta arba pakeisti ginčo statybos-statinio projektą, arba atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų statinio projekto sprendinius. Žymėtina, jog minėtas Teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs. Šios bylos pareiškėja apeliaciniu skundu yra apskundusi minėtą Teismo sprendimą. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kuris privalomai turi būti vykdomas.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šioje byloje, kaip minėta, sprendžiamas klausimas dėl termino pašalinti statybos pažeidimus pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokio pobūdžio bylose teismas vykdo jam suteiktą kompetenciją pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Ši kompetencija įgyvendinama išsiaiškinant, ar konkrečiu atveju buvo imtasi veiksmų, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius vienu iš pasirinktų būdų. Nustatęs, kad asmuo buvo aktyvus, tačiau savavališkų statybos padarinių pašalinimo procedūros trukmė nepriklausė nuo jo valios, t. y. šios procedūros trukmei asmuo negalėjo daryti jokios įtakos, teismas sprendžia dėl nustatyto termino pratęsimo. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog dėl statybų įteisinimo (ar galimo neteisėtumo) procedūrų, yra pradėtas teisminis procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip minėta, yra nepasibaigęs. Pareiškėja, be kita ko, nesutikdama su Teismo sprendimu, yra pateikusi apeliacinį skundą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste vertintina, jog šiuo atveju pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų. Tačiau teismas pažymi, kad termino pratęsimas neapibrėžtam laikui, t. y. šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, nėra protingas ir realus bei neskatins operatyvaus savavališkos statybos padarinių šalinimo. Taip pat sutiktina su Inspekcijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog nustatytinas terminas negali būti neapibrėžtas ir nekonkretus, priešingu atveju būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad statybą leidžiantis dokumentas tiek pradėjus statybos padarinių šalinimo procedūras, tiek ir privalomojo nurodymo vykdymo metu galioja, todėl atliekant statybos darbus privaloma nenukrypti nuo projektinių sprendinių. Taigi pareiškėja, būdama statybos teisinių santykių dalyvė, siekdama statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas bei vykdyti Statybos įstatyme ir Priežiūros įstatyme keliamus reikalavimus savavališkos statybos padarinių šalinimui, t. y. vykdyti galiojantį Inspekcijos Privalomąjį nurodymą.

Esant šioms aplinkybėms bei iš dalies atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus dėl teisiškai neapibrėžtos situacijos (dėl civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėto ginčo bei priimto teismo sprendimo, kuris nėra įsiteisėjęs), teismas sprendžia, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas iki 2020 m. rugsėjo 1 d. šiuo atveju yra proporcingas ir pakankamas, realus ir pagrįstas, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ prašymą tenkinti iš dalies.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-840 įvykdymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.