Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės S. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. A. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės S. A. priteisti 280,09 Eur skolos už būsto nuomą, 58,04 Eur skolos už šilumos energiją ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinį grindė tuo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti. Nors Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi atsakovei teisės naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), ir nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jai šią patalpą, tačiau atsakovė ginčo patalpomis naudojosi. Minėtą aplinkybę patvirtina 2015 m. liepos 21 d. atsakovės raštas bei 2015 m. gegužės 13 d. atliktas mokėjimas už patalpų nuomą ir šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė patalpomis faktiškai naudojosi bei į tai, kad 2015 m. liepos 21 d. informavo ieškovą ir grąžino raktus, darytina išvada, kad iki 20l5 m. liepos 21 d. tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo faktiniai nuomos santykiai. Iki buto perdavimo dienos susidarė įsiskolinimas už buto nuomą ir šilumos energiją. Įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 21 d. sudaro 275,71 Eur, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 4,38 Eur delspinigių. Įsiskolinimas už ginčo patalpoms tiektą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas minėtu laikotarpiu yra 58,04 Eur.Atsakovė S. A. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 21 d. ginčo bute negyveno. Iš minėto buto išsikraustė dar 2015 m. pavasarį ir apie tai informavo ieškovą. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė gyvena bute, adresu Laisvės pr. 43-56, Vilniuje, už kurį moka nuomos bei komunalinius mokesčius. Dėl ginčo buto nuomos tarėsi su moterimi, kuri jai prisistatė kaip N. D., ją tenkino buto nuomos kaina. Dėl buto nuomos jokia rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, dėl visko buvo sutarta žodžiu. Tai, jog N. D. prisistačiusi moteris nėra buto savininkė, jai buvo žinoma. Gyvendama ginčo bute N. D. vardu mokėjo visus butui priskaičiuotus mokesčius. Bendru sutarimu dalį buto nuomos mokesčio ji mokėjo nuomotojai, o kitą dalį – ieškovui. Tai, jog N. D. yra mirusi, sužinojo jau po raktų grąžinimo ieškovui. Raktus grąžino ieškovui, nes niekaip negalėjo susisiekti su N. D. prisistačiusia moterimi, su kuria ir buvo susitarta dėl buto nuomos.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės S. A. 201,71 Eur skolos už nuomą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 21 d., 1,73 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 17,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. 2001 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Šilėja“ su N. D. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 43,55 kv. m bendrojo ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis buto nuomininkė N. D. mirė (duomenys neskelbtini).Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės atsakovei naudotis ginčo gyvenamąja patalpa ir nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jai šią patalpą. Nors SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra sudaręs su atsakove gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovė ginčo patalpomis tam tikrą laikotarpį naudojosi nuomininkės teisėmis, mokėjo visus ginčo butui priskaičiuotus mokesčius, tame tarpe ir ieškovo priskaičiuotą mokestį už buto nuomą. Minėtą aplinkybę patvirtina tiek ieškovo, tiek pačios atsakovės į bylą pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė ginčo patalpomis faktiškai naudojosi, mokėjo visus ginčo patalpoms priskaičiuotus mokesčius, darė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo faktiniai nuomos santykiai ir atsirado pareiga sumokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, ginčo buto raktus atsakovė ieškovui grąžino tik 2015 m. liepos 21 d., todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti būtent iki 2015 m. liepos 21 d. priskaičiuotus ginčo buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Atsakovės paaiškinimus, jog ji iš ginčo patalpų išsikraustė dar 2015 m. balandžio 1 d., teismas vertino kritiškai, nes pačios atsakovės teismui pateikta Nuomos sutartis, kuria atsakovei buvo išnuomotas trijų kambarių butas, esantis adresu Laisvės pr. 43-56, Vilniuje, yra sudaryta 2015 m. balandžio 20 d., o įsigaliojo tik nuo 2015 m. gegužės 1 d.Ieškovo teigimu, įsiskolinimas už buto nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 21 d. sudaro 275,71 Eur. Už termino sumokėti praleidimą ieškovas paskaičiavo 4,38 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. 1-775. Viso įsiskolinimo dydis yra 280,09 Eur, tačiau iš į bylą pateikto ieškovui priklausančios sąskaitos išrašo matyti, kad S. A. 2015 m. gegužės 13 d. už ginčo buto nuomą sumokėjo 74 Eur. Ši suma į ieškovo teismui pateiktą Mokesčių paskaičiavimo lentelę nėra įrašyta, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodyta 74 Eur suma buvo užskaityta už ankstesnį laikotarpį, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovė mokesčius mokėjo tvarkingai ir įsiskolinimo nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo už buto nuomą priteisimo mažino iki 201,71 Eur, atitinkamai iki 1,73 Eur mažino ir ieškovo paskaičiuotus delspinigius, todėl iš atsakovės už buto nuomą su delspinigiais priteisė viso 203,44 Eur.Teismas nustatė, kad 2010 m. spalio 8 d. tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašytos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ginčo patalpoms buvo tiekiama šilumos energija. Minėtos sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010 m. spalio 1 d. teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neapmokėjo sąskaitų už butui teiktą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 21 d. susidarė 58,04 Eur skola. Tačiau iš paties ieškovo kartu su ieškiniu pateikto ieškovo sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad S. A. 2015 m. gegužės 13 d. už butui teiktą šildymą ir gyvatuko mokestį sumokėjo 60,62 Eur. Ši suma į ieškovo teismui pateiktą Mokesčių už šilumą bei karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas paskaičiavimo lentelę neįrašyta ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodyta 60,62 Eur suma buvo užskaityta už ankstesnį laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laikė, kad atsakovė už ginčo butui tiektą šilumos energiją yra atsiskaičiusi visiškai, todėl ieškovo reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo atmetė, kaip neįrodytą.Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Iš atsakovės valstybei taip pat priteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 2,94 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinys atmestas ir toje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti pilnai. Visos atsakovės darytos įmokos yra įskaitytos. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, ginčijo patį nuomos faktą, todėl nerealu, kad atsakovė galėjo padengti dalį prašomos priteisti skolos. Iš Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitų už būsto nuomą ir už šilumos energiją matyti 2015 m. gegužės 13 d. 74 Eur įmoka, kurią įskaičius lieka 280,09 Eur skola už būsto nuomą (įskaičius ir delspinigių sumą); 2015 m. gegužės 13 d. 60,62 Eur įmoka, kurią įskaičius lieka 58,04 Eur skola už šilumos energiją. Ieškovas 74 Eur ir 60,62 Eur atsakovės įmokas užskaitė už skolos už buto nuomą ir šilumos energiją susidarymo laikotarpį, kuris nepatenka į ieškinyje nurodytą laikotarpį, t. y. užskaitė už seniausias išrašytas sąskaitas ir tik jas įskaitęs, pateikė ieškinį dėl skolų už buto nuomą ir šilumos energiją priteisimo.

Atsakovė S. A. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovas aplinkybę, jog atsakovės atlikti mokėjimo pavedimai 74 Eur ir 60,62 Eur sumai buvo užskaityti, įrodinėja pateikdamas kartu su apeliaciniu skundu Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitas už būsto nuomą bei už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., tačiau šie dokumentai yra neinformatyvūs, iš jų nėra aišku už kokį laikotarpį ir kieno buvo padaryti mokėjimo pavedimai bei už ką minėtais pavedimais yra atsiskaitoma. Atsakovė niekada atsiskaityti nevėlavo, todėl jai visada tvarkingai atliekant mokėjimus neturėjo kilti būtinybės 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimą užskaityti už ankstesnius laikotarpius.

Apeliaciniu skundu atsakovė S. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius remdamasis ta aplinkybe, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas akcentavo, jog atsakovė į minėtą butą įsikraustė savavališkai nesant nei ieškovo, nei Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo. Aplinkybę, jog tarp savivaldybės ir atsakovės negalėjo susiklostyti faktiniai nuomos santykiai nesant vienos iš šalių valios atsakovė ne kartą akcentavo, tačiau priimdamas ginčijamą sprendimą teismas minėtos aplinkybės visiškai nevertino ir apie ją nepasisakė. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė buto nuomos ir komunalinius mokesčius mokėjo ne savo, o N. D. vardu t. y. vykdė prievolę už trečiąjį asmenį, todėl neaišku kaip prievolės vykdymas už trečiąjį asmenį gali patvirtinti faktinių nuomos santykių tarp jos ir ieškovo atsiradimą. Ginčo buto savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Į bylą ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų leidusi ieškovui disponuoti minėtu butu, tame tarpe ir sudaryti su fiziniais asmenimis nuomos sutartis, todėl sprendimas, kad tarp atsakovės ir ieškovo yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jeigu atsakovė ginčo patalpas užėmė savavališkai, ieškovė turėjo reikalauti žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, atlyginimo, t. y. reikalavimą kildinti iš delikto, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė iš ginčo buto išsikraustė iki 2015 m. balandžio mėnesio, tačiau kadangi jai surasti buto šeimininkę ir jai grąžinti buto raktus ilgą laiką nepavyko, ji 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į ieškovą, kad jis atsakovei padėtų susisiekti su N. D.. Šios aplinkybės užfiksuotos 2015 m. liepos 21 d. rašte. Teismas taip pat nevertino to, kad ieškovas skolą prašė priteisti už 2015 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepus mėnesius, tačiau atsakovė 2015 m. balandžio 20 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d. Taigi iš Sutarties aiškiai matyti, kad atsakovė ginčo bute 2015 m. gegužės 1 d. jau negyveno.Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės naudotis ginčo gyvenamąja patalpa atsakovei, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jai šią patalpą, tačiau atsakovė faktiškai patalpomis naudojosi. Atsižvelgiant į tai bei tai, kad atsakovė 2015 m. liepos 21 d. raštu informavo ieškovą ir grąžino ginčo būsto raktus, darytina išvada, kad atsakovė privalo sumokėti už naudojimąsi būstu bei komunalinius mokesčius. Pateikta atsakovės Nuomos sutartis kelia abejonių dėl realumo ir tikrumo, nes remiantis CK 6.478 str. 2 d., nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad minėta sutartis yra įregistruota viešajame registre. Atsakovė užėmė gyvenamąją patalpą, todėl jai kyla ir pareiga mokėti tiek nuomos mokestį, tiek kitus mokesčius už komunalines paslaugas, nors ji ir neturi teisinio pagrindo naudotis ieškovo patikėjimo teise valdoma gyvenamąja patalpa.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu, - Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitas už būsto nuomą ir šilumos energiją. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliantų įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.Byloje kilo ginčas dėl atsakovės išsikėlimo iš ginčo būsto datos bei dėl skolos už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. 2001 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Šilėja“ su N. D. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 43,55 kv. m bendrojo ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis buto nuomininkė N. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nors SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra sudaręs su atsakove gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovė ginčo patalpomis tam tikrą laikotarpį naudojosi, mokėjo visus ginčo butui priskaičiuotus mokesčius, tame tarpe ir ieškovo priskaičiuotą mokestį už buto nuomą, N. D. vardu.Pasak atsakovės, tarp savivaldybės ir jos negalėjo susiklostyti faktiniai nuomos santykiai nesant vienos iš šalių valios. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė S. A. ginčo bute apsigyveno dėl nuomos žodžiu susitarusi su moterimi, kuri jai prisistatė kaip N. D.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė, gyvendama ginčo bute, N. D. vardu mokėjo visus butui priskaičiuotus mokesčius, tame tarpe dalį buto nuomos mokesčio - nuomotojai, o kitą dalį – SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei įvertinęs faktinių bylos duomenų visetą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad atsakovė faktiškai gyveno ir naudojosi ginčo butu. Pažymėtina, kad pati atsakovė pripažino, jog ji gyveno ginčo bute ir mokėjo už jį mokesčius – tiek nuomos mokestį savivaldybei ir N. D., tiek ir mokesčius už komunalines paslaugas. Be to, atsakovė taip pat pripažino, kad jai buvo žinoma, jog N. D. nėra buto savininkė. Taigi apeliantė S. A. savivaldybės butu faktiškai naudojosi (jame gyveno), todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė aiškiai neišreiškė valios bei su ieškovu nesudarė ginčo patalpos (buto) nuomos sutarties (rašytine forma), šiuo konkrečiu atveju per se nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio ir nepriteisti ginčo įsiskolinimo (ar jo dalies) iš atsakovės ieškovui.Apeliantė S. A. nurodo, kad ginčo buto savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, o ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad savivaldybė būtų leidusi ieškovui disponuoti ginčo butu, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatų matyti, kad pagrindinis jos tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, ieškovas valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra pavedusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti ginčo gyvenamąją patalpą.Atsakovės teigimu, ji iš ginčo buto išsikraustė iki 2015 m. balandžio mėnesio, nes 2015 m. balandžio 20 d. sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių Laisvės pr. 43-56, Vilniuje, nuomos sutartį, kuri įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mano, kad šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nėra pateikta duomenų, kad 2015 m. balandžio 20 d. apeliantės sudaryta nuomos sutartis būtų įregistruota viešame registre, dėl to sutiktina su ieškovu, kad apeliantė šios sutarties negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš ieškovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo buto raktus atsakovė ieškovui grąžino tik 2015 m. liepos 21 d., todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei atsirado pareiga sumokėti iki 2015 m. liepos 21 d. priskaičiuotus ginčo buto nuomos ir komunalinius mokesčius.Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 280,09 Eur skolos už būsto nuomą bei 58,04 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 21 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. A. 2015 m. gegužės 13 d. už ginčo buto nuomą sumokėjo 74 Eur, o už teiktą šildymą ir gyvatuko mokestį - 60,62 Eur. Pirmosios instancijos teismas minėtomis sumomis sumažino ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo už buto nuomą ir šilumos energiją, tačiau ieškovas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu atsakovės atliktus 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimus 74 Eur ir 60,62 Eur sumoms sumažinti įsiskolinimą pagal ieškinį. Nors ieškovas nurodo, kad 74 Eur ir 60,62 Eur atsakovės įmokas užskaitė už skolos už buto nuomą ir šilumos energiją susidarymo laikotarpį, kuris nepatenka į ieškinyje nurodytą laikotarpį, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo argumentus vertina kritiškai. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo, už kokią konkrečią skolą ir kokį konkretų laikotarpį užskaitė atsakovės 2015 m. gegužės 13 d. sumokėtas įmokas. Juo labiau, kad ieškovo atstovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, patvirtino, kad atsakovė mokesčius mokėjo tvarkingai ir įsiskolinimo neturėjo. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktos Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos už būsto nuomą ir šilumos energiją taip pat nepagrindžia atsakovės 2015 m. gegužės 13 d. sumokėtų įmokų užskaitymo už ankstesnį laikotarpį, ataskaitose neatsispindi minėtos finansinės operacijos, todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atliktų 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimų 74 Eur ir 60,62 Eur sumoms sumažino priteistiną įsiskolinimą pagal ieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, t. y. į tai, kad abu apeliaciniai skundai atmesti, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.