Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-08 · Byla Nr. N-444-1003-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
N-444-1003-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-1003/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. vasario 19 d. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 11.10 val., vairuodamas automobilį VW New Beetle dvipusio eismo kelyje, kur kiekviena kryptimi yra po vieną eismo juostą, apsisukinėdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, neprisitraukė prie važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Audi 80, taip apgadindamas abu automobilius bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 145 ir 150 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. vasario 24 d. nutarimu V. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 170 litų baudą.

II.

V. S. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas jo atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Dėl pažeidimo paaiškino, jog važiavo laikydamasis KET 164 punkto reikalavimų, t. y. kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir tik prieš pat apsisukimo manevrą, vadovaudamasis KET 150 punkto reikalavimais, persirikiavo arčiau ašinės linijos, rodė kairio posūkio signalą. Tvirtina, jog esant ištisinei važiuojamąsias juostas skyrusiai linijai su įjungtu posūkio signalu apie 5-10 km/h greičiu pavažiavo apie 60 metrų iki punktyrinių važiuojamąsias juostas skyrusių linijų ir pradėjo posūkį į kairę, kai į automobilio kairės pusės dureles ir sparną trenkėsi slysdamas iš paskos važiavęs automobilis. Jo vairuojamas automobilis nedidelių gabaritų, todėl apsisukimui nereikėjo didelio radiuso ir atitinkamai nereikėjo pradėti posūkį nuo dešiniosios važiuojamosios kelio dalies. Mano, jog nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykio schemos duomenys, automobilių sugadinimų pobūdis (susidūrimas smailiu kampu). Teigia, jog įvertinus slydimo pėdsakus bei automobilio stovėjimo vietą po eismo įvykio, automobilio plotį, matyti, kad paskui jį važiavęs automobilis pradėjo stabdyti važiuodamas ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o būdamas 3,1 metrų atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies juostos, t. y. važiuodamas prie menamos priešpriešines eismo juostas skiriančios juostos. Mano, kad automobilis Audi 80 viršijo leistiną iki 50 km/h važiavimo greitį, pažeidė KET 172 ir 174 punktų reikalavimus, dėl ko ir kilo autoįvykis. Taip pat pažymi, jog nutarime neteisingai nurodyta jo pavardė, skiriant nuobaudą neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, į tai, jog jis studentas ir niekur nedirba, savarankiškų pajamų neturi, yra išlaikomas tėvų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi V. S. skundo netenkino nustatęs, kad pastarasis pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai, kaltė įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, liudytoju apklausto policijos pareigūno D. T. parodymais, nukentėjusio T. Č. paaiškinimais, eismo įvykio schema bei kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, jog KET 53 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, KET 145 punktas numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 150 punkte nurodyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Teismas pažymėjo, jog liudytojas D. T. parodė, kad V. S. pažeidė minėtus KET reikalavimus, nes sukosi neprisitraukęs prie atitinkamo krašto, nepraleido iš galo tiesiai važiuojančio automobilio, todėl susidūrė su automobiliu, kurį vairavo T. Č., ir kuris leistino važiavimo greičio neviršijo, ką patvirtina jo stabdymo kelias. Nukentėjusysis T. Č. paaiškinime nurodė, jog V. S. vairuojamas automobilis, pasukęs į kelkraštį, staiga metėsi į kairę ir užtvėrė jam kelią, ką, teismo nuomone, patvirtina ir automobilių apgadinimo mechanizmas, t. y. V. S. automobilio apgadinta ne galinė dalis, o priekinė, todėl darytina išvada, kad jis sukosi būdamas arčiau dešiniojo kelio krašto. Teismas pabrėžė, jog V. S. nurodyta aplinkybė, jog jis rodė kairiojo posūkio signalą, nešalina jo kaltės, nes pagal KET 132 punktą signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, o skundo argumentai, kad jis sukosi prisitraukęs arčiau ašinės linijos, nepagrįsti ir vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. V. V. parodymus teismas įvertino kritiškai nustatęs, kad jie prieštarauja byloje surinktai medžiagai.

Dėl V. S. skundo argumentų, liečiančių jam skirtą nuobaudą ir neteisingos pavardės nutarime nurodymą, teismas pažymėjo, jog nuobauda tinkama, nes Institucija atsižvelgė į tai, kad asmuo padarė pakartotinį KET pažeidimą, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nutarime neteisingai nurodyta asmens pavardės (duomenys neskelbtini) vertintina kaip neesminė rašymo klaida.

III.

Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi, V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) nors nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nebuvo nurodyti pažeisti KET 53, 145 punktų reikalavimai, teismas pripažino, kad jis juos pažeidė, taip išplėsdamas pažeidimo apimtį, ką vertina kaip grubų įstatymais garantuotų ir ATPK 272 straipsnyje numatytų jo teisių pažeidimą, teismo šališkumą; 2) teismas nepagrįstai nepripažino esmine aplinkybe nutarimo panaikinimui kito asmens, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, nubaudimą; 3) skiriant nuobaudą buvo vadovautasi suklastotu dokumentu, t. y. D. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jame fiksuotos įvykio aplinkybės nustatytos su kitu pareigūnu M. O. apžiūrėjus įvykio vietą, tačiau teisme tokia aplinkybė buvo paneigta, kas vertintina kaip pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir šališkumas: 4) teismas nevertino tos aplinkybės, kad T. Č. paaiškinimą rašė pareigūnui D. T. nurodant, ką rašyti, tuo tarpu jam pareigūnas nepadėjo, kas leidžia pripažinti minėtą paaiškinimą neobjektyviu; 5) norint nustatyti, kurio iš vairuotojų kaltų veiksmų rezultate įvykio autoįvykis, buvo būtina nustatyti, ar atsiradusios pasekmės neatsirado dėl T. Č. padarytų KET 164, 171-173 punktų pažeidimo, tačiau tai neatlikta; 6) vertinant KET 150 punktą būtina atsižvelgti ir į 153 punktą bei analizuoti jas sistemiškai, iš ko matyti, kad nei 150, nei 153 punktas neįpareigojo jo praleisti iš paskos važiuojančios transporto priemonės; 7) byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų apie jo kaltę, nes T. Č. paaiškinimas neišsamus, išsami eismo įvykio vietos schema nesudaryta, byloje nėra įvykio vietoje buvusių liudytojų paaiškinimų

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. S. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Teisėjų kolegija mano, jog byloje, skirtingai nei teigia apeliantas, yra surinkta pakankamai įrodymų V. S. kaltei įrodyti, o dėl teiginių, jog nepaimti eismo įvykio vietoje buvusių liudytojų paaiškinimai, sudaryta eismo įvykio schema netiksli, pasakytina, jog V. S. su schema ir joje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis sutiko ir ją pasirašė, o nurodyti liudytojus ir prašyti juos apklausti apeliantui niekas netrukdė teisme, kas, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, tas ir buvo padaryta – teisme apklausta apelianto nurodyta liudytoja V. V.

Apeliantas teigia, jog teismas pripažino jį pažeidus atitinkamus KET reikalavimus, nors tai nefiksuota bylos tyrimo metu surašytuose procesiniuose dokumentuose. Toks teiginys visiškai nepagrįstas, nes iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame asmuo pasirašė, aiškiai matyti, jog administracinis kaltinimas V. S. suformuluotas už tai, jog šis pažeidė KET 53, 145 ir 150 punktų reikalavimus, o tai yra būtent tie punktai, kurių pažeidimą skundžiamoje nutartyje konstatavo teismas. Analogiškai vertintinas ir apelianto teiginys, jog nutarimas naikintinas, nes priimtas kito asmens, nei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atžvilgiu. Kaip jau nurodė Panevėžio apygardos administracinis teismas, Institucijos nutarime iš tiesų suklysta įrašant apelianto pavardę (netiksli viena pavardės raidė), tačiau toks elementarus rašymo apsirikimas jokios įtakos procesinio dokumento teisėtumui ir pagrįstumui neturi, o tik leidžia vertinti šį apelianto skundo argumentą kaip siekį bet kokiu atveju išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog Institucijos nutarime aiškiai nurodytas V. S. asmens kodas, taigi abejonių dėl tikrosios pažeidėjo tapatybės nėra, o apelianto baimė, jog dėl tokio netikslumo bus sudarytos kliūtys tinkamiems vykdymo veiksmams atlikti, yra akivaizdžiai perdėta. Apeliacinio skundo argumentai dėl netikslaus tarnybinio pranešimo ir padėjimo nukentėjusiajam rašyti paaiškinimą taip pat nesudaro pagrindo nei keisti, nei naikinti Institucijos nutarimą, šios aplinkybės detaliai išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl jos pakartotinai nebetirtinos.

V. S. teigia, jog KET 150 punktas neįpareigojo jo praleisti iš paskos važiuojančios transporto priemonės įvertinęs taisyklės nuostatas sistemiškai su KET 153 punkto reikalavimais, tačiau administracinis kaltinimas asmeniui suformuluotas ne pagal KET 153 punktą, o nagrinėjamu atveju KET 150 punktas turi būti sistemiškai aiškintinas su KET 53 ir 145 punktais, ką visiškai pagrįstai tiek Institucijos atstovas, tiek pirmosios instancijos teismas ir padarė.

Dėl apelianto teiginio, jog šiuo atveju teismas turėjo nustatyti, ar ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pasekmės neatsirado dėl T. Č. padarytų KET 164, 171-173 punktų pažeidimo, pasakytina, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.). Šiuo atveju skundo objektas – V. S. atžvilgiu priimtas nutarimas, todėl tik dėl pastarojo asmens kaltės teismas galėjo daryti atitinkamas išvadas (ATPK 284 str. 1 d.), kitais žodžiais tariant, administracinio teisės pažeidimo bylai nutraukti būtų pakakę nustatyti (ko šiuo atveju nėra), jog ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pasekmės atsirado ne dėl V. S. veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysVirgilijus Valančius