Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui A. Š. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje sutiko su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, taip pat, kad vaiko gyvenama vieta būtų nustatyta su motina. Paaiškino, kad neabejoja savo tėvyste ieškovės vaikui, todėl DNR ekspertizės skyrimo nereikalauja, neginčija ieškovės reikalavimo nustatyti jo tėvystę vaikui. Nurodė, kad dirba Anglijoje, uždirba kas mėnesį apie 800 Eur, atskaičius mokesčius nuomai, maistui ir t.t. jam lieka apie 1000 Lt. Mokėti išlaikymo įsiskolinimą atsakovas nesutinka, teigia kad vaikui pirkdavo rūbus ir t.t., pripažino, kad grynais nerėmė (nemokėjo išlaikymo) vaiko motinos. Taip pat sutinka mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis tik po 100 Eur kas mėnesį.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus palaikė ieškovės reikalavimus ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdyje atsakovas sutiko su ieškinio pagrindiniu reikalavimu, ieškovės sūnaus Dominyko tėvu pripažintinas atsakovas. Taip pat atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus, kadangi atsakovas uždirba gerokai daugiau nei ieškovė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovės reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas būtų susituokę, taip pat kad atsakovas kartu su vaiko motina būtų padavę civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.). D. B., gim. 2011-08-18, motina yra D. D., gimimo liudijime nėra įrašyta duomenų apie vaiko tėvą (8 b.l.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.).

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad neginčija savo tėvystės, ieškinį šioje dalyje visiškai pripažįsta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 268 str. 5 d. nustatyta, kad atsakovui ieškinį pripažinus visiškai ar iš dalies, teismas gali surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus. Kaip nustatyta iš bylos aplinkybių bei surinktų įrodymų, atsakovas savo tėvystės neginčija, todėl tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus D. B. tėvas. Vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, vaiko gimimo dokumentuose bus nurodytas vaiko tėvu, pakeičiant įrašą vaiko gimimo liudijime, vaikui paliekant tą pačią pavardę.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, sūnus gyvena su ja, ieškovė viena rūpinasi vaiku, jo auklėjimu, sveikata. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo nei pats atsakovas nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų sūnų, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, gyvena ir dirba Anglijoje, todėl tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, Vaiko teisių apsaugos skyriai rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, todėl teismas D. B. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jo motina D. D. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 str.).

Kadangi ginčo ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl bendravimo su juo tvarkos nėra, ieškovė nereiškia atitinkamo reikalavimo, todėl šios tvarkos nustatymas nėra tikslingas. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo po 160 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 paskutinius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovės teigimu atsakovas visiškai nesirūpino nepilnamečiu sūnumi, ieškovė viena rūpinasi sūnumi, o vaiko tėvas išlaikymo piniginėmis lėšomis vaikui nuo jo gimimo neteikė (to atsakovas neginčija).

Ieškovė pateikė kas mėnesį vaikui reikalingų lėšų sąrašą (9 b.l.): už maistą 100 Eur, aprangai 50 Eur, avalynei 50 Eur, vitaminai 40 Eur, pramogos 20 Eur, higienos priemonės 20 Eur, kanceliarinės prekės 20 Eur, žaislai 20 Eur, viso 320 Eur.

Ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti ikimokyklinio amžiaus vaikui suma neviršija šiuo metu esančios minimalios mėnesinės algos, kuri yra orientyras sprendžiant klausimus dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovo pajamos daugiau nei dvigubai viršija ieškovės pajamas, su kuria gyvena jų bendras vaikas ir kuriai tenka pagrindiniai rūpesčiai auginant, auklėjant ir prižiūrint vaiką, rūpinantis jo sveikata ir gerove. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kliudančių jam susirasti geriau apmokamą darbą, kad jis turėtų kitų išlaikytinių. Kaip minėjo pats atsakovas, jis dirba Anglijoje, uždirba kas mėnesį apie 800 Eur, atskaičius jam pragyvenimui, būstui reikalingas išlaidas atsakovui kas mėnesį lieka apie 1000 Lt (289,62 Eur).

Ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, jos gautos pajamos kas mėnesį sudarė apie 100 Eur į mėnesį, šiuo metu reguliarių pajamų neturi, ją remia tėvai, ji neturi nekilnojamo turto (4, 6-7, 10 b. l.).

Atsakovas sutinka mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis tik po 100 Eur kas mėnesį, tačiau teismo vertinimu jo mėnesio pajamos yra pakankamos mokėti išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu 160 Eur per mėnesį D. B. išlaikymui.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į ieškovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra darbingas, jauno amžiaus) bei į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, visiškai nesirūpina jo sveikata, nevyksta su juo pas gydytojus, nesirūpina jo mokslais, ką patvirtino teismo posėdžio metu bylos šalys, o D. B. auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, našta tenka tik ieškovei.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteisiant sūnui 160 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2015-08-14 kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti teismo ne tik periodinį išlaikymą, bet ir 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kurį skaičiuoja po 150 Eur kas mėnesį už 36 mėnesius, išminusuodama 10 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovas nereguliariai remdavo ieškovę drabužiais ir kitais daiktais.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas visiškai nesirūpino ir neteikė vaiko išlaikymo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad teikė vaikui pastovų išlaikymą piniginėmis lėšomis, ne tik drabužiais ir daiktais, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą, kuris yra priteistinas iš atsakovo (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovei priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškininis reikalavimas buvo pilnai patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 32,80 Eur jos už ieškinį (neturtinius reikalavimus) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovės ieškinį pilnai patenkinus valstybės naudai iš atsakovo išieškotina 164,70 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nuo kurių ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 82 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Valstybei 1,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-06-05, yra sūnaus D. B., gim. 2011-08-18, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, pakeičiant įrašą vaiko gimimo liudijime, vaikui paliekant tą pačią pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. B., gim. 2011-08-18, 5400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos bei išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2015-08-14) iki vaiko pilnametystės.

D. B. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną D. D..

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,80 Eur (trisdešimt du eurus, 80 centų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 164,70 Eur žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.