Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje:

E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotoja, gyvenamoji ir deklaruota vieta – M(duomenys neskelbtini), neteista. 2020 m. spalio 29 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (susitaikymas),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A., 2024 m. gruodžio 8 d., apie 18.30 val. adresu P(duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, būdama neblaivi, tyčia, metaliniu semtuvėliu, mažiausiai vieną kartą sudavė sugyventiniui V. V. į galvą tokiu būdu padarydama jam žaizdą viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji E. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi, yra, kiek pamena, gydyta (duomenys neskelbtini) sektoriuje nuo depresijos, lyg prieš kelis metus, savo veiksmus supranta pilnai. Su sugyventiniu, V. V., gyvena pažymoje nurodytu adresu, gyvena dviese apie 6 metus, santykiai normalūs. Kiek pamena 2024 m. gruodžio 6 d., vakare apie 18.19 val., ji kartu su V. nuvyko pas draugus L. D. ir E. J.. Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Visas dienas buvo gerai, nesipyko. Sekmadienį, 2024 m. gruodžio 8 d., apie 18.30 val., ji su V. buvo dar svečiuose, virtuvėje, kartu buvo ir L., tuo metu dar vartojo alkoholinius gėrimus, o E. nebuvo, jis buvo savo kambaryje. Ji su V. susipyko žodiškai dėl to, kad jis nenorėjo jai duoti pinigų ant komunalinių, tada dar jai parodė vidurinį pirštą ir ji supykusi, pagriebė prie pečiaus buvusį skardinį pilkos spalvos šiupeliuką (nežino, kodėl pareigūnai įvardino kaip žarsteklį, gal ne taip suprato pavadinimą, nes buvo neblaivi, jį pareigūnai ir pasiėmė) ir su juo apie tris kartus, tiksliai neatsimena, sudavė sugyventiniui į galvą. Po smūgių, ties pakaušiu pradėjo kraujuoti. Tada V. paskambino policijai ir medikams. V. nesakė jai, kad jam skauda. L. turėjo matyti kaip sudavė V., o E. nematė, nes jo nebuvo virtuvėje. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino situaciją, kartu atvyko ir medikai, kurie V. apžiūrėjo, bet jis nevyko į gydymo įstaigą. Abu buvo stipriai neblaivūs. Po konflikto sugyventinis išvyko namo, o ji liko pas draugę, pas kurią laikinai ir galės pabūti adresu – (duomenys neskelbtini). Dėl to ką padarė labai gailisi, pažada daugiau taip nedaryti ir sugyventinio atsiprašyti. (e. b. l. 59–61, 160–161).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų ir prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis:

Nukentėjusiojo V. V. parodymais, kad jis gyvena su savo sugyventine E. A. pažymoje nurodytu adresu. Gyvena dviese apie 5 – 6 metus. Santykiai normalūs, veda bendrą ūkį. 2024 m. gruodžio 6 d. nuvyko pas draugę L. D. į svečius (duomenys neskelbtini). Visas dienas vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš tai konfliktų nebuvo, visi linksmai leido laiką.2024 m. gruodžio 8 d., apie 18.30 val., buvo virtuvėje, vartojo alkoholį, buvo kartu ir draugė L.. Tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas dėl ko nepamena, tuo metu jau buvo stipriai neblaivūs. Konflikto metu ji supyko i paėmusi nuo pečiaus „šiupeliuką“ (semtuvėlį) ne mažiau tris kartus sudavė jam į pakaušį. Įvykio metu L. sūnėnas, kuris kartu su ja gyvena buvo savo kambaryje ir konflikto nematė. Jis prieš sugyventinę jokio smurto nenaudojo, kadangi jam skaudėjo ir iš pakaušio bėgo kraujas, jis paskambino policijai, kartu atvyko ir medikai, kurie jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą vykti atsisakė, nes buvo neblaivus. Dėl patirto sužalojimo į medikus nesikreipė, savaime užgijo per dvi savaites, pas teismo medikus vykti nenorėjo, neatrodė reikšminga, todėl nevyko. Civilinio ieškinio neteiks. Mano, kad sugyventinė turėtų būti nubausta dėl tokio elgesio, nes tai buvo ne pirmą kartą, jau buvo smurtavusi gal prieš 5 metus, tiksliai nepamena, kreipėsi į policiją (e. b. l. 115–117).

Liudytojos L. D., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad 2024 m. gruodžio 6 d., vakare apie 18.00 val., į svečius atvyko jos draugai E. A. ir jos sugyventinis V. V.. Ji gyvena kartu su sūnėnu E. J. pažymoje nurodytu adresu. Tris dienas nuo penktadienio visi vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, viskas buvo gerai. 2024 m. gruodžio 8 d., apie 18.00 val., būnant virtuvėje ir geriant degtinę tarp E. ir jos sugyventinio kilo žodinis konfliktas dėl ko nežino, nesigilino, sūnėno tuo metu virtuvėje jau nebuvo, jau buvo savo kambaryje ir konflikto negirdėjo. Konflikto metu, kiek pamena, E. paėmusi prie pečiaus buvusį šiupeliuką, kuris skirtas pečiui išvalyti, trenkė V., bet kiek kartų neatsimena, nes jau irgi buvo neblaivi. Po įvykio nematė, kad V. galva kraujuotų, gal jis buvo išėjęs į lauką, neatsimena. Kiek suprato jis iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Po to V. su taksi išvyko į namus, o E. liko pas ją. Jai tas konfliktas pasirodė juokingas, bet nemalonu, kad taip įvyko, ji įvykio metu nenukentėjo ir pretenzijų neturi (e. b. l. 76–78).

2024 m. gruodžio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad iš Kauno apskr. VPK Kinologų poskyrio vyresniosios specialistės A. G. gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 8 d., apie 18.30 val., būnant svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), sugyventinė E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y., tyčia nuo grindų paėmusi žarsteklį (semtuvėlį) ir ne mažiau tris kartus su juo trenkė V. V. į galvos užpakalinę sritį, ko pasekoje galvos užpakalinėje dalyje atsirado kraujuojanti žaizda, buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. V. V. į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Su alkoholio kiekio matuokliu V. V. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas (e. b. l. 3–6).

2024 m. gruodžio 8 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad paklausus V. V. (gimusio (duomenys neskelbtini) m.), ar gali būti apžiūrėti jo patirti sužalojimai, jis laisvanoriškai sutiko būti apžiūrimas. V. V. nurodė, kad jo sugyventinė iš žarsteklio trenkė į galvos sritį. Apžiūrint vyrą, matoma, kad jo ūgis apie 1,90 cm., liekno kūno sudėjimo. Ant galvos matomas uždėtas baltos spalvos tvarstis, ant kurio yra raudonos spalvos galimai kraujo lašai. Apsirengęs tamsios spalvos striukę, juodos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos kojines. Apsiavęs tamsios spalvos šlepetes. Apžiūrint V. V. rankas, kūną, vizualiai daugiau sužalojimų nepastebėta (e. b. l. 18–21).

2024 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) matomas vieno aukšto medinis namas, aplink kurį matoma pieva, bei įvairi augmenija. Į namo vidų patenkama pro uždarą terasą, į kurią užėjus kairėje pusėje matomas esantis stalas, sofa, fotelis ir šaldytuvas, ant kurių matomi įvairūs namų apyvokos daiktai, neturintys reikšmės tyrimui, dešinėje pusėje matoma medinė kėdė, bei nedidelis staliukas, ant kurio taip pat yra keletas namų apyvokos daiktų, neturinčių reikšmės tyrimui. Terasos gale kairėje pusėje matomos durys, pro kurias patenkama į tolimesnę pastato dalį – virtuvę sujungtą su svetaine. Kambario dešinėje pusėje matomos 2 spintelės, apkrautos įvairiais namų apyvokos daiktais, kurie tyrimui reikšmės neturi. Virš spintelių matomi sukabinti rūbai. Po dešine už spintelių matomos durys, už kurių yra miegamasis kambarys, nuo įėjimo durų žiūrint tiesiai matomos dar vienos durys, vedančios į kitą miegamąjį kambarį. Kambario viduryje prie sienos matomas rudos spalvos plytų židinys ir ant sienos ant metalinio kabliuko pakabintas metalinis žarsteklis, kuris įvykio vietoje paimamas ir supakuotas į popierinį paketą. Kairėje kambario pusėje matomas suolelis bei stalas, apkrautas įvairiais maisto produktais. Už stalo toliau matomos virtuvinės spintelės apkrautos daiktais, neturinčiais reikšmės tyrimui. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepastebėta ir nepaimta, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (e. b. l. 31–33).

2024 m. gruodžio 8 d. tarnybiniu pranešimu, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nukentėjo V. V., matosi žaizda galvoje, jam nustatytas 2,65 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo – E. A., neblaivi, 2,37 promilių neblaivumas, kartu buvo asmenys L. D. ir E. J.. Asmenys pateikė paaiškinimus, jog išgertuvių metu kilus konfliktui tarp sugyventinių E. A. ir V. V., E. A. metaliniu įrankiu sudavė jam per galvą. Greitosios pagalbos medikų paslaugų V. V. atsisakė. Apie įvykį pranešė telefonu V. V. (e. b. l. 44–47).

2025 m. vasario 27 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas semtuvėlis, kuris yra metalinis, metalo spalvos, matomi nusidėvėjimo požymiai, semtuvėlio aukštis 52 cm (e. b. l. 136–137).

2024 m. gruodžio 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 8 d. Kauno apskr. VPK RV buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, fizinio skausmo sukėlimas. Atliekant procesinius veiksmus IBPS informacinėje sistemoje, buvo neteisingai įvardintas įvykio vietos apžiūros protokolo metu paimtas daiktas – žarsteklis. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad įvykio vietoje apžiūros protokolo metu paimtas daiktas –semtuvėlis. Todėl minėtame ikiteisminiame tyrime ir procesiniuose dokumentuose įvykio vietos apžiūros protokolo metu paimtą daiktą laikyti – semtuvėliu (e. b. l. 95–96).

Specialisto išvada Nr. G2775/2024 (02), kurioje nurodyta, kad V. V. padaryta galimai muštinė žaizda viršugalvyje, kietu, buku daiktu, ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Mažai tikėtina, kad sužalojimas buvo padarytas griuvimo pasekoje, kadangi žaizda lokalizuota viršugalvyje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 111–112).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. A. dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimų pagrįstumu. Šiuo atveju, vertinant kaltinamosios veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad ji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai bei nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, tai yra tai, kad jai su sugyventiniu būnant pas draugus ir jiems visiems vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, ko rezultate ji paėmusi šalia buvusį semtuvėlį, tris kartus trenkė nukentėjusiajam V. V. į galvą, dėl ko ši pradėjo kraujuoti. Tuomet nukentėjusysis iškvietė policiją ir medikus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Tai, kad kaltinamoji atliko jai pareikštame kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, patvirtina nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog įvykio dieną su sugyventine buvo pas draugus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas dėl ko nepamena, tuo metu jau buvo stipriai neblaivūs. Konflikto metu ji supyko i paėmusi nuo pečiaus „šiupeliuką“ (semtuvėlį) ne mažiau tris kartus sudavė jam į pakaušį. Jis prieš sugyventinę jokio smurto nenaudojo, kadangi jam skaudėjo ir iš pakaušio bėgo kraujas jis paskambino policijai, kartu atvyko ir medikai, kurie jį apžiūrėjo, į gydymo įstaigą vykti atsisakė, nes buvo neblaivus. Dėl patirto sužalojimo į medikus nesikreipė, savaime užgijo per dvi savaites, pas teismo medikus vykti nenorėjo, neatrodė reikšminga todėl nevyko. Sugyventinė jau buvo smurtavusi gal prieš 5 metus tiksliai nepamena, kreipėsi į policiją kvietė policijos pareigūnus, dėl ko tiksliai nepamena. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys liudytojos L. D. parodymai, kuriuose nurodytos analogiškos įvykio aplinkybes. Tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad iš Kauno apskr. VPK Kinologų poskyrio vyresniosios specialistės A. G. gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 8 d., apie 18.30 val., būnant svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), sugyventinė E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y., tyčia nuo grindų paėmusi žarsteklį (semtuvėlį) ir ne mažiau tris kartus su juo trenkė V. V. į galvos užpakalinę sritį, ko pasekoje galvos užpakalinėje dalyje atsirado kraujuojanti žaizda, buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. V. V. į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Su alkoholio kiekio matuokliu V. V. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas. Asmens apžiūros protokolu užfiksuoti nukentėjusiojo patirti sužalojimai iškart po įvykio. 2024 m. gruodžio 8 d. tarnybiniu pranešimu, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad nukentėjo V. V., matosi žaizda galvoje, jam nustatytas 2,65 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo – E. A., neblaivi, 2,37 promilių neblaivumas, kartu buvo asmenys L. D. ir E. J.. Asmenys pateikė paaiškinimus, jog išgertuvių metu kilus konfliktui tarp sugyventinių E. A. ir V. V., E. A. metaliniu įrankiu sudavė jam per galvą. Greitosios pagalbos medikų paslaugų V. V. atsisakė. Apie įvykį pranešė telefonu V. V.. Tai, jog nukentėjusiojo V. V. patirti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G2775/2024 (02), kuria nustatyta, kad V. V. padaryta galimai muštinė žaizda viršugalvyje, kietu, buku daiktu, ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Mažai tikėtina, kad sužalojimas buvo padarytas griuvimo pasekoje, kadangi žaizda lokalizuota viršugalvyje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą rastas ir paimtas semtuvėlis.

Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino. Kaltinamoji, panaudodama smurtinius veiksmus, suvokė, kad smurtauja prieš savo sugyventinį, taip pat numatė, kad jos atliekami veiksmai sukels jam fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinį, o dėl jo panaudojimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – asmeniui sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl E. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę E. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamoji su kreipimusi ir jam siūloma bausme (laisvės apribojimu) bei jos dydžiu sutiko (e. b. l. 154). Taip pat jai buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji savo kaltę padariusi nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajai E. A., teismas atsižvelgia į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, kaltinamoji yra dirbanti, gydėsi psichiatrijos klinikoje (e. b. l. 89–90), dėl priklausomybės ligų gydymosi nesikreipė, negydyta (e. b. l. 84). 2025 m. sausio 14 d. VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta: objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivi, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (e. b. l. 101-102), taigi, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamosios pakaltinamumo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokuroras, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai E. A. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Pareiškime prokuroras neprašo kaltinamajai skirti intensyvios priežiūros. Nagrinėjamos situacijos kontekste kaltinamosios nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga, todėl intensyvi priežiūra su laisvės apribojimo bausme neskirtina. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų E. A. elgesį ir gyvenimo būdą. Taigi, E. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę laisvės apribojimą (1 metams 6 mėnesiams) kartu skirtini: draudimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti pasirinktuose namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį (nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį), E. A. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– nusikaltimo įrankis, metalinis semtuvėlis, saugomas policijos daiktų saugykloje, paimtas įvykio vietos apžiūros protokolu (klaidingai nurodyta žarsteklis), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pasiūlytinas atsiimti pateikėjui, šią teismo baudžiamojo įsakymo dalį pavedant vykdyti ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai, o jam atsisakius – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros ir nustatyti įpareigojimus ir draudimus: įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti pasirinktuose namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. sumažintą bausmę – 1 (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros ir nustatyti įpareigojimus ir draudimus: įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti pasirinktos gyvenamosios vietos ir būti pasirinktuose namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamoji privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Kaltinamajai E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– nusikaltimo įrankį, metalinį semtuvėlį, saugomą policijos daiktų saugykloje, paimtą įvykio vietos apžiūros protokolu (klaidingai nurodyta žarsteklis), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pasiūlyti atsiimti pateikėjui, šią teismo baudžiamojo įsakymo dalį pavedant vykdyti ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai, o jam atsisakius – sunaikinti.

Kaltinamajai išaiškinti, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ja kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.