Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Pauliui Jablonskui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – VĮ Registrų centras (toliau ir – institucija), – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, traukiamas A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., būdamas registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2018 ir 2019 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020-06-01. Šiais veiksmais (neveikimu) A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. S. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (2-3 b. l.), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2017-06-03 yra A. S. (įregistruotas 2017-06-06), 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti 2018-06-07 (4-5 b. l.), taip pat A. S. minėti paaiškinimai teismui ir pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 ir 2019 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinius jis pateikė registro tvarkytojui 2021-02-11.

A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laiku nepateikė 2018 ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių registro tvarkytojui.

A. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, iš karto, kai tik sužinojo apie pažeidimą, jį ištaisė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (ankstesnių metų finansinių ataskaitų rinkinius įmonė pateikdavo tvarkingai, nusižengimas laikytinas atsitiktiniu, padarytu dėl nesukontroliuotų bendrovės darbuotojų veiksmų vadovo ligos metu), į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas).

A. S. ir institucijos atstovės pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinius pateikė institucijai 2021-02-11 (23-24 b. l.).

Iš Lietuvos teismų praktikos matyti, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgia į bylos aplinkybes, į tai, kad asmuo nevengė pateikti ataskaitų, tiesiog dėl vadovo ligos nebuvo užtikrinta būtina ataskaitų rinkinių savalaikio pateikimo kontrolė, anksčiau ataskaitos buvo teikiamos laiku, A. S., tik sužinojęs, kad 2018 ir 2019 metų ataskaitos nebuvo pateiktos, iš karto jas pateikė, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.